Vakar per parodos Ankaroje atidarymą buvo nužudytas 62 metų ambasadorius A.Karlovas. Jo žudikas buvo kostiumu apsirengęs, pistoletu ginkluotas 22 metų turkų riaušių policininkas Mevlutas Mertas Aydintas.
Smogikas rėkavo „Allahu akbar“ („Dievas visų didžiausias“), „Nepamirškite apie Alepą, nepamirškite apie Siriją“ ir „Mes mirštame Alepe, jūs mirsite čia“.
M.M.Aydintas buvo nukautas susišaudyme su Turkijos specialiosiomis pajėgomis, o į parodą jam pavyko patekti, kai jis prie įėjimo parodė savo policininko pažymėjimą.
Rusijos ir Turkijos prezidentai Vladimiras Putinas bei Recepas Tayyipas Erdoganas teigė, kad ambasadoriaus nužudymas buvo provokacija, siekiant pakenkti dvišalių santykių normalizavimui. Bet to, lyderiai aiškino, kad šiai provokacijai jie nepasiduos.
Tačiau negalima pamiršti, kad santykiai tarp Maskvos ir Ankaros toli gražu nebuvo tokie šilti, kaip dabar, rašo Robbie Grameris ir Emily Tamkin iš „Foreign Policy“.
Pernai lapkritį buvo įsiplieskęs milžiniškas konfliktas dėl to, kad Turkija numušė Rusijos naikintuvą. Tik pastaruoju metu Maskva ir Ankara pradėjo suartėti: dabartinis bičiuliškas tonas visai neseniai buvo kupinas kaltinimų ir grasinimų.
Taip pat negalima pamiršti, kad Rusijos ir Turkijos užsienio politikos Sirijos atžvilgiu yra skirtingos. Be to pažvelgus į istoriją tampa aišku, kad šios dvi šalys dažniau konkuruoja nei bičiuliaujasi.
Todėl A.Karlovo nužudymas gali sukelti daugybę įvairių konfliktų. Pavyzdžiui, Turkijai nepajėgus apsaugoti Rusijos ambasadoriaus, Kremlius gali nuspręsti, kad už tai reikia keršyti vykdant kibernetinius išpuolius.
Turkijos vyriausybė jau buvo tapusi programišių išpuolių auka: gruodžio 7 dieną su vyriausybių slaptumu kovojantis tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino 57 tūkst. R.T.Erdogano žento, energetikos ministro Berato Albayrako elektroninių laiškų.
Yra įkalčių, kad su „WikiLeaks“ bendradarbiauja Rusija, todėl nėra neįmanoma, kad staiga gali būti paviešintos gėdingos įtakingų Turkijos pareigūnų, pavyzdžiui prezidento R.T.Erdogano artimiausių patikėtinių, paslaptys.
Taip pat įmanoma, kad dvišaliai santykiai, nepaisant prezidentų pažadų, vis dėlto iširs, o Rusija vėl pradės ekonomiškai spausti Turkiją, kaip ir pernai lapkritį po naikintuvo numušimo.
Po to įvykio Rusija buvo paskelbusi embargą turkiškiems produktas, todėl Turkijos eksportas į Rusiją sumažėjo 737 mln. dolerių (709,8 mln. eurų). Ekonominė situacija nepagerėjo iki šių metų birželio, kai R.T.Erdoganas atsiprašė už įvykį.
Dar vienas nerimauti verčiantis scenarijus yra, kad A.Karlovo nužudymas Ankaroje gali iššaukti dar didesnes represijas ir demokratijos suvaržymą Turkijoje ir Rusijoje.
Saugumo sumetimais gali būti dar labiau apribojamos žmogaus teisės, kurios Turkijoje beveik nepaisomos po nepavykusio pučo liepą ir nuolatinių teroro išpuolių šalyje. O Rusijoje vakar dienos įvykiai gali tapti dar vienu pretekstu apriboti opozicijos veiksmus.
Rusija ir Turkija pilietiniame Sirijos kare remia priešingas puses, tačiau abi šalys padėjo susitarti dėl paliaubų, dėl kurių iš Rytų Alepo buvo leista evakuoti sukilėlius ir civilius.
Tačiau po A.Karlovo žūties paliaubos Alepe galimai subliūkš, o taip pat nuogąstaujama, kad kitur Sirijoje gali vėl atsinaujinti kovos.
Galiausiai, jei Maskva nuspręstų dėl ambasadoriaus žūties apkaltinti Ankarą, ateityje Turkijoje gali padaugėti teroro išpuolių. Mat Rusija galėtų pastūmėti Turkijoje engiamus kurdus rengti atakas.
Kurdų išpuoliai Turkijoje ir taip yra dažni: šeštadienį užminuotas automobilis pražudė 13 karių, o gruodžio 11 dieną Stambule dvi bombos užmušė 39 žmones.
