Kaip ir kiekvienais metais, gruodžio 1-ąją buvo minima Pasaulinė AIDS diena – infekcinės ligos, kuri vien pernai nusinešė 1,1 mln. žmonių gyvybę visame pasaulyje. Nors bendras užsikrėtimo ŽIV atvejų skaičius pasaulyje mažėja, kai kuriose planetos vietose – net ir visai greta Lietuvos – priešingai, tik didėja.
Antai Rusijoje Jekaterinburgo administracija prieš kelias savaites pranešė apie ŽIV epidemiją. Virusu užsikrėtė beveik 2 procentai gyventojų, iš viso serga net 27 tūkst. žmonių.
Gydytojai jau skambina pavojaus varpais, tačiau politikai tvirtina, kad padėtis yra valdoma, rašo „Lietuvos rytas“.
Medikai kalba, kad epidemija gresia visai Rusijai. Užsikrėtusiųjų ŽIV šioje šalyje jau daugiau kaip milijonas. Dešimtyje regionų pastebimas staigus užsikrėtusiųjų skaičiaus padidėjimas. Negana to, specialistai skaičiuoja, kad bent pusė užsikrėtusiųjų apie tai nė nenutuokia, nes neina pasitikrinti.
Pagal ŽIV užsikrėtusių gyventojų skaičių Sverdlovsko sritis užima pirmąją vietą. Didžiausiame šios srities mieste – Jekaterinburge – ŽIV užsikrėtęs kas penkiasdešimtas asmuo.
Kaip nustatė specialistai, daugiau nei pusė – 52 proc. – pavojingą infekciją sukeliančiu virusu užsikrėtė vartodami narkotikus, 46 proc. – lytiniu būdu. Pastaruoju būdu mieste ŽIV pradėjo plisti nevaldomu greičiu, nors dar 2005 metais per lytinius santykius įvykdavo tiktai 10 proc. visų užsikrėtimų.
Padėtis Rusijos sostinėje Maskvoje taip pat ne pati geriausia.
Čia esančiame AIDS gydymo ir prevencijos centre kiekvienais metais rikiuojasi asmenys, kuriems būtina atlikti tyrimus ir skirti gydymą.
Pasiekė epidemijos lygį
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, jeigu regione ŽIV nustatytas daugiau negu 1 proc. gyventojų, tai jau reiškia generalizuotą epidemiją.
Kitaip tariant, ŽIV plinta ne tik tarp rizikos grupių, juo užsikrečia vis daugiau žmonių.
Tačiau Jekaterinburgo valdžia tikino, kad epidemijos mieste niekas neskelbė. Anot Jekaterinburgo sveikatos apsaugos departamento vadovo pavaduotojos Tatjanos Savinovos, ŽIV regione plinta jau seniai, o kalbėti apie epidemiją nėra prasmės, nes „tai – ne sezoninis gripas“.
Tuo metu 1 proc. užsikrėtusiųjų ribą peržengė jau toli gražu ne vienas Rusijos regionas. Iš viso tokių yra bent 17, tarp jų – Tomsko, Irkutsko, Čeliabinsko, Omsko srityse. Užsikrėtusių daugiau nei milijonas, bet ekspertai skaičiuoja, kad bent 500–800 tūkst. rusų nė nenutuokia esantys užsikrėtę ŽIV, nes nepriklauso rizikos grupėms.
„Užsikrėtusieji dažnai nebėra asmenys, priklausomi nuo narkotikų, ne benamiai. Tai dirbantys, atsakingi žmonės“, – kalbėjo Jekaterinburgo sveikatos apsaugos departamento vadovo pavaduotoja T.Savinova.
Anksčiau ŽIV Rusijoje buvo laikomas – ir taip viešai įvardijamas – narkomanų, prostitučių ir homoseksualių asmenų virusu. Jis paverstas socialine stigma.
Bet šalyje prasidėjus epidemijai akivaizdu, kad užsikrėsti gali bet kas. Siekiant išvengti ŽIV nebeužtenka tik vengti kontakto su rizikos grupėmis. Dažnai virusas perduodamas per lytinius santykius partneriams to net nežinant.
Tokia nežinia 40-mečio mechaniko Jurijaus šeimoje lėmė tragediją. 2012-aisiais jo žmona Katia pagimdė dukrelę. Kai po dviejų mėnesių vyras nuvežė nusilpusį kūdikį į vieną Maskvos ligoninę, išgirdo siaubingą diagnozę – vaikas užsikrėtęs ŽIV.
Netrukus testą pasidarė ir pats Jurijus. Atsakymas taip pat buvo teigiamas.
Tik tada paaiškėjo, kad virusu jį užkrėtė žmona Katia. Moteris prisipažino sužinojusi, kad jį turi, kai jau laukėsi vaiko, bet bijojo vyrui prisipažinti.
Dar po mėnesio poros dukrelė mirė. Katia, atsisakiusi vartoti antiretrovirusinius vaistus, mirė pernai.
„Mes neišsiskyrėme. Vienas kito nepalikome ir buvome kartu iki galo, – pasakojo Maskvoje gyvenantis vyras. – Su viskuo susitaikiau. Ar galėčiau kaltinti žmogų, kuris man dovanojo dukrą?“
Užsikrečia gydymo įstaigose
Gydytojai ragina žmones būti atsargius ne tik renkantis partnerius, bet ir kreipiantis į medikus. Mat išaiškėjo bent 10 atvejų per pastaruosius penkerius metus, kai žmogus ŽIV buvo užkrėstas gydymo įstaigoje.
Viskas dėl taupumo, mat kai kuriose Rusijos ligoninėse vėl imta naudoti daugkartines adatas. Be to, antrą kartą kai kuriais atvejais panaudojamos ir vienkartinės adatos.
Taip ŽIV buvo perduotas ne vienam vaikui, nes jų užsikrėtimo būdą atsekti paprasčiau.
Kiek suaugusiųjų galėjo užsikrėsti ŽIV gydymo įstaigose, lieka neaišku.
Projekto „Kontroliuojami pacientai“ koordinatorius Andrejus Skvorcovas įsitikinęs, jog šalyje naudojami ŽIV gydymo būdai atgyvenę, o užsikrėtusiems neteikiama nuolatinė pagalba.
„Blogiausia, kad sveikatos apsaugos formuotojai nutarė, jog šalies gydymo įstaigos turi pirkti pigesnius vaistus, galinčius sukelti siaubingą šalutinį poveikį.
Jie vadovaujasi logika, kad pacientas vis tiek vartos tai, ką jam paskyrė gydytojas, nesvarbu, kokios kokybės yra tie medikamentai“, – piktinosi A.Skvorcovas.
Gali tapti nekontroliuojama
Kovos su AIDS centro duomenimis, užsikrėtusiųjų ŽIV Rusijoje kasmet padaugėja 10 proc.
Kasdien užregistruojama maždaug 270 naujų atvejų. Nuo AIDS kasdien miršta 50–60 žmonių.
Rusijoje ŽIV užsikrėtusių žmonių yra tris kartus daugiau nei Europos Sąjungoje: dukart daugiau negu Prancūzijoje ir dešimt kartų daugiau nei Vokietijoje.
Dar prieš metus sveikatos apsaugos ministrė Veronika Skvorcova pareiškė, kad iki 2020-ųjų ŽIV epidemija Rusijoje gali tapti nekontroliuojama. Todėl būtina atlikti kuo daugiau tyrimų ir pradėti efektyvų gydymą.
Iš pradžių šiuo klausimu tylėjęs Kremlius – juk apie problemas šalyje kalbama retai – neseniai prabilo. Valstybinei pozicijai atstovaujantis dienraštis „Komsomolskaja pravda“ skelbė: „ŽIV gali užsikrėsti bet kas: skubėkite pasitikrinti!“
Jungtinės Tautos nustatė, kad efektyvus ŽIV plitimo sustabdymas įmanomas tik pasitelkus metodą „90-90-90“. Jis reiškia, kad būtina nustatyti 90 proc. visų infekuotų asmenų, 90 proc. jų privalo gauti efektyvų gydymą ir tada 90 proc. užsikrėtusiųjų nekels grėsmės kitiems žmonėms.
Bet Rusijai iki tokių skaičių labai toli. Pernai dėl ŽIV išsityrė vos 19 proc. šalies gyventojų. Retrovirusinį gydymą gauna vos 30 proc. sergančiųjų.
Ieško rusiško plano
Anot kovos su AIDS centro direktoriaus Vadimo Pokrovskio, jei Rusija nori pasiekti tarptautinius standartus, tam kasmet privalo skirti ne mažiau nei 100 milijardų rublių (beveik 15 milijardų eurų). Bet 2017 metais tam numatoma skirti suma gerokai mažesnė – 17 milijardų rublių (kiek daugiau negu 2 mlrd. eurų).
Atrodo, pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius tai iš tiesų suprato Rusijos politikai. Šalies sveikatos apsaugos ministrė V.Skvorcova padėtį apibūdino kaip kritinę.
Premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė nacionaline grėsme ir šį spalį patvirtino kovos su ŽIV plitimu strategiją iki 2020 metų.
Tiesa, ji gana abstrakti. D.Medvedevo pasirašytame dokumente kalbama apie infekcijos plitimo stabdymą, užsikrėtusiųjų gydymą, tačiau lieka neaišku, kokiomis priemonėmis tai bus daroma. O lėšų, reikalingų užsikrėtusiems gydyti, užtenka vos daugiau negu 250 tūkst. pacientų – bent 4–5 kartus mažiau, nei reikia.
Nepakanka ir infrastruktūros kovai su ŽIV, mat visoje Rusijoje veikia vos 100 centrų, kuriuose tiriami ir gydomi tokie pacientai.
Be to, Rusija šiemet žengė dar vieną sunkiai suvokiamą žingsnį. Nemažai nevyriausybinių organizacijų buvo pripažintos „užsienio agentais“, todėl kai kurios paprasčiausiai nustojo veikti.
Tarp tokių atsidūrė ir organizacijos, padedančios kovoti su ŽIV plitimu. Tačiau tai Rusijos politikams, matyt, nepasirodė svarbu.
Andrejaus Rylkovo fondo vadovė Anya Sarang tikina, kad dabartinė Rusijos strategija prisidėjo prie epidemijos kilimo. Didžiausia kliūtis siekiant pažangos – konservatyvios Vladimiro Putino idėjos, priešiški jausmai Vakarams ir požiūris, kurį perša Rusijos stačiatikių bažnyčia.
„Spėju, kad Sveikatos apsaugos ministerija vis dar bando surasti labiau rusišką ir su tikėjimu suderinamą būdą kovoti su problema. Juk ji nepalaiko tarptautiniu mastu pripažintų, įrodymais pagrįstų ligos prevencijos programų. Tokių kaip adatų ir švirkštų dalijimas“, – tikino A.Sarang.
Nekalba apie problemą
Rusijos valdininkų požiūris nepalenkiamas. Antai ŽIV židiniu vadinamo Jekaterinburgo meras Jegvenijus Roizmanas padėties savo mieste nedramatizuoja. Jis pabrėžė, kad Jekaterinburgas kovodamas su ŽIV yra pažengęs toliau nei kiti Rusijos miestai.
„Mes paprasčiausiai nustatome daugiau atvejų. Darome tai tikslingai. Mūsų medikai – ypač geri specialistai, daug dėmesio skiriame ŽIV atvejams nustatyti.
Jekaterinburge tyrimai dėl ŽIV atlikti 23 proc. gyventojų. Gerokai lenkiame kitus regionus.
Jei kituose miestuose būtų ištirta tiek asmenų, patikėkite, ir užsikrėtusiųjų skaičius būtų daug didesnis, nei manoma“, – kalbėjo J.Roizmanas.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos ŽIV diagnozės nustatymo ir gydymo specialistas Jevgenijus Voroninas tikino, kad pasaulyje yra tik dvi šalys, kuriose ŽIV taip sparčiai plinta, – tai Rusija ir Ukraina.
Pasak jo, ministerija įsitikinusi, kad kovoti su šia problema galima „didinant visuomenės informavimą, atliekant tyrimus ir skiriant gydymą“. Bet suteikti žinių apie ŽIV visuomenei tikrai reikia – kadangi problema nutylima, užsikrėtę žmonės pasijunta lyg patekę į visišką tamsą.
„Sužinojusi diagnozę jaučiausi siaubingai. Norėjau nusižudyti, – pasakojo 27-erių Olga Vladimirova iš Sankt Peterburgo, kuri būdama nėščia sužinojo, jog užsikrėtė ŽIV. – Nieko nežinojau apie virusą, tik tiek, kiek kartais išgirsdavau per televiziją ar perskaitydavau spaudoje. Rusijoje egzistuoja labai daug problemų dėl visuomenės informavimo apie ligą, gajūs mitai.“
Prezervatyvų nelaiko išeitimi
Rusija taip pat įsitikinusi, kad kovoti su ŽIV plitimu gali padėti aktyvi reklamos kampanija. Tačiau Kremlius moko, kad „apsisaugoti nuo viruso padės seksualinis susilaikymas ir santuokinė ištikimybė“. Prezervatyvai nurodomi tiktai kaip trečioji ir ne pati svarbiausia priemonė.
Televizijos laidų vedėjas Pavelas Lobkovas, pernai sulaužęs tabu, kai prisipažino, kad yra užsikrėtęs ŽIV, tikino, jog Rusijoje įsigyti prezervatyvų turėtų būti paprasčiau.
„Reikėtų juos dalinti nemokamai klubuose. Pamenu, taip būdavo XX a. paskutinį dešimtmetį – gėjų klubuose prie baro būdavo padėta prezervatyvų, – siūlo P.Lobkovas. – Be to, kai 12-os prezervatyvų pakuotė kainuoja tiek, kiek butelis sovietinio šampano, pora 18-mečių tikrai pirks gėrimą, o ne tas nuobodybes.“
Taigi kad ŽIV Rusijoje neplistų, būtina skirti tam gerokai daugiau lėšų. Ir kitokio požiūrio. Mat dėl didelio Stačiatikių bažnyčios vaidmens visuomenės gyvenime jokių Kremliaus kalbų apie prezervatyvų naudą nė būti negali.
„Svarbu suprasti, kad ŽIV epidemija Rusijoje – ne teorinė, ne abstrakti. ŽIV šalyje pasiekė kritinį lygį, padėtis kasdien blogėja“, – sakė Jungtinių Tautų programos UNAIDS Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono direktorė Vinay Saldanha.
Pasak jos, kovoti su ŽIV įmanoma, bet tam neretai trūksta noro ir pastangų: „Mes jau nemažai žinome apie ŽIV.
Žinome, kaip kontroliuoti šios infekcijos plitimą. Mokslininkai artėja ir prie visiško ŽIV išgydymo. Tad žinome, kaip tai sustabdyti, reikia tik noro.“
Didelis paplitimas – Lietuvos kaimynystėje
Pernai ES šalių sergamumo ŽIV rodiklio vidurkis 100 tūkst. gyventojų siekė 5,8 atvejo. O Lietuvoje šis rodiklis buvo 5,4 – mažiausias iš visų ES šalių.
Europos Sąjungoje didžiausias užsikrėtimo ŽIV lygis fiksuojamas Estijoje. 2015 metais čia nustatyta 270 naujų užsikrėtimo atvejų. Ne pati geriausia padėtis ir Latvijoje – ji kartu su Malta rikiuojasi iš karto po Estijos. Iš viso Europos regione, į kurį į eina 53 šalys, ŽIV infekuotų žmonių yra daugiau nei du milijonai.
Per pastaruosius penkerius metus tyrimų dėl ŽIV skaičius Lietuvoje išaugo 21 proc. Apie du trečdalius naujų ŽIV atvejų nustatoma pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.
ŽIV testai privalomai atliekami tam tikroms grupėms – besilaukiančioms moterims, kraujo donorams, kaliniams, o švirkščiamųjų narkotikų vartotojai ar daug seksualinių partnerių turintys asmenys neretai pasitikrina patys.
Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2015 m.) nustatyti 2535 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 336 ŽIV infekuoti asmenys yra mirę dėl įvairių priežasčių. Europoje beveik pusė ŽIV atvejų nustatoma pavėluotai. Tuo metu Lietuvoje penkis kartus mažiau – tik 10 proc. asmenų ŽIV nustatoma pavėluotai, t.y. susirgus AIDS.
Pastarųjų 5 metų tendencijos rodo, kad daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV per lytinius santykius, mažėja per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Kasmet daugėja ŽIV užsikrėtusių moterų. Lietuvoje, kaip ir ES šalyse, daugiausia naujų ŽIV atvejų nustatoma 25–29 metų amžiaus grupėje.
