Nors jų mažiau nei tūkstantis, vos 0,44 kv. km plotą užimančios mažiausios Europos valstybės gyventojai vidutiniškai kasmet išgeria 54 litrus vyno. Tai atitinka 77 gėrimo butelius ar net 13 dėžių.
Tokią informaciją pateikė Kalifornijos vynuogininkų ūkių sąjunga „Wine Institute“. San Fransiske įsikūrusi organizacija rinkos tyrimus atlieka ir už Atlanto, rašo „Lietuvos rytas“.
Kiekvienais metais „Wine Institute“ paviešina savo skaičius. Bet ar amerikiečių statistika tiksli?
Tai išsiaiškinti mėginusi „Der Spiegel“ žurnalistė nieko nepešė skambinėdama į Kaliforniją. Tačiau kelionė į nežinomas Vatikano platybes davė vaisių.
Patenka tik išrinktieji
Bažnytinė valstybė pasiekiama per seną piligrimų kvartalą, esantį tarp Tibro upės ir Šv.Petro bazilikos.
Borgo Pijaus (Borgo Pio) gatvėje gausu pigių suvenyrų krautuvėlių, restoranų ir barų, kur galima skaniai ir nebrangiai užkąsti.
Gatve skuba vienuolės, kardinolai ir, žinoma, apstu turistų. Čia senas popiežiaus kepėjas Angelo kasdien iš krosnies traukia baltos duonos kepalėlius.
Rodydamas į lentyną, kur išrikiuoti mišių vyno buteliai, sako: „Ne, ne šis vynas minimas statistikoje. Jam pagaminti vynuogių sultys spaudžiamos remiantis bažnytine teise, nėra naudojama jokių priedų.“
Į parduotuvę galvą įkišo vokiečių dvasininkas, akivaizdžiai vis dar pakilios nuotaikos po pietų.
Jis pasiūlė pakeliui užsukti į prekybos centrą: „Ten rasite geriausios kokybės vyno, ir net neapmokestinto!“
Labiausiai pasaulietinį pasaulį primenanti Vatikano vieta pasiekiama pro nedidelius mūrinėje sienoje esančius Šv.Onos vartus. Priešais stovi du rimti mėlyną uniformą su pūstomis rankovėmis vilkintys Šveicarijos gvardiečiai.
Į vidų patenka tik tas, kuris turi Vatikano tarnautojo pažymėjimą. „Der Spiegel“ žurnalistei padėjo jaunas „Radio Vaticana“ žurnalistas šveicaras Mario Galgano.
Jis susipažinęs su amerikiečių informacija ir ja nesistebi. M.Galgano žino ir paslaptį, kuri slypi už, regis, nesveiko alkoholio vartojimo Vatikane.
M.Galgano vedama žurnalistė atsidūrė prie šviesių smiltainio rūmų, kuriuose įsikūręs Vatikano prekybos centras.
„Štai čia ir slypi amerikiečių statistikos paslaptis“, – juokėsi M.Galgano.
Prekes šluoja urmu
Šioje parduotuvėje apsiperka sekretorės, sodininkai, vaistininkai, restauratoriai.
Mat Vatikane niekas neperka tik sau, bet ir giminaičiams, draugams – ir milžiniškais kiekiais.
Produktai neapmokestinti, todėl penktadaliu pigesni negu Italijoje už kelių žingsnių.
M.Galgano parodo spiritinių gėrimų skyrių, kur ant padėklų stovi vyno „Chianti“, „Soave“ ir labai brangaus „Amarone“ dėžės.
Už jų driekiasi ilgos lentynos su Vokietijos vienuolių benediktinų, augustinų ir pauliečių alumi.
O prie kasų ant prekystalio filipinietės vienuolės dėlioja savo pirkinius: makaronus, dešrą, pieną iš ūkio, esančio popiežiaus vasaros rezidencijoje Kastel Gandolfe.
„Šiame prekybos centre galima nusipirkti visko, išskyrus prezervatyvus“, – šypteli M.Galgano.
„Radio Vaticana“ žurnalistas taip pat turi pirkinių sau ir draugams Romoje sąrašą, kuriame 96 proc. alkoholis neišvaizdžiuose buteliuose. Iš jo jie gamins citrininį likerį „Limoncello“.
Bet tai dar ne viskas. Nors popiežius Pranciškus pasisako už kuklumą, Vatikane yra ir prabangos prekių parduotuvė.
Sename geležinkelio stoties pastate jau daugelį metų parduodami laikrodžiai „Rolex“, šilkiniai chalatai, kubietiški cigarai „Cohiba“ ir romas „Havana Club“.
Visos šios gėrybės taip pat neapmokestintos, todėl šluojamos iš lentynų kaip ir vynas.
Vartoja ir patys kunigai
Tačiau stebina ne tik kiekis alkoholio, kuris nuperkamas Vatikane ir išvežamas už jo ribų.
Nykštukinės valstybės gyventojai taip pat nemažai jo suvartoja, o tai lemia demografinės priežastys – Vatikane daugiausia gyvena senyvo amžiaus, vaikų neturintys vyrai.
Tai patvirtina ir buvęs popiežiaus atstovas spaudai Federico Lombardi. Kunigu suabejoti neleidžia ir tai, kad šiuos žodžius jis taria kavinėje anapus mūrinės valstybės sienos ragaudamas puikios rūšies baltąjį vyną.
Anot jo, pats popiežius pirmenybę teikia desertiniam vynui „Vin Santo“.
„Ši valstybė turi daugiausia vienišių ir nulinį gimstamumą. Žinoma, kad čia geriama“, – tikino F.Lombardi.
Svaigieji gėrimai vartojami iš vienišumo ar sielvartaujant dėl pasaulio su tikėjimo broliais susėdus prie vakarienės stalo.
Galiausiai F.Lombardi pakelia taurę ir pasako tostą – žodžius, kurie esą priklauso popiežiui Jonui XXIII: „Vyrai – kaip vynas. Kai kurie pavirsta actu, o geriausi su amžiumi tampa vis geresni.“
Mišių vynui galioja griežtos taisyklės
Vatikane maišais perkamas vynas iš tiesų nėra tas pats gėrimas, kuris naudojamas bažnyčiose per pamaldas. Mišių vynas turi atitikti griežtai nustatytas taisykles, kurios įrašytos 1983 m. Kanonų teisės kodekse.
Jame nurodoma, kad mišių vyras turi būti pagamintas iš vynuogių, be jokių priedų, natūraliai fermentuotas ir nesugedęs. Tiesa, mišių metu, prieš išgerdamas vyną, kunigas į jį įlašina šiek tiek vandens.
Vynas gaminamas iš tikrųjų vynmedžių (Vitis vinifera) vynuogių – vynmedinių šeimos augalų rūšies, natūraliai paplitusios Viduržemio jūros regione, Vidurio Europoje ir Pietvakarių Azijoje. Vakarų krikščionybės bažnyčiose paprastai naudojamas baltasis vynas, nes jis palieka mažiau dėmių. Tuo metu Rytų bažnyčios renkasi raudonąjį vyną, nes jis labiau primena kraują.
1983 m. Kanonų teisės kodekse nurodyta išimtis, kada kunigas gali negerti vyno mišių metu. Jei dvasininkas yra alkoholikas, jam leidžiama naudoti lengvai fermentuotas vynuogių sultis. Pasaulyje mišių vyno gamintojų yra nedaug, todėl šis amatas vadinamas prestižiniu. Vyno gamintojai turi prisiekti dvasininkui, kad jo gaminamas produktas atitinka visus nustatytus reikalavimus.
Mišių vynas perkamas tik iš vyskupijos kurijos įgalioto gamintojo. Lietuvoje mišioms taip pat naudojamas baltasis sausas natūralus vynas, kurio gamyba atitinka Kanonų teisę.
