Pirmajame išsamiame interviu amerikiečiai sužinojo, kad kai kurie klausimai, kurie buvo laikomi svarbiausiais D.Trumpo rinkimų kampanijos pažadais, tebuvo pradžios taškas, nuo kurio išrinktasis prezidentas yra pasiruošęs pradėti derybas.
Be to, 70 metų milijardierius žurnalistei Lesley Stahl taip pat užsiminė ir apie tai, kokį vaidmenį jo rinkimų kampanijoje užims jo šeima.
– Visų pirma, sveikinimai, pone Trumpai. Jūs esate išrinktasis prezidentas. – pokalbį prabangiuose D.Trumpo apartamentuose Niujorko „Trump Tower“ pradėjo L.Stahl.
– Dėkoju.
– Ar nustebote dėl tokio rezultato?
– Iš tiesų tikėjau, kad mums sekasi labai gerai. Paskutines tris savaites be atvangos kasdien sakiau kalbas, kai kuriomis dienomis jų buvo daugybė – tikrai keistas laikas.
– Tačiau visi galvojo, kad jūs pralaimėsite.
– Žinau. Paskutinę kalbą pasakiau Mičigano valstijoje 1 val. nakties 31 tūkst. žmonių, kurie net netilpo į areną. Kai išėjau, paklausiau: „Kaip mes galime pralaimėti?“ Tuos žmones pakvietėme likus vos dienai iki renginio, bet jie visi atėjo, buvo taip vėlu ir pasakiau: „Tai tikrai neatrodo kaip antroji vieta rinkimuose.“ Buvome tikrai labai laimingi.
– Girdėjau, kad rinkimų vakarą buvote labai tylus. Ar jus sukrėtė suvokimas, koks didelis dalykas jus užklupo?
– Manau, kad taip, tai tikrai pribloškiantis pasiekimas. Esu padaręs daug dalykų, tačiau nieko panašaus. Supratau, kad manęs laukia kitoks gyvenimas.
– Jums paskambino Hillary Clinton (pralaimėjusi rinkimuose demokratų kandidatė – Red.). Papasakokite apie šį pokalbį.
– Taip, ji paskambino, tai buvo malonus skambutis, nors jai jis turėjo būti labai sunkus. Galiu tik įsivaizduoti, kad jai jis buvo sunkesnis nei galėtų būti man. O ir man tai būtų buvę labai sudėtinga. Bet ji buvo neįtikėtinai maloni, pasakė: „Sveikinu, Donaldai, puikiai padirbėjai.“ O aš jai pasakiau: „Noriu tau padėkoti, nes buvai puiki varžovė.“ Ji iš tikrųjų yra labai stipri ir labai protinga.
– O Billas Clintonas? Ar su juo kalbėjote?
– Taip, jis paskambino man kitą dieną.
– Tikrai? Apie ką kalbėjote?
– Jis buvo labai malonus, sakė, kad mano kampanija buvo viena geriausių jo matytų.
– Tikrai?
– Jis buvo labai malonus.
Žiaurių žodžių nesigaili
– Jūsų rinkimų kampanija buvo labai žiauri. Ar gailitės kurių nors dalykų, kuriuos pasakėte apie savo varžovę?
– Tai buvo dvipusis žiaurumas. Jie buvo griežti ir aš buvau griežtas. Ar to gailiuosi? Dabar sėdžiu priešais jus ir žinau, kad puikiai padirbėsime dėl šios šalies. Tikrai nesigailiu. Galbūt būtų buvę gerai, jeigu būtume mandagesni, švelnesni, daugiau kalbėję apie programos punktus. Tačiau didžiuojuosi, kad kampanija buvo tokia gera.
– Pakalbėkime apie jūsų susitikimą su prezidentu Baracku Obama. Turėjote suplanuotą 15 minučių susitikimą, bet kalbėjote pusantros valandos.
– Būtume kalbėję ir ilgiau, valandų valandas. Buvo labai sunku sustoti, nes turėjome aptarti tiek temų. Jis man pasakė ir gerų, ir blogų dalykų. Nenoriu pernelyg atvirauti, bet kalbėjome apie Artimuosius rytus. Tai sudėtinga situacija, norėjau išklausyti jo požiūrį. Tai yra gerai, nes greitai paveldėsiu šias problemas. Jis man pasirodė labai malonus, protingas, turintis puikų humoro jausmą.
Kalbėjome ir apie kai kurias pergales, kuriomis jis džiaugiasi. Labiausiai norėjau kalbėti apie svarbiausius klausimus – Artimuosius rytus, Šiaurės Korėją, (vadinamąją sveikatos apsaugos programą – Red.) „Obamacare“. Sveikatos apsauga – sudėtingoje situacijoje.
Kalbomis norėjo motyvuoti
– Sėdėdamas Ovaliajame kabinete, atrodėte labai rimtas. Ar jus nustebino tai, ką sužinojote?
– Ne, manau, kad esu labai blaiviai mąstantis žmogus. Žiniasklaida nori pavaizduoti viską kitaip, lyg būčiau pamišėlis, tačiau toks nesu. Gerbiu prezidentą ir jo postą. Niekada nebuvau jo sutikęs, bet pokalbis buvo puikus. Nors ne su viskuo sutikau, kalbėti buvo netikėtai įdomu.
– Jūs nustebinote visus laimėdamas šiuos rinkimus. Pirminiuose rinkimuose pralenkėte 16 ar 17 kitų respublikonų. Ar žmones nustebins ir jūsų valdymas?
– Elgsiuosi labai tinkamai, bet, jeigu to reikalaus situacija, būsiu ir griežtesnis. Galiu užtikrintai ir išdidžiai pasakyti: Amerika visada bus pirmoje vietoje. Mes prarandame savo šalį. Todėl aš ir laimėjau rinkimus. Beje, aš laimėjau lengvai. Tikrai lengvai.
– Ar jūs kalbėsite taip pat kaip rinkimų kampanijos metu?
– Tiesa, kartais reikia tam tikros retorikos, kuri motyvuotų žmones. Nenoriu būti tiesiog mažu maloniu monotonišku personažu, o kai kuriose srityse juo būsiu.
– Ar jūs galite tokiu būti?
– Žinoma, tai lengviau nei atrodo.
Sieną pakeis ir tvora
– Apžvelkime jūsų pažadus ir pasakykite, ar juos įvykdysite, ar juos šiek tiek pakeisite. Ar statysite sieną (pasienyje su Meksika – Red.)?
– Taip.
– Respublikonai kalba ir apie paprastą tvorą, ar jums ji būtų priimtina?
– Kai kurioms zonoms, taip. Tačiau kitose geriau statyti sieną. Aš labai gerai tai moku – statyti.
- Tad tai bus pusiau siena, pusiau tvora?
– Taip, kai kuriose vietose galėsime tiesti ir tvorą.
– O kaip dėl pažado išsiųsti milijonu nelegalių imigrantų?
– Nusikaltėlius, teisus žmones, gaujų narius, narkotikų prekeivius – iš viso iki 3 mln. žmonių mes arba įkalinsime, arba išsiųsime iš šalies. Bet jie turi būti išsiųsti, jeigu čia yra neteisėtai. Kai siena bus apsaugota ir viskas susitvarkys, turėsime nuspręsti, kas yra geri žmonės, o ką reikia išsiųsti.
Lobistų nebesibaido
– Jūs sakėte, kad lobistai valdo politikus, nes jiems duoda pinigų.
– Taip.
– Ir jūs norėtumėte juos uždrausti.
– Taip, man tai nepatinka.
– Tačiau jūsų pasirengimo Baltiesiems rūmams komanda yra pilna lobistų.
– Kitokių žmonių sunku rasti.
– Turite lobistų iš telekomunikacijų bendrovės „Verizon“, iš naftos ir gamtinių dujų pramonės, maisto pramonės.
– Žinoma, visi ten yra lobistai.
– Palaukite, jūs pats sakėte, kad jų nekenčiate. Kaip galite teigti, kad dirbate su lobistais?
– Mes bandome išvalyti Vašingtoną. Nėra kitokių žmonių, visi žmonės, kurie ten dirba yra lobistai. Čia problema su sistema. Ir mes ją išvalysime. Tačiau visi, kurie anksčiau dirbo valdžioje, dabar yra lobistai. Iš esmės visas Vašingtonas yra vieni lobistai.
– Bet jūs sakote, kad jai remiatės, nors ir norite jų atsikratyti?
– Sakau, kad sistema dabar yra tokia, bet mes to pamažu atsikratysime. Turime to atsikratyti.
– Ar jums bent kiek baisu suvokti, kokią sunkią naštą užsikrovėte ant pečių?
– Ne.
– Visiškai ne?
– Aš gerbiu šią progą, bet nebijau.
– Tačiau žmonės bijo. Kai kurie amerikiečiai išėjo protestuoti prieš jus, prieš jūsų retoriką.
– Taip yra tik todėl, kad jie manęs nepažįsta.
– Tad prieš ką jie protestuoja?
– Manau, kad kai kuriais atvejais jie yra profesionalūs protestuotojai.
– Bet jie yra kiekviename mieste. Negi manote, kad jiems kažkas moka?
– O taip, manau, kad jie profesionalai.
– Negi nesijaudinate dėl to? Negi nesvarstote, ar jiems nereikia ko nors pasakyti? Argi nenorite jų nuraminti?
– Norėčiau jiems pasakyti, kad jiems nieko nereikia bijoti. Susigrąžinsime savo šalį. Jeigu būtų laimėjusi Hillary ir mano žmonės protestuotų, visi sakytų: „Kaip baisu.“ Manau, kad tai dvigubas standartas.
– Ar norėtumėte kažką pasakyti žmonėms, kurie imasi smurto?
– Girdėjau tokių atvejų, bet labai nedaug. Tai labai baisu.
– Jie puldinėja ispanakalbius ir musulmonus.
– Man labai liūdna tai girdėti. Jeigu tai padės, pasakysiu jiems: „Baikite“.
Žada būti santūresnis
– Savo „Twitter“ parašėte, kad protestuotojai yra profesionalai ir tai, kad jie išėjo į gatves, yra nesąžininga. Ar ir toliau būdamas prezidentas rašysite socialiniame tinkle viską, kas jums nepatinka?
– Tai modernus būdas bendrauti. Socialiniuose tinkluose mane seka 28 mln. žmonių. Manau, kad šie žmonės man padėjo laimėti lenktynes, nors išleidau mažiau pinigų. Socialiniai tinklai yra galingesni už pinigus. Nesakau, kad tai puiku, bet tai padeda pranešti žinutę. Kai apie mane parašo blogą ar netikslią istoriją, galiu atkeršyti.
– Ir tai darysite būdamas prezidentu?
– Būsiu labai santūrus.
– Ar jūs, kaip žadėjote, prašysite prokuroro tirti H.Clinton elektroninius laiškus ir, kaip sakėte jai į akis, pasirūpinsite, kad ji atsisėstų į kalėjimą?
– Pagalvosiu apie tai. Dabar noriu rūpintis darbo vietomis, sveikatos apsauga, sienomis, imigracija. Noriu daugiau dėmesio skirti šiems klausimams.
– Bet jūs ją vadinote nesąžininga, jūsų publika šaukė: „Pasodinkime ją į cypę.“
– Taip, ji padarė daug negerų dalykų. Nenoriu nuvilti žmonių. Jie geri žmonės, tačiau išsamesnį, labai labai gerą atsakymą duosiu jums per kitą interviu.
Žmona kovos su patyčiomis
– Netrukus tapsite pirmąja šalies ponia. Jaudinatės dėl to bent truputį? – L.Stahl kreipėsi į prie pokalbio prisijungusią D.Trumpo žmoną Melanią.
Melania Trump: Tokios pareigos reiškia didelę atsakomybę. Reikia nudirbti daug darbo. Neabejoju, kad susitvarkysime. Išliksiu savimi. Esu stipri, pasitikiu savimi. Klausysiu savo nuojautos ir darysiu tai, kas yra teisinga, ką kužda man širdis.
– Kokia pirmąja ponia bus jūsų žmona?
Donaldas Trumpas: Ji labai stipri ir pasitiki savimi, tačiau tuo pačiu yra miela. Manau, ji tikrai pajėgs padaryti daug gero. Būtent to ji pati ir nori.
– Minėjote, kad norite kovoti su patyčiomis socialiniuose tinkluose?
M.T.: Manau, tai labai svarbu, nes daug vaikų ir paauglių yra skriaudžiami. Turime išmokyti juos kaip kalbėti vieniems su kitais, kaip elgtis, kad niekas nebūtų skaudinamas.
– O kaip jūsų vyro pasisakymai socialiniuose tinkluose?
M.T.: Kartais jie tikrai pridarydavo rūpesčių. Tačiau kita vertus, nemažai padėjo, mus sekė labai daug žmonių.
– Niekada jam nesakėte liautis?
M.T.: Sakiau. Daug kartų nuo pat rinkimų kampanijos pradžios. Kartais jis manęs paklausydavo, kartais – ne.
– Jei jūsų vyras peržengs ribas, ar pasakysite jam tai tiesiai į akis?
M.T.: Tikrai taip, visą laiką. Manau, jis mane išgirsta. Tačiau galiausiai elgsis taip, kaip jam atrodo teisinga. Jis yra suaugęs ir supranta pasekmes. Pasakau jam savo nuomone, o jis turi teisę su tuo daryti, ką nori.
– Ar savo žmonos prašėte leidimo, tarėtės su ja dėl siekio tapti JAV prezidentu?
D.T.: Susėdome su Melania, vaikais – Donu, Ivanka, Ericu, Tiffany ir Barronu. Vakarieniavome ir tada pasakiau, kad norėčiau to imtis, manau, kad galiu padaryti daug gero. Norėjau, kad šeima pritartų mano sprendimui ir visi su manimi sutiko. Mano jauniausiam sūnui dar tik 10 metų, tačiau jis viską puikiai supranta ir labai didžiuojasi savo tėvu.
– Susitikote su Michelle Obama. Tas susitikimas nebuvo nejaukus po viso to, kas buvo išsakyta rinkimų kampanijos metu?
M.T.: Tikrai nebuvo. Ji mane puikiai priėmė. Šnekučiavomės apie vaikų auginimą Baltuosiuose rūmuose. M.Obama yra labai šiltas ir mielas žmogus.
– Turbūt suprantate, kad privatumo turėsite žymiai mažiau nei bet kada iki šiol. Esate tam pasiruošę?
M.T.: Mes prie to jau įpratę. Jau dvejus metus negaliu paprasčiausiai vaikščioti miesto gatvėmis. Tad iš esmės elgsimės taip pat, kaip esame jau įpratę.
– Ar žadate paviešinti savo mokesčių deklaraciją?
D.T.: Kai tam ateis tinkamas laikas, paviešinsiu ją. Nemanau, kad tai daug kam rūpi. Gal tik keliems žmonėms, kurie nuolat užduoda šį klausimą. Tačiau visuomenei ne, juk aš nesunkiai laimėjau rinkimus. Tai reiškia, kad visuomenei nerūpi, visuomet taip ir galvojau.
– Ar žadate imti prezidento atlyginimą?
D.T.: Niekada anksčiau apie tai nekalbėjau, bet atsakymas yra ne. Imsiu tiek, kiek mažiausiai leidžia įstatymas – vieną dolerį. Tiesą pasakius, nežinau net tiksliai, koks yra prezidento atlyginimas? 400 tūkst. dolerių? Na, atsakymas vis tiek yra neigiamas.
Pastebi, kad tėvas pasikeitė
– Rinkimų naktį niekas nesitikėjo, kad juos laimės jūsų tėvas. Kaip jautėtės laukdami rinkimų rezultatų?
Ericas Trumpas: Pamatėme, kad didžiosios valstijos viena po kitos palaiko mūsų tėvą. Ko gero, kad sužinojome Pensilvanijos balsavimo rezultatus, jau žinojome – pergalė mūsų rankose. Tada puolėme sveikinti vienas kitą, apsikabinti. Buvo tiesiog nuostabu.
Man atrodo, tėvas laikėsi ramiausiai iš mūsų, nors akivaizdu, kad būtent jis buvo dėmesio centre. Tai buvo akimirka, kurios niekada nepamiršiu. Tikrai nuostabi naktis.
Ivanka Trump: Sunku apsakyti žodžiais emocijas, kurias jauti, kai tavo tėvas tampa JAV prezidentu. Mes nepaprastai juo didžiuojamės. Kita vertus esame dėkingi žmonėms už pasitikėjimą ir labai atsakingai žvelgiame į atsakomybę, kurią turime prisiimti. Tiffany Trump: Manau nė vienas iš mūsų iki galo nebuvo pasiruošęs tam, kad mūsų tėvas taps prezidentu. Tačiau visi buvome kartu su tais, kas rinkimų kampanijos metu itin sunkiai dirbo. Mūsų tėvas tikrai sunkiai dirbo ir jo pergalė mus įkvepia.
– Sakėte, kad tėvas pasikeitė rinkimų kampanijos metu. Kaip?
I.T.: Ko gero neįmanoma nueiti visą šį kelią ir nė trupučio nepasikeisti į gerąją pusę. Milijonai amerikiečių kalbėjo su mano tėvu apie savo išgyvenimus, sunkumus, iššūkius. Jie dalijosi net intymiausiomis istorijomis. Taip užmezgi su jais ryšį ir augi.
E.T.: Manau, pasikeitė ne tik mūsų tėvas, bet ir mes visi, kaip šeima. Vienas iš labiausiai telkiančių mūsų šeimą dalykų buvo kasdien palaikyti tėvą, stovėti jam už nugaros kai rinkimų kampanija būdavo tikrai varginanti.
Sužinojote apie savo tėvą ką nors naujo?
Donaldas Trumpas jaunesnysis: Pažįstame jį tikrai gerai, esame kartu su juo daug metų ne tik namuose, bet ir versle. Jis visuomet buvo atkaklus. Tiesą, šį kartą labiau nei kada nors anksčiau. Jis dirbo po 20 valandų per parą, ruošė daugybę kalbų, kurias vėliau sakė tūkstančiams amerikiečių. Visi jie matė mūsų tėvo energiją. Tai, kad jis gali sukurti daug gero. Visa tai žinojau ir anksčiau, bet rinkimų kampanijos metu tik dar labiau tuo įsitikinau.
Kovos planų vis dar neatskleidžia
– Noriu paklausti, ką galvojate apie tai, kas vyksta šalyse. Žmonės yra tikrai išsigandę, o afroamerikiečiai ir musulmonai jaučiasi, lyg ant jų nugaros dabar būtų nupieštas taikinys.
D.T.: Manau, kad tai labai blogai, bet dėl to kalta žiniasklaida. Ji kiekvieną istoriją išpučia iki milžiniško dramblio, nors tokių atvejų buvo ir anksčiau.
D.T. jaunesnysis: Manau, kad baimės – kai kurios yra išgalvotos, kai kurios ne – yra visiškai nepagrįstos.
– Bet baiminasi ir LGBTQ bendruomenė.
D.T.: Aš apie juos kalbėjau ir Respublikonų partijos suvažiavime. Seniai esu rėmėjas.
– Ar remiate jų santuokas?
– Tai jau nebesvarbu, nes tai – įstatymas. Tai nusprendė Aukščiausiasis teismas ir nebėra apie ką kalbėti.
– Viena iš kampanijos temų buvo jūsų tėvo temperamentas. Jis pats yra pasakęs: „Jeigu kažkas mane įžeidžia, aš keršysiu.“ O dabar žmonės svarsto, gal jam reikėtų šiek tiek labiau valdytis. Kaip jūs manote, koks jis bus prezidentas?
E.T.: Aš manau, kad jis tikrai prezidentui tinkamo būdo. Bet tuo pačiu mano tėvas turi būti kovotojas. Mūsų šaliai reikia kovotojo ir amerikiečiai tokį išsirinko.
D.T.: Jie išleido labai daug pinigų, kad kalbėtų apie mano charakterį. Tačiau mano stipriausias bruožas yra toks temperamentas, dėl kurio mes vėl pradėsime laimėti. Laimėsime prekyboje, laimėsime prie sienų, nugalėsime „Islamo valstybę“ (IV).
– O kaip jūs nugalėsite IV?
– Negaliu pasakyti. Dabar jie sunkiai kovoja Mosule, nes pranešė apie puolimą, o IV lyderiai pabėgo. Kodėl aš turiu jums tai aiškinti?
– O kariams?
– Niekam aš nieko nesakysiu.
– Bet amerikiečiai turi teisę žinoti.
– Aš noriu atlikti savo darbą. Turime puikių generolų.
– Sakėte, kad apie IV žinote daugiau nei JAV generolai.
– Gerai, būsiu atviras. Aš tikriausiai žinau daugiau, nes tik pažiūrėkite į tai, ką jie nuveikė. Jie nieko nepasiekė. Gal tai lyderystės trūkumas. Bet mes atsikratysime IV.
– Pakalbėkime apie sveikatos apsaugą. Kai pakeisite sistemą, ar bus tam tikras laikas, kai žmonės liks be jokio sveikatos draudimo?
– Ne, mes padarysime viską vienu metu – panaikinsime B.Obamos sistemą ir įvesime savo. Tai bus geresnė sveikatos apsauga ir dar pigesnė.
Vaikai valdžios nesigviešia
– Ar kuris nors iš jūsų norėtų dirbti tėvo administracijoje?
E.T.: Turime puikią kompaniją. Tėvas gali mumis pasitikėti, kad kai jis eis valdyti šalies, mes rūpinsimės verslu Niujorke. Bus smagu, o jis mumis didžiuosis.
– Ivanka, daugelis žmonių galvoja, kad jūs dirbsite administracijoje.
I.T.: Ne, aš tik būsiu jo dukra. Tiesa, kaip ir sakiau per kampaniją, turiu griežtas nuomones kai kuriais klausimais ir aistringai dėl jų kovosiu. Atlyginimų lygybė, vaikų priežiūra, švietimas, moterų teisės – man tai labai svarbu. Tačiau neturėsiu formalių pareigų.
– Ar kas nors manote, kad rinkimų kampanija pakenkė Trumpų šeimos prekės ženklui?
I.T.: Nemanau, kad tai svarbu. Yra daug svarbesnių dalykų.
D.T.: Manau, ką nori pasakyti Ivanka, yra tai: kam tai rūpi. Tai – mūsų šalis. Mes turime ją išgelbėti, o ne rūpintis, ar mūsų viešbučiai užpildyti. Tai – smulkmenos. O tai, kas nutiko amerikiečiams, yra daug svarbiau. Ir mes paprasčiausiai tai pakeisime.
