Diplomato A.Karlovo nužudymą Rusija netruko pavadinti teroro aktu ir patvirtino, kad net 18 tyrėjų nuvyko į Turkiją pradėti kriminalinio tyrimo dėl ambasadoriaus nužudymo.
Maskvos tyrėjai taip pat pranešė sieksiantys išsiaiškinti, kas vadovavo smogikui Mevlutui Mertui Altintasui.
Ir saugojo, ir šaudė
Pastarasis į A.Karlovą šovė Ankaroje surengtoje parodoje „Rusija, kaip ją mato Turkija“. Į ambasadorių buvo paleistos net aštuonios kulkos.
Diplomatas nugabentas į ligoninę, tačiau ten nuo patirtų sužalojimų mirė.
Įdomu tai, kad pirmadienį vakare Rusijos ambasadorių A.Karlovą nušovęs Turkijos policijos pareigūnas M.M.Altintasas praėjusią savaitę saugojo Rusijos ambasadą, kai prie jos vyko protestai dėl padėties Alepe.
Bet nusikaltimo vietoje M.M.Altintasas šaukė: „Jūs Sirijoje žudėte civilius. Neišsisuksite! Neužmirškite Alepo, neužmirškite Sirijos!“
Taip jis tarsi patvirtino, kad Rusijos diplomatą nušovė už šios šalies veiksmus Sirijoje.
Palaikai grįžo į Maskvą
Lėktuvas su Ankaroje turkų policininko nužudytu ambasadoriumi antradienį parskrido atgal į Maskvą. Rusijos vėliava uždengtas A.Karlovo karstas į lėktuvą buvo įkeltas palydint šešių turkų karių garbės sargybai.
Musulmoniškos Turkijos oro uoste stebėtas visiškai neįprastas vaizdas: rusų stačiatikių šventikas meldėsi ir smilkė karstą.
Per visą ceremoniją vienas turkas karys laikė nužudyto diplomato portretą. O prieš įkeliant karstą į lėktuvą ambasadoriaus našlė priėjo ir pabučiavo karstą atsisveikindama su savo vyru.
Vakar Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavisoglu pranešė, kad gatvė Ankaroje, kurioje yra įsikūrusi Rusijos ambasada, bus pavadinta A.Karlovo garbei.
Šalies teisėsauga taip pat greitai davė atsaką – vakar suėmė 7 įtariamuosius, tarp jų ir žudiko giminaičius.
Policija taip pat vakar aiškinosi, kaip ambasadorių nušovusiam pareigūnui pavyko į galeriją nepastebėtam įsinešti pistoletą.
Kostiumu vilkintis smogikas į patalpas įėjo parodęs savo policininko pažymėjimą: nors jo ginklas privertė sureaguoti metalo detektorių, jam vis tiek leista įeiti.
Nors parodos atidaryme dalyvavo A.Karlovas, dėl jo nebuvo sustiprinta pastato apsauga ir galbūt dėl to į renginį pavyko patekti M.M.Altintasui. Be to, ambasadorius į renginį atėjo be asmeninių sargybinių.
Šalys į konfliktą nesivels
Turkijos užsienio reikalų ministerija M.M.Altintasą paskelbė teroristu, o jo surengtą išpuolį – žemo lygio teroristiniu aktu.
O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad ambasadoriaus nužudymas yra ne kas kita kaip bandymas sugadinti santykius tarp šalių.
„Nebus jokio Maskvos ir Ankaros santykių atšalimo, kad ir kaip mūsų priešininkai Ankaroje ar Vakarai to norėtų. Taip nebus.
Tai – didžiulė tragedija, tačiau valstybių santykiai nenukentės“, – pareiškė ir Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komitetui vadovaujantis Leonidas Sluckis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas taip pat tikino, kad Rusijos ambasadoriaus nužudymas neišprovokuos Maskvos ir Ankaros priešpriešos.
„Sprendžiant iš to, kokia buvo pirmoji Rusijos reakcija, šalies vadovai nėra linkę sureikšminti to, kad ambasadorius buvo nušautas būtent Turkijoje. Pagrindinė pasiųsta žinia ta, kad kažkas nori sukliudyti pagerėjusiam Rusijos ir Turkijos bendradarbiavimui.
Taip jie bandė parodyti, kad dėl išpuolio nėra tiesioginės Turkijos valdžios atsakomybės. Tai leistų tikėtis, kad Maskva nebus linkusi aštrinti konflikto su Ankara. Jiems, matyt, kur kas svarbiau yra spręsti tuos uždavinius, kurie susiję su konfliktu Sirijoje“, – tikino T.Janeliūnas.
Nors Rusijos diplomato nužudymas – precedento neturintis atvejis, galėjęs sukelti itin radikalią Rusijos reakciją, anot politologo, šiuo atveju jos retoriką lemia geopolitiniai interesai.
„Maskva be Ankaros paramos negalėtų išspręsti iškeltų užduočių. Rusijos veiksmai Sirijoje yra glaudžiai susiję su Turkijos parama. Be jos Maskva negalėtų dislokuoti Sirijoje savo karių, tiekti jiems aprūpinimo ir tikėtis, kad jiems ten bus saugu“, – sakė T.Janeliūnas.
Pasiuntė žinią Vakarams
Turint galvoje labai sudėtingą Turkijos vidaus padėtį ir dar vasarą bandytą įvykdyti valdžios perversmą, Ankarai taip pat nesudėtinga atsiriboti nuo šio išpuolio ir teigti, kad tai nereiškia kokio nors oficialaus šalies požiūrio į Rusiją.
„Tiek Rusija, tiek Turkija bando savo pasipiktinimą nukreipti Vakarų link. Kalbama apie tai, kad Recepo Tayyipo Erdogano priešininkas Fethullah Gülenas vis dar yra JAV.
Iš V.Putino užuominų galima spėti, kad jis bando sukurti įspūdį, esą amerikiečiai nori kliudyti tiek Rusijos pastangoms nutraukti konfliktą Sirijoje, tiek ir Turkijai išspręsti savo vidines problemas. Vienaip ar kitaip, artimiausiu metu galėsime stebėti griežtesnę retoriką Vakarų atžvilgiu“, – įsitikinęs VU TSPMI profesorius.
Be to, diplomato nužudymas Ankaroje gali lemti dar didesnį Rusijos ir Turkijos suartėjimą, nes jo abiem šalims reikia susidūrus su tarptautinės bendruomenės izoliacija.
„Kadangi Rusija ir Turkija šiuo metu gerokai izoliuotos tarptautinėje erdvėje, išpuolis prieš ambasadorių kiek paradoksaliai gali lemti didesnį Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimą ir Turkijos pozicijos švelnėjimą Sirijos klausimu“, – BNS teigė VU TSPMI politologas mokslų daktaras Konstantinas Andrijauskas.
Eksperto teigimu, Ankaros ir Maskvos suartėjimas yra pavojingas tarptautinei bendruomenei, nes Turkija yra NATO narė ir jos užsienio politika pastaruosius dešimtmečius yra orientuota į Vakarus: „Turkijos valdantieji yra pakankamai prisidirbę, kad tarptautinė bendruomenė paprasčiausiai užmerktų akis.
Tai yra eilinė kryžkelė, kurioje Vakarų pasauliui reikės derinti savo geostrateginius ir vertybinius interesus.“
O Maskva po ambasadoriaus nužudymo galės pateisinti didesnį karinį įsitraukimą Sirijoje.
Ketvirtas nužudytas Rusijos diplomatas
A.Karlovas tapo jau ketvirtuoju Rusijos diplomatu, nužudytu einant pareigas. Dar 1829 metais Teherane žuvo diplomatas ir poetas Aleksandras Gribojedovas, kai minia šturmavo ir užgrobė diplomatinę atstovybę Irane.
Šis nužudymas galėjo turėti itin rimtų pasekmių, galėjusių pasibaigti net karu. Tačiau tuo metu karinis konfliktas nebuvo reikalingas nei Sankt Peterburgui, nei Teheranui, tad nesantaika buvo užglaistyta. O Iranas kaip atsiprašymą nusiuntė Rusijos imperatoriui 88,7 karato deimantą.
Antruoju nužudytu rusų diplomatu 1923 metais tapo Italijoje dirbęs Vaclavas Vorovskis. Tų metų rugpjūtį jis atvyko į konferenciją Lozanoje. V.Vorovskiui pietaujant su kolegomis restorane prie jų priėjo rusų emigrantas, Šveicarijos pilietis Morisas Kondari ir šovė diplomatui į galvą. Dar dvi kulkas jis paleido į žurnalistą Ivaną Arensą, tačiau jį pavyko išgelbėti diplomato padėjėjui. Tiesa, vėliau M.Kondari išteisino prisiekusiųjų teismas.
Trečias nužudytas rusų diplomatas – ambasadorius Piotras Vojkovas. Jis buvo nušautas 1927 metais Varšuvoje. Kaip paaiškėjo, tai buvo ilgai ir kruopščiai planuotas nužudymas. Jį įvykdė vieno leidinio redaktorius Borisas Koverda. Teismas skyrė žudikui įkalinimą iki gyvos galvos, bet po 10 metų jis išėjo iš kalėjimo.
