„Ministro A.Uliukajevo sulaikymas – skaudus įvykis ir valdžiai, ir vyriausybei. Tai yra už mano suvokimo ribos“, – taip šią savaitę kalbėjo Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Kai A.Uliukajevas buvo nutvertas su 2 mln. dolerių grynųjų (1,88 mln. eurų), Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas stebėjosi: „Jei A.Uliukajevas būtų apkaltintas partrenkęs senolę, kai lėkė visureigiu per naktinę Maskvą, ir tai atrodytų įtikimiau.“
Vienas suimtojo ekonomikos plėtros ministro priešų, partijos „Teisingoji Rusija“ lyderis Sergejus Mironovas taip pat netiki, tačiau dėl kitos priežasties: „Mane stebina suma – ji pernelyg maža. Paprastai tokios sumos būna regionų politikų korupcijos atvejais. Kažkas čia keisto.“
Ir iš tikrųjų A.Uliukajevo 2015 metų mokesčių deklaracijoje įrašytos 60 mln. rub. (870 tūkst. eurų) pajamos ir įspūdingas nekilnojamasis turtas – 10 žemės sklypų, skirtų asmeniniam pagalbiniam ūkiui, kurių bendras plotas siekia 151 tūkst. kv. m, du žemės sklypai poilsinėms statyti, gyvenamasis namas ir butas.
Ekonomikos plėtros ministro sutuoktinės pajamos taip pat stulbina: 15 mln. rub. (217 tūkst. eurų) per metus, o nekilnojamąjį turtą sudaro penki žemės sklypai, skirti individualiai gyvenamajai statybai, du butai ir du gyvenamieji namai.
Sunku įsivaizduoti, kad toks pasiturintis žmogus susivilios 2 milijonų dolerių kyšiu, rizikuodamas netekti mažiausiai dešimt kartų daugiau.
Be to, neįtikėtina, kad ministras ėmė grynuosius nesibaimindamas provokacijos. Juk vos prieš keturis mėnesius Maskvoje imant 400 tūkst. eurų kyšį buvo sulaikytas Kirovo srities gubernatorius Nikita Belychas, ir tuojau per televiziją buvo parodytas operatyvinis vaizdo įrašas – pinigų kupiūros, išdėliotos ant stalo.
Nejau ekonomikos plėtros ministras A.Uliukajevas nematė šių kadrų? Ar S.Mironovas teisus, kad „kažkas čia keista“?
Prezidentas įsakė atleisti
Rusijos tyrimų komitetas tvirtai laikosi savo pozicijos: ministras yra kyšininkas.
A.Uliukajevas nusikaltimo vietoje esant dviem liudininkams sulaikytas su lagaminėliu, kuriame gulėjo 1 mln. dolerių – 10 kg amerikietiškų pinigų (vienas 100 dolerių banknotas sveria 1 gramą).
Operatyvinių darbuotojų teigimu, lagaminėlių buvo du: vieną ministras paėmė, o kitą pažadėta padėti į jo automobilį, kad „nepersitemptų nuo tokio svorio“.
Tačiau kyšis buvo provokacija, todėl lagaminėlių rankenos buvo iš anksto apdorotos specialiu tirpalu, paliekančiu specifines žymes ant pirštų asmens, kuris tik prie jų prisilies. Sulaikant ministrą A.Uliukajevą ant jo rankos buvo tirpalo žymių.
Dabar Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaku – dėl nepasitikėjimo – atleistas kyšininkas su elektronine apyranke ant kojos turi du mėnesius laikytis namų arešto laukdamas teismo.
O jį sučiupę Tyrimų komiteto ir Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojai, matyt, jau sapnuoja aukštus valstybinius apdovanojimus: iki šiol naujojoje Rusijoje nebuvo suimtas nė vienas korumpuotas federalinio ministro lygmens valdininkas.
Nors korupcija šalyje akivaizdžiai veša.
Naujausio tyrimo „Pasaulio korupcijos barometras“, kurį ką tik paviešino organizacija „Transparency International“, duomenimis, Rusija vėl priskiriama prie labiausiai korumpuotų Europos ir Vidurinės Azijos šalių.
Neįtikima versija
Vis dėlto ekonomikos plėtros ministro kaltumu ir net tuo, kad jis „kvailai įkliuvo“, netiki net jo priešai. Pagal tyrimo versiją, 2 mln. dolerių kyšio A.Uliukajevas reikalavo iš naftos bendrovės „Rosneft“ – stambiausios Rusijos bendrovės, kuriai vadovauja Igoris Sečinas, artimiausias prezidento V.Putino bendražygis.
Remiantis tyrimo versija, ekonomikos plėtros ministras reikalavo ir 2 milijonų dolerių kyšį gavo už teigiamą įmonės būklės įvertinimą, kuris leistų „Rosneft“ privatizuoti valstybinį naftos įmonės „Bašneft“ akcijų paketą.
Už tokį sukčiavimą Rusijos įstatymuose numatytas 15 metų laisvės atėmimas ir 70 kartų už kyšį didesnė bauda.
Bet tuojau pat po ministro sulaikymo bendrovė „Rosneft“ pareiškė, kad „Bašneft“ akcijų paketas buvo įsigytas nepažeidžiant įstatymo. Tyrimų komitetas palaikė „Rosneft“ bendrovę pareiškęs, kad akcijų paketo pirkimas buvo atliktas remiantis įstatymais ir dėl to tyrimas nebus pradėtas.
Ir iš tikrųjų kova dėl „Rosneft“ teisės nusipirkti valstybinį „Bašneft“ akcijų paketą vyriausybėje tęsėsi visus metus, tačiau galutinis sprendimas buvo priimamas aukščiausiu lygiu – prezidento ir ministro pirmininko.
Ekonomikos plėtros ministerija jį tik įformino. Tad už ką gi „Rosneft“ vadovas I.Sečinas mokėjo pinigus ekonomikos plėtros ministrui A.Uliukajevui, jeigu nuo jo šio sandorio baigtis nepriklausė?
Ir, kaip rašo Rusijos žiniasklaida, dar sunkiau patikėti tuo, kad A.Uliukajevas galėjo leisti sau reikalauti kyšio iš I.Sečino, kurio įtaka kur kas didesnė.
„Vadinasi, jis – tikras psichopatas, nes dėl savo poelgio pakliuvo į kvailą padėtį, reikalaudamas juokingos sumos iš tokio žmogaus kaip I.Sečinas“, – pareiškė vienas Ekonomikos plėtros ministerijos valdininkų.
Dar neįtikimesnis atrodo Rusijos tyrimų komiteto tvirtinimas, kad reikalaudamas kyšio A.Uliukajevas grasino „Rosneft“ bendrovei sudaryti kliūtis jos veiklai.
Bet neaišku, kokiu būdu ekonomikos plėtros ministras gali kaišioti pagalius į ratus svarbiausiam vykdomajam „Rosneft“ bendrovės direktoriui I.Sečinui.
Tapo projekto taikiniu?
Rusijos naftos bendrovei svarbi mokesčių sistema, bet ją reguliuoja Finansų ir Energetikos ministerijos, o Ekonomikos plėtros ministerija neturi lemiamo balso teisės.
Kaip rašo laikraštis „Vedomosti“, operatyvinės ir techninės priemonės prieš A.Uliukajevą, kurios baigėsi jo suėmimu, buvo pritaikytos „Rosneft“ saugumo tarnybos viršininko Olego Feoktistovo pavedimu ir jam asmeniškai dalyvaujant. Pastarasis iki 2016 metų rugpjūčio užėmė svarbų postą FST.
Į „Rosneft“ O.Fektistovas atėjo dirbti saugumo tarnybos viršininku. Vadinasi, visą šią operaciją iš pat pradžių suplanavo ir įgyvendino pagrindinė Rusijos specialioji tarnyba.
Ir tai dar ne viskas. Kaip laikraščiui „Vedomosti“ pranešė aukštas pareigas einantis vienos Rusijos jėgos struktūrų darbuotojas, valstybės saugumo tarnybų taikiniais buvo tapę ir Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius bei prezidento padėjėjas Andrejus Belousovas. Abu vyrai viešai pasisakė prieš „Bašneft“ pardavimą „Rosneft“, o A.Belousovas net viešai pavadino tai kvailyste.
Saugumiečių akiratyje buvo ir Ekonomikos plėtros ministerijos Įmonių valdymo departamento vadovė Oksana Tarasenko bei vicepremjero Igorio Šuvalovo padėjėja Marina Romanova.
Bet tarp visų ekonominio bloko valdininkų ekonomikos plėtros ministras A.Uliukajevas buvo labiausiai pažeidžiamas.
Ar tai nereiškia, kad kovos su korupcija pretekstu šalyje prasidėjo ataka prieš ekonomistus, ginančius Rusijos rinkos ekonomikos kelią?
Šiuos klausimus dabar žurnalistai mėgina pateikti jėgos struktūrų atstovams, bet aiškių atsakymų negauna. Ir klausia ne tik žurnalistai.
„Mes laukiame tolesnių Tyrimų komiteto žingsnių ir paaiškinimų, norėtųsi, kad ši institucija būtų atvira ir mus informuotų“, – pareiškė Strateginių studijų centro vadovas Aleksejus Kudrinas.
Tačiau teisėsaugos institucijos siūlo tikėti jų žodžiu: neva mes elgiamės pagal įstatymą ir sąžinę. Tačiau tuo tikėti sunku.
Su pasakiškomis sumomis pagavo jau ne vieną
Į teisėsaugos rankas įkliuvusio ministro neatsargumas atrodo itin neįtikėtinas po pastarojo meto įvykių. Neseniai Rusijos vidaus reikalų ministerijos Ekonominio saugumo ir kovos su korupcija departamento viršininko pavaduotojo Dmitrijaus Zacharčenkos namuose per kratą buvo aptikti 9 mlrd. rublių grynaisiais (13,5 mln. eurų), o Šveicarijos banko sąskaitose jo tėvo Viktoro Zacharčenkos vardu – dar 300 mln. eurų.
Reikia prisiminti ir Rusijos tyrimų komiteto Vyriausiosios tyrimų valdybos vadovo Aleksandro Drymanovo, ir jo pirmojo pavaduotojo Deniso Nikandrovo, ir Tyrimų komiteto Vidaus saugumo tarnybos vadovo Michailo Maksimenkos suėmimus: juos už 5 mln. eurų kyšį „nupirko“ įteisintas vagis Šakro Jaunasis.
Visai neseniai buvo pranešta apie „Kuzbaso gaują“, kurią sudarė du vicegubernatoriai ir Rusijos tyrimų komiteto vietos valdybos vadovas. Šiai trijulei iškelta baudžiamoji byla dėl reikalavimo duoti itin didelį – 1 mlrd. rublių (14,5 mln. eurų) – kyšį.
Pravartu žinoti ir tai, kad jau kitą dieną po ekonomikos plėtros ministro A.Uliukajevo suėmimo per vyriausybės posėdį Rusijos ministras pirmininkas D.Medvedevas pareiškė: „Šis atvejis dar kartą patvirtina neginčytiną išvadą, kad absoliučiai visi, įskaitant bet kokį valdžios atstovą, kad ir kokias pareigas jis eitų, lygūs prieš įstatymą.“
Ir salėje susirinkusiems žurnalistams iškart paaiškėjo, kodėl tą dieną visi vyriausybės kabineto nariai kaip susitarę buvo apsirengę juodai.
