Praėjusį penktadienį mirusio ilgamečio Kubos vadovo palaikai per savaitę įveikė 900 kilometrų kelią po Kubos miestus, per kuriuos prieš šešis dešimtmečius sostinės link brovėsi jo sukilėlių kariuomenė.
Kai kurie šalies vėliava uždengtame kedro karste gabenamą urną išvydę Kubos kaimelių gyventojai kone pirmąkart aiškiai suvokė, kad pusę amžiaus valdžiusio diktatoriaus nebeliko.
Galima sakyti, kad prieš rytoj atguldamas amžinojo atilsio diktatorius spėjo trumpam susitikti ir su vienu svarbiausių savo bendražygių. Trečiadienį F.Castro karstas trumpam sustojo mauzoliejuje – jame amžino poilsio atgulė Ernestas Che Guevara.
Po rytoj vyksiančių 90-mečio lyderio laidotuvių Kuba pagaliau turės pripažinti – F.Castro era baigėsi. Tačiau kas laukia toliau?
Sunkiai skynėsi kelią
Kuba – sunkiai prognozuojama šalis. Regis, tuo geriausiai įsitikino 43 metų verslininkas ir fotografas M.Jovaiša, prieš porą metų išleidęs nuotraukų albumą „Neregėta Kuba“.
Albumo kūrimas užtruko penkmetį, o vien dėl leidimų skraidyti virš salos ir ją fotografuoti lietuviui kovoti teko dvejus metus.
„Reikėjo nuolat būti šalyje – telefonu, elektroniniais laiškais ar faksu ten reikalai nederinami.
Buvau nuolat tikrinamas – matyt, jie norėjo įsitikinti, kad nesu susijęs su slaptosiomis tarnybomis“, – teigė fotografas.
F.Castro režimo griežtumu M.Jovaišai teko įsitikinti ir asmeniškai. Nedidelis oro uostas, kuriame lietuvis laikė skraidyklę, yra įsikūręs netoli sodybos, kurioje laiką leisdavo ir pats iš valdžios pasitraukęs diktatorius.
„Kai skraidydavau Havanoje, man rodė sodybą, kurioje jis gyvena. Tiesa, kiti sakydavo, kad jis atsargumo sumetimais niekada nenakvoja vienoje vietoje – pernelyg daug kartų į jį buvo kėsintasi.
Kita vertus, visas jo gyvenimas yra apipintas legendomis“, – svarstė lietuvis.
Tad tame oro uoste bet kokiam mirtingajam lankytis nebuvo galima: „Mano skraidyklę prižiūrėjęs technikas Arielis buvo vienas iš nedaugelio pilotų, kuriems buvo leidžiama kilti ir tūpti taip arti F.Castro sodybos.“
Ruošdamasis fotografuoti Kubą ir pristatydamas anksčiau išleistą nuotraukų knygą „Neregėta Lietuva“ M.Jovaiša taip pat bendravo ir su kai kuriais F.Castro aplinkos žmonėmis.
„Teko pabendrauti ir su Kubos kooperatyvų sąjungos vadovu ir F.Castro patikėtiniu Lugo Fontesu, kuris taip pat neseniai mirė.
Per jį Fideliui ir Rauliui perdaviau pasirašytas ispaniškas „Neregėtos Lietuvos“ kopijas“, – prisiminė fotografas.
Vis dėlto geri santykiai su Kubos režimo atstovais ilgai netruko. Vėliau M.Jovaiša valdžios koridoriuose tapo nepageidaujamas.
„Amerikoje į mano knygos pristatymus buvo atėję įvairių žmonių, kuriuos valdžia laiko disidentais ir valstybės priešais. Nors aš jų nekviečiau, mes kartu nusifotografavome, tos nuotraukos buvo išplatintos ir kilo didelis skandalas“, – teigė lietuvis.
Be to, nespėta išsivežti skraidyklė buvo atimta, ir tik rugsėjį paskutinį kartą su sūnumi Vincentu lankydamasis Kuboje fotografas ją išsitraukė iš konfiskuotų prekių sandėlio ir pakrovė į laivą.
Skraidyklė tik šią savaitę turėjo pasiekti Klaipėdos uostą.
„Tai parodo, kaip sudėtingai ir liguistai viskas ten vyksta“, – pabrėžė keliautojas ir fotografas.
Laukia naujo lyderio
Nors nuo 2008 metų valdžios skeptrą senstantis F.Castro perleido jaunesniajam broliui Rauliui, jo era ilgai nebetruks.
85 metų šalies vadovas pažadėjo iš posto trauktis 2018-ųjų vasarį, kai baigsis jo antroji penkerius metus trukusi kadencija.
Tad visas dėmesys greitai nukryps į pirmąjį viceprezidentą Miguelį Diazą-Canelį, kuris iš brolių Castro turėtų paveldėti Kubos prezidento titulą.
56 metų politikas yra palyginti jaunas ir net nelabai žinomas Komunistų partijos atstovas, tad neaišku, kokių pokyčių atneštų jo valdymas.
Nors apie politines ir ekonomines reformas politikas kalbėti iki šiol vengė, jau dabar aišku, kad M.Diazui-Caneliui labiausiai rūpi spaudos ir interneto laisvės suvaržymai.
„Dabar situacija ten primena „perestroikos“ laikus Sovietų Sąjungoje – namuose palaido anekdotų apie valdžią, bet garsiai niekas nekritikuoja.
Baiminamasi, kad net trečdalis gyventojų dirba arba teikia informaciją saugumo struktūroms“, – teigė M.Jovaiša.
Kubiečiai, su kuriais jam teko bendrauti, tikina mylintys savo šalį, jos klimatą, kultūrą, mėgstantys maistą ir tabaką, tad jeigu jų visai neprispaudžia sunkumai, iš Kubos stengiasi neišvykti.
„Vienas kubietis, paklaustas, kodėl neišvažiuoja į JAV, man sakė: „Aš noriu pamatyti filmo pabaigą“, – pasakojo lietuvis.
Santykiai su JAV nesikeis
Laukiantiems, kaip rutuliosis Kubos istorija, pastarieji metai tapo tikrai įdomūs. Pernai po slaptų derybų, prie kurių prisidėjo ir popiežius Pranciškus, buvo atkurti santykiai su Vašingtonu.
Duris atvėrė ambasados, o Barackas Obama tapo pirmuoju JAV prezidentu, per 88 metus apsilankiusiu saloje.Be to, amerikiečiams buvo leista vėl drąsiai keliauti į Kubą, pradėti tiesioginiai skrydžiai.
Tiesa, dabar virš santykių vėl pakibo abejonė – ir ne dėl Kubos kaltės. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau nekart grasino atšaukti savo pirmtako sprendimus atnaujinti diplomatinius ir prekybos ryšius, jeigu komunistų valdžia nesikeis.
„Jeigu Kuba nesuteiks geresnių sąlygų savo piliečiams, kubiečiams Amerikoje ir pačioms JAV, aš atšauksiu susitarimą“, – teigė D.Trumpas.
Kol kas neaišku, kiek sausį Baltuosiuose rūmuose darbą pradedantis prezidentas bus pasiruošęs nubraukti B.Obamos pastangas palengvinti sąlygas prekiauti ir keliauti po Kubą, kurias palaiko JAV verslininkai.
Tiesa, kaip tikina M.Jovaiša, Vašingtonui taikantis su Havana, pastaroji net neketina keistis.
„Taip, dabar tiesioginiais skrydžiais atvyksta daugiau amerikiečių ir čia palieka daugiau pinigų, bet su likusia pasaulio dalimi kubiečiai taip bendravo ir iki šiol.
Visi pastarųjų metų pokyčiai – ekonominiai. Spaudos, nuomonių, saviraiškos laisvės pėdsakų nedaugėja“, – pažymėjo fotografas.
Anot lietuvio, Kubos valdžia ir dabar kalba, kad diplomatinius santykius atnaujinti užsimanęs Vašingtonas tiesiog iškėlė baltą vėliavą, o komunistinė revoliucija saloje ir toliau tęsiasi.
Kad ir ką sugalvotų D.Trumpas, tolesnio žingsnio santykių šiltėjimo kryptimi laukti nevertėtų, nes JAV nustatytas Kubos prekių embargas vis dar galioja. Jį panaikinti gali tik JAV Kongresas, o jame daugumą vis dar turi Respublikonų partija, kuri seniai priešinasi B.Obamos pastangoms atšaukti embargą.
Drįsta tikėtis pertvarkų
M.Jovaišos nuomone, doleriais nešini amerikiečių turistai Kuboje tiesiog pakeis ankstesnius režimo rėmėjus.
Sovietmečiu Maskva buvo pagrindinis Havanos prekybos partneris, o po Sovietų Sąjungos griūties Kuba vis labiau grimzdo į ekonominę krizę.
„Kubiečiai moka gerai gyventi. Jie daug laiko leidžia su savo šeima, klausosi geros muzikos, skaniai valgo, eina šokti.
Bet kas nors už tai turi sumokėti. Anksčiau mokėjo Rusija, Kinija, Venesuela, o dabar mokės amerikiečiai“, – svarstė M.Jovaiša.
Nors F.Castro buvo pagrindinis ideologas ir vėliavnešys, daugiau nuopelnų už ekonominius pokyčius priskiriama jo broliui.
„R.Castro labiau rūpi praktika. Jam po skambių brolio kalbų tekdavo grįžti į kabinetą ir mąstyti, iš kur reikės gauti pinigų toms idėjoms įgyvendinti“, – tikino lietuvis.
Tad dabar, kai Kuba neteko legendos ir simbolio, galima tikėtis ir reikšmingesnių pertvarkų.
„F.Castro buvo istorinė figūra – galima jį gerbti, galima jo nekęsti, bet gerai, kad jo nebėra. Dabar turėtų prasidėti nauja Kubos era. Komunistai savo noru neleis rastis kitoms partijoms, bet gal leis skleistis kapitalizmui, kaip yra Kinijoje“, – svarstė M.Jovaiša.
