Itin pažeidžiamos – moterys
Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Elmaras Brokas teigė, kad šių metų Sacharovo premijos laureatai pasiuntė labai rimtą žinią pasauliui apie tai, kad vyksta jų šalyse.
„Žmonės tapo smurto ir teroro aukomis ir turėjo palikti savo namus ir šalį. Visų jų patirtis įrodo egzistuojančias problemas. Pats keliavau po stovyklas ir kalbėjausi su jazidais bei kitomis „Islamo valstybės“ agresijos aukomis. Mažosios bendruomenės nusipelno didesnės apsaugos, itin pažeidžiama visuomenės grupė yra moterys“, – kalbėjo jis.
E. Brokas pabrėžė, kad šie klausimai turi pasiekti į Saugumo tarybą, o smurtautojai privalo atsidurti teisme. „Tarptautinė bendruomenė turi įsitraukti į šiuos procesus ir aiškiai pabrėžti, kad tokie smurto aktai nepateisinami. Šiuo metu regionui būtinai reikia humanitarinės paramos pabėgėlių stovyklose. Sunkus ir pabėgėlių sugrįžimo į vietas, kuriose gyveno, procesas – juk kaip jazidai ir kitos mažumos gali grįžti į namus ir pasitikėti kaimynais? Tais pačiais žmonėmis, kurie juos palaužė. Yra daugybė šio klausimo aspektų, ne tik ekonominis, bet ir socialinis, reabilitacijos“, – apie krizę Vidurinių Rytų regione kalbėjo EP Užsienio reikalų komiteto vadovas ir pridūrė, kad Europa privalo skirti daugiau išteklių ne tik pabėgėlių krizės pasekmėms mažinti, bet ir kovai su „Islamo Valstybe“.
E.Brokas teigė, kad būtina išdrįsti kalbėti ir apie pabėgėlių antplūdžio priežastis ir tai, kodėl iš šie žmonės negali grįžti į savo gimtąją šalį.
„Islamo valstybės“ seksualinis džihadas
Apie tai, kad ilgiau delsti negalima, kalbėjo ir EP Žmogaus teisių pakomitečio vadovė Elena Valenciano: „N.Murad ir L.Bashar nėra tik aukos – kartu jos ir aktyvistės, kurios ir gina laisvę bei žmogaus teises. Šios moterys net ir po patirtų kančių sugebėjo pabėgti. Smurto pasekmės matomos vienos iš jų veide, bet jos turėjo stiprybės pabėgti. Tai pakeitė jų istoriją, kurią šiandien jos gali papasakoti, bet daugybė moterų vis dar yra kankinamos kalėjimuose, luošinamos fiziškai ir morališkai. Jie grobia vaikus ir moteris ir juos prievartauja, kol jūs nieko nedarote“, – piktinosi parlamentarė.
Anot jos, seksualinė prievarta yra vienas iš „Islamo valstybės“ ginklų, kuriuo sėkmingai naudojamasi. „Pagrobtos moterys paverčiamos sekso vergėmis, tai seksualinis džihadas, kurį vykdo „Islamo valstybė“. Pasaulis turi apie jas išgirsti. Daug girdime apie žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, bet tiek mažai žinome apie seksualinį džihadą, apie kurį prabilo šios moterys“, – kalbėjo ji ir priminė, kad šiuo metu daugiau nei trys tūkstančiai moterų ir vaikų yra įkalinti šios teroristinės grupuotės.
„Mano akimis, tai didelė auka, o dabar atėjo laikas pasauliui ką nors dėl jų padaryti“, – kalbėjo E.Valenciano. Paklausta, ar EP ketina pripažinti jazidų genocido faktą, ji teigė: „Pasaulis renka įkalčius dėl genocido įrodymų. Parlamento pareiga – reaguoti į situaciją ir siūlyti sprendimus, tai didelis žmogaus teisių pažeidimas. Po šių merginų istorijos pasaulis turi geriau įsivaizduoti, kas iš tiesų vyksta, matyti realybę, kas iš tiesų nutinka moterims.“
Pabėgėliams pagalba – būtina
Diskusijoje dalyvavusi EP vicepirmininkė Ulrikė Lunacek teigė, kad seksualinio smurto ir vergovės problema nėra nauja, mat jau prieš porą metų Sacharovo premija apdovanotas ginekologas iš Kongo Demokratinės Respublikos Denis Mukwege, kuris teikė pagalbą seksualinį smurtą patyrusioms moterims.
„Minties laisvė galima tik tada, kai galima gyventi be fizinio smurto. Ką mes galime padaryti? Prieš pusantrų metų buvo paskirstytos pabėgėlių kvotos, dauguma šalių jų nevykdo. ES turėtų rasti vietos pabėgėliams, kurie išgyveno sunkumus, ypač Irake. Būtinas didesnis finansavimas siekiant padėti pasveikti nuo traumų, kurias šie žmonės patyrė. Pagalbos organizacijos pabėgėlių kelyje pradėjo kurti specialias prieglobsčio vietas, skirtas moterims ir vaikams“, – sakė U.Lunacek.
EP viceprezidentė teigė, kad jau yra paruošta rezoliucija dėl jazidų žudynių pripažinimo genocidu. „Visi šie nusikaltimai turi būti dokumentuoti, o aukos apsaugotos. Kol tai nėra padaryta, negalime šio termino vartoti“, – teigė ji.
Anot U. Lunacek, akivaizdu, kad ES šalys turi pradėti spręsti šią problemą nuo pabėgėlių klausimo, mat Lenkija ir kitos Višegrado valstybės atsisako juos priimti.
„Problema ta, kad vyriausybės nevykdo įsipareigojimų, ES institucijos dirba, bet būtina, kad visuomenė spaustų vyriausybes spręsti šį klausimą. Solidarumas yra vienas iš pamatinių ES principų“, – sakė EP viceprezidentė.
