Ispanai tiki Kalėdų loterija. Tiki ja karščiau negu Dievą ar futbolą.
Be loterijos Kalėdos Ispanijoje būtų ne Kalėdos, nes ji atneša didžiausią džiaugsmą ir viltį. O viltys praturtėti paverčia Ispanijos Kalėdų loteriją visuotine karštlige.
Net ir aršiausi Katalonijos nacionalistai, boikotuojantys viską, kas ispaniška, nesigėdija pirkti ispaniškosios Kalėdų loterijos bilietų. O ką, jei šįmet atiteks „Storulis“ (taip vadinamas didysis prizas, isp. k. „El Gordo“)?
Kalėdų loterijai ispanai išleidžia šimtus eurų. Loterija sumanyta taip, kad nuėjęs į bilietų pardavimo vietą negali pasakyti savo pasirinkto skaičių derinio – kiekviena įstaiga turi atskirą numerį.
Jei būtent šis numeris paskelbiamas laimėtoju – prizą dalijasi visi, kurie čia pirko bilietą.
Norint apsidrausti nuo tokio nelaimingo atvejo, kad, neduok Dieve, visi aplinkui turės laimingą loterijos bilietą, o tu – ne, tenka įsigyti visus su tavo gyvenimu susijusių įstaigų, asociacijų ir bendruomenių parduodamus loterijos bilietus. Ne veltui kalėdinės loterijos šūkis yra „Svarbiausia – dalybos“.
Numerių sąrašas – ilgas
„Ir vėl išleisi gausybę pinigų loterijai“, – bara vienas kitą sutuoktiniai, patyliukais stropiai sudarinėdami Kalėdų loterijos bilietų sąrašą.
Vaikų mokyklos numeris, futbolo klubo, kuriame žaidi, numeris, baro, į kurį eini gerti rytinės kavos, numeris, kiosko, kuriame perki rytinį laikraštį, numeris. Ir taip iki begalybės.
Kad neatsitiktų kaip tam švedų dailininkui, kuris buvo vienintelis nieko nelaimėjęs nedidelio Ispanijos kaimo gyventojas, kai ten visi per vieną dieną laimėję loterijoje tapo milijonieriais.
Visos įstaigos ir asociacijos naudojasi proga šiek tiek užsidirbti iš loterijos, prie kiekvieno bilieto prisidėdamos po 50 euro centų priemoką. Tad prie troškimo laimėti loteriją prisideda ir solidarumo veiksnys – žmonės per Kalėdas perka bilietus ir iš šunų prieglaudų.
Dažniausiai perkamas ne visas bilietas, o dešimtoji ar netgi dar mažesnė jo dalis.
Kitaip ispanams Kalėdų loterijai tektų prašyti paskolos iš banko, nes vienas bilietas kainuoja 200 eurų. Bet ispanai taip pamišę dėl šios loterijos, kad, jei prireiktų, tai dėl jos ir prasiskolintų.
Sprogstantis prizų pasaulis
Nevalia pamiršti, kad kiekvienas tikras Kalėdų loterijos mėgėjas turi ir savąjį loterijos numerį, kurį ištikimai perka jau kelias dešimtis metų.
Neduok Dieve, šiais metais nenusipirksi, o numeris, į kurį šitiek laiko kišai pinigus ir dėjai viltis, bus laimingas. Nėra jokios abejonės: ispanų visuomenė yra įgijusi naują sindromą – priklausomybę nuo Kalėdų loterijos.
Skaičiuojant banknotus šios loterijos ižde darosi visiškai suprantama, kodėl kyla visuotinė loterijos karštligė.
Ispanų viltis visiems laikams „susitvarkyti gyvenimą“ nėra tuščia. Jų loterija turi didžiausią prizų fondą pasaulyje.
Gruodžio 22-ąją dieną tarp loterijos bilietus pirkusių ispanų bus padalyta net 2310 milijonų eurų.
Tiesa, „Storulio“ premija, palyginti su šiuo skaičiumi, kukli – 4 mln. eurų visai skaičių serijai. Šių serijų būna 160, o kiekvienos serijos išspausdinta net po 160 bilietų.
Vadinasi, jei laimėjai pagrindinę „Storulio“ premiją, ją gali reikėti dalytis su dar 159 laimėtojais. Be to, gali būti, kad tuos 4 milijonus teks dalytis ir su dar daugiau laimėtojų, jeigu jie bus nusipirktą bilietą pasidaliję su kitais.
Nesustabdė net ir karas
Ispanai jau daugiau kaip 200 metų lošia loterijoje. Viskas prasidėjo tuomet, kai 1812 metais Ispanijos valdžia nusprendė užlopyti biudžeto skyles loterijos bilietų įplaukomis.
Nuo tada ispanai įsitraukė į šią loteriją, nors oficialiai jai šis pavadinimas buvo suteiktas vėliau.
Mitinės loterijos nesustabdė net ir šalį suskaldęs pilietinis karas, vykęs 1936–1939 metais. Jo metu susipriešinę frontai pasirinko dvi loterijos bastilijas. Fašistai rengė lošimą Burgoso mieste, respublikonai – Barselonoje.
Ateinantį ketvirtadienį, gruodžio 22-ą dieną, Ispanijos televizoriai choru transliuos pirmą nacionalinės televizijos kanalą. Nuo devintos valandos ryto Šv.Ildefonso internato mokiniai trauks iš loterijos būgnų laimingus skaičių derinius ir juos išgiedos.
Galite įsivaizduoti, kaip skamba giedamas skaičius: septyniasdešimt devyni tūkstančiai šimtas keturiasdešimt.
Tas vaikiškas laimingų numerių giedojimas yra velniškai juokingas, atgyvenęs ir kvepiantis Franco diktatūra.
Bet tai – jau neatsiejama Kalėdų loterijos dalis.
Štai ims ir išgiedos vaikiškas balselis fortūną. Tuomet prasidės tradicinis laimėtojų šventimo bumas: liesis šampanas, aplink aidės klyksmai, apipuls reporteriai su televizijos kameromis.
Driekiasi kilometrinės eilės
Tikra loterijos karštlige yra užsikrėtęs šiaurės Katalonijoje esantis Sorto miestelis. Žodis „sort“ kataloniškai reiškia sėkmę, todėl pastaraisiais metais šis 1,5 tūkst. gyventojų miestelis tapo Kalėdų loterijos Meka.
Loterijos bilietų pirkėjus traukia ne tik laimę nešantis miestelio pavadinimas, bet ir faktas, kad „Storulis“ čia, loterijos parduotuvėje „Auksinė ragana“(katalonų k. „Bruixa d’Or“), yra iškritęs ne vieną kartą.
Gruodžio pradžioje Ispanijoje buvo ilgasis savaitgalis, kurio metu daugybė Ispanijos gyventojų nusprendė nuvykti į Sortą įsigyti tariamo laimingojo loterijos bilieto. Jie mažą fortūnos miestelį siaubte nusiaubė.
Prie pagrindinėje gatvėje įsikūrusios loterijos parduotuvės per visą miestelį driekėsi milžiniškos eilės, o žmonės jose laukė po 10 valandų. Loterijos odisėja baigėsi tuo, kad visuose Sorto bankomatuose pasibaigė grynieji pinigai. Už tai miestelio valdžią aršiai kritikavo sėkmingiausios loterijos savininkas Xavieras Gabrielis.
„Jie būtų galėję geriau pasiruošti žmonių antplūdžiui“, – plūdo milijonieriumi per loteriją tapęs katalonas.
X.Gabrielis jau penkerius metus laukia jam „Virgin Galactic“ pažadėtos kelionės į Mėnulį. Laimingosios loterijos tėvas trokšta pirmauti ne tik parduodamas loteriją, bet ir būti pirmas, nukeliavęs ten, kur kiti nebuvo.
