„Esu įsitikinęs, kad buvimas kameroje, kurioje laukiau mirties bausmės, išgelbėjo mano gyvybę. Tai buvo didžiausias mano nuotykis ir aš jį išgyvenau“, – pasakojo N.Yarrisas.
Vyras taip ir nesulaukė atsiprašymo už neteisingą įkalinimą. Beveik visą laiką kalėjime jis leido vienutėje. Kartais prižiūrėtojai ji baisiausiai sumušdavo.
„Sunkiausia, kai tave skriaudžia, yra išlikti padoriu žmogumi“, – sakė N.Yarrisas.
Būdamas kalėjime jis daug laiko skyrė teisės studijoms. Kartais perskaitydavo po tris knygas per dieną.
„Mokiausi tam, kad prieš egzekuciją galėčiau pasakyti tinkamą pareiškimą dėl įkalinimo“, – teigė N.Yarrisas.
22 iš 23 kalėjime praleistų metų vyras tikrai tikėjo, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė. Vėliau jis parašė knygą apie savo gyvenimą ir kalėjime praleistus metus, kurią pavadino „13-os baimė“ („The Fear of 13“), nes jis tiki, kad kas nors blogo jam nutinka būtent 13 mėnesio dieną.
„Man nebuvo sunku 23 valandas per parą praleisti vienam. Po pirmųjų kelerių metų, praleistų kalėjime, įpratau. Nustojau pykti ir pradėjau save suprasti, priėmiau tokį, koks esu. Susitaikiau su esama padėtimi. Ir dabar kartais mėgstu laiką leisti vienas“, – pasakojo buvęs kalinys.
Jis prisipažino išėjęs iš kalėjimo niekada nesikreipęs į psichologą. Įkalinimo įstaigoje jis skaitė daugybę ne tik teisės, bet ir psichologijos knygų, o įgytas žinias bandė pritaikyti sau.
N.Yarrisas užaugo Filadelfijos priemiestyje su tėvais ir penkiais broliais bei seserimis. Tačiau jo graži vaikystė baigėsi, kai jam sukako septyneri. Tada vienas paauglys jį užpuolė, smogė per galvą taip, kad N.Yarrisas patyrė smegenų traumą. Maža to, paauglys dar ir išprievartavo septynmetį. N.Yarrisas apie tai savo tėvams nepasakojo.
Tačiau šis įvykis paliko gilų randą jo gyvenime. N.Yarrisas pradėjo vis blogiau elgtis, suaugęs ėmė daug gerti, vartoti narkotikus.
Sulaukęs 20 metų N.Yarrisas buvo suimtas už pasikėsinimą pagrobti ir nužudyti policijos pareigūną. Areštinėje vyras sugalvojo, kaip vėliau paaiškėjo, visai nevykusį planą ištrūkti. Pareigūnams jis papasakojo išgalvotą istoriją esą jis žino, kas nužudė vieną moterį. Iš tiesų apie šį įvykį jis tebuvo skaitęs laikraštyje.
Tačiau jam atrodė, kad jei neva padės išaiškinti nusikaltimą, jį paleis. Moters nužudymu N.Yarrisas apkaltino vyrą, kuris trumpai kartu su juo nuomojosi gyvenamąjį plotą, ir pavogė iš jo pinigų. N.Yarrisas žinojo, kad tas vyras neseniai mirė, tad manė, kad taip niekam nepakenks.
Deja, jo melas išaiškėjo. Tuomet policija moters nužudymu ir išprievartavimu apkaltino patį N.Yarrisą. 1982 m. teismas jam skyrė griežčiausią – mirties bausmę.
1988 m. jis tapo pirmuoju žmogumi, kuriam paskirta mirties bausme, besikreipusiu dėl DNR testo atlikimo. Deja, tyrimas nuolatos buvo atidėliojimas. Kartą DNR pavyzdžiai buvo nusiųsti į laboratoriją, tačiau pakuotė pažeista ir mėginiai sunaikinti.
Galiausiai N.Yarrisas prarado viltį, kad tiesa kada nors bus atskleista.
„2002 buvau pasiruošęs mirties bausmei. Paprašiau atsiimti visus skundus dėl bylos persvastymo. Norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtųsi“, – pasakojo N.Yarrisas.
Tačiau tuomet teisėjas pagaliau nusprendė paskirti DNR ištyrimą ir 2003 m. gauti rezultatai parodė, kad N.Yarrisas yra nekaltas.
Moters, kurios nužudymu buvo kaltinamas N.Yarrisas, tikrasis žudikas niekada taip ir nebuvo surastas. Tuo metu buvęs kalinys galėjo palikti įkalinimo įstaigą gavęs kompensaciją, kurią N.Yarrisas pavadino „apgailėtinais pinigais“.
„Išėjęs iš kalėjimo grįžau namo. Motina man pasakė, kad turiu išlikti geru žmogumi, privalau gražiai elgtis, ypač su moterimis. Kitaip mano išėjimas iš kalėjimo neturi prasmės. Ji padarė man didžiulę paslaugą. Pradėjau mąstyti pozityviai ir taip pat elgtis“, – pasakojo vyras.
Netrukus jis tapo aktyvistu, kovojančiu už mirties bausmės panaikinimą. N.Yarrisas yra kalbėjęs Jungtinėse Tautose, Europos Sąjungos atstovams, aplankęs šimtus mokyklų, kur dalijosi savo mintimis su moksleiviais.
2005 m. N.Yarrisas atvyko į Jungtinę Karalystę ir ten apsigyveno, sukūrė šeimą. Neseniai jis atrado seną nuotrauką, kurioje nufotografuoti 27 vaikai iš jo kaimynystės vaikystėje. Jis yra vienintelis likęs gyvas. Daugelis nuotraukoje užfiksuotų žmonių vėliau mirė dėl narkotikų, alkoholio, žuvo avarijose. Du N.Yarriso broliai taip pat mirė dėl narkotikų.
„Jei nebūčiau patekęs į kalėjimą, dabar mano gyvenimas nebūtų toks nuostabus. Stengiuosi nežiūrėti į viską neigiamai. Anksčiau nuolatos prisimindavau kalėjimą ir prisiminimai mane gąsdino. Dabar dėl to nebesuku sau galvos“, – tikino N.Yarrisas.
