„Nežinau, ar vyksiu į Stambulą. Nors gavau ten darbo pasiūlymą, mano šeima nenori, kad po tokių įvykių grįžčiau atgal.
Net ir Turkijoje gyvenantys draugai man taip pat pataria geriau nevažiuoti“, – taip „Lietuvos rytui“ pasakojo šiame mieste studijavusi ir dirbusi Ieva Vėjelytė.
Išpuolis Stambulo naktiniame klube „Reina“ dar labiau sustiprino Turkijoje gyvenančių žmonių nuogąstavimus, kad teroristų siųsta mirtis gali tykoti bet kur.
Sekmadienio naktį, praėjus kiek daugiau nei valandai po to, kai žmonės Turkijoje vieni kitiems palinkėjo gerų išaušusių Naujųjų metų, 39 žmonių gyvybė užgeso, dar 70 buvo sužeisti.
Per septynias minutes trukusią ataką elito pamėgtame naktiniame klube užpuolikas paleido 120–180 kulkų ir paspruko. Turkijos pajėgos vis dar ieško žmogaus, kurį grupuotė „Islamo valstybė“ – ji prisiėmė atsakomybę už terorą – pavadino „kariu didvyriu“.
„Beveik visą laiką, kol esu čia, prieš išeidama į miestą esu priversta pagalvoti, ar ta vieta, kurią noriu aplankyti, yra vertinama kaip saugi, – po naujausio teroro akto dienraščiui prisipažino Stambule jau antrus metus studijuojanti lietuvė Ieva Vasiliauskaitė. – Vis dėlto po paskutinio išpuolio nemanau, kad Stambulo centriniuose rajonuose apskritai liko saugių vietų.“
Elitinis naktinis klubas
2017-ųjų išvakarėse naktinis klubas „Reina“ buvo pilnutėlis: čia švęsti susirinko maždaug 600 žmonių.
Gražioje Stambulo vietoje, prie pat Bosforo tilto, įsikūrusiame klube košmaras prasidėjo praėjus valandai po vidurnakčio.
Automobiliu į atakos vietą atvažiavęs užpuolikas nukovė apsaugos darbuotoją ir įsiveržė į klubą nešinas „Kalašnikov“ automatu.
Šūviai pylėsi be atvangos: iš pradžių žmonės nesuvokė, kas vyksta, o kai pamatė ant žemės krintančius žmonės, kilo panika. Daugybė klubo lankytojų išlėkė į lauką ir šoko į šaltą Bosforo sąsiaurio vandenį.
„Apie 1 val. 15 min. išgirdome šaudant iš kalašnikovo. Pamanėme, kad galbūt kokie nors žmonės per daug išgėrė ir susimušė, bet tuomet žmonės pradėjo griūti ant žemės“, – prisiminė ataką išgyvenęs Albertas Farhatas.
Iš Uzbekijos arba Kirgizijos kilęs žudikas po šaltakraujiškos atakos nusimetė paltą, po kuriuo iš pradžių slėpė šaunamąjį ginklą, ir pabėgo. Kitą dieną pranešimą išplatinusi „Islamo valstybė“ džiūgavo, kad vyras „smogė vienam garsiausių naktinių klubų, kur krikščionys švenčia savo stabmeldišką šventę“, ir pavadino Turkiją „kryžiaus saugotoja“.
Mirties gniaužtais virtęs klubas „Reina“ įsikūręs prestižiniame miesto rajone, prašmatnių restoranų, zujančių prabangių automobilių kaimynystėje. Kai kurie į klubą ant Bosforo sąsiaurio kranto atplaukia privačiais laivais.
Čia linksminasi ne tik Turkijos elitas, bet ir daugybė užsieniečių – tarp tąnakt žuvusiųjų buvo 27 užsienio šalių piliečiai.
„Klube „Reina“ renkasi pasiturintys žmonės, apsilanko garsūs futbolininkai ir žvaigždės, – „Lietuvos rytui“ pasakojo žurnalistiką Stambule studijuojantis Augustinas Šulija. – Šis išpuolis parodė, kad kiekvienas gali tapti teroro taikiniu.
Ataka pasiuntė savotišką žinutę, kad apsaugoti nėra net ir turtingieji. Saugiais laikyti rajonai dabar taip pat tapo taikiniu.“
Atakos metu su savo mergina klube buvo ir Turkijos futbolo žvaigždė Sefa Boydas. Pasigirdus šūviams, jo mylimoji iš siaubo nualpo. Vyras per žmonių minią su mergina ant pečių brovėsi į lauką: „Ant grindų gulėjo žmonės, kiti lipo per jų kūnus.“
Išvakarėse tvyrojo nerimas
Pernai Turkiją krėtė ne vienas teroro išpuolis, kurį vykdė ir grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistai, ir kurdų kovotojai, todėl nieko nuostabaus, kad prieš Naujuosius žmonės nesijautė saugiai.
Lietuvis A.Šulija pasakojo, kad prieš Naujųjų metų pasitikimą buvo girdėti daug perspėjimų pasisaugoti, kurie taikyti ne tiktai Stambului. Savo piliečius įspėjo ir užsienio valstybių ambasados.
„Mane nustebino tai, kad tąnakt mieste buvo labai mažai žmonių. Buvo juntama, kad žmonės renkasi pasilikti namie, – pasakojo lietuvis ir prisipažino, kad negera nuojauta aplankė ir jį patį. – Išeidami iš namų švęsti mes juokavome, kad Stambule Naujieji metai yra tokie, kad nežinai, ar sulauksi rytojaus.“
A.Šulija Naujuosius metus pasitiko su draugais azijinėje miesto dalyje. Bet, kai pasigirdo žinia apie terorą, visi drauge šventusieji, ypač turkai, reagavo skaudžiai: „Baigėsi ir mūsų šventimas, visų paprašyta išsiskirstyti.“
Vėliau naktį lietuvis lankėsi pačiame miesto centre – čia budėjo būriai ginkluotų policijos pareigūnų.
„Policijos pareigūnai stovėjo kas dešimt metrų. Kiekviena gatvė buvo užtverta – eiti be patikros nebuvo įmanoma. Tačiau, kaip man pasakojo kiti, ir prieš Naujuosius metus, kokią 11 val., situacija atrodė taip pat – turbūt net žiebtuvėlio nebūtų buvę galima įsinešti į centrinę miesto dalį, Taksimo aikštę.
Buvo imtasi didžiulių saugumo priemonių, tačiau vis tiek nepavyko išvengti nelaimės“, – apgailestavo lietuvis žurnalistikos studentas.
Jaunimas nori išvykti
Stambule gyvenantys lietuviai pastebėjo, kad nuo pirmųjų išpuolių, kurie kėlė didelę nuostabą, dabar daug kas pasikeitė. Kinta pats gyvenimas Turkijoje, tenka prisitaikyti prie kitokios saugumo situacijos.
„Kiek kalbuosi su vietos gyventojais, matau, kad dabar kuo toliau, tuo labiau atsiranda baimė. Ypač tarp jaunimo.
Žmonės pradeda vengti didelių susibūrimo vietų, nes nežinia, kada vėl kas gali atsitikti“, – svarstė I.Vėjelytė, dar nežinanti, ar sugrįš dirbti Turkiją.
Kiti lietuviai prisipažino, kad jų gyvenimas Turkijoje artimiesiems kelia nerimą ir jis stiprėja po kiekvieno panašaus įvykio.
„Mano studijos tęsis dar pusę metų, po jų bet kokiu atveju planavau grįžti į Lietuvą, todėl nesvarstau galimybės viską nutraukti dabar. Tačiau kitaip žiūriu į galimybes kur nors nueiti ar ką nors pamatyti Stambule.
Mano šeimos nariai, be abejo, jaudinasi. Manau, kad jeigu norėčiau dabar pat nutraukti studijas ir grįžti, jie mane palaikytų“, – teigė magistrantė I.Vasiliauskaitė.
O žurnalistiką pagal mainų programą Turkijoje studijuojantis A.Šulija prisipažino, kad į Stambulą važiavo būtent todėl, kad jam buvo įdomu pasižiūrėti, kas šioje šalyje vyksta.
„Galiu pagirti Vilniaus universitetą, kuris po tokių įvykių rūpinasi, klausia, ar ketinu tęsti studijas Turkijoje, – sakė A.Šulija. – Studentų iš užsienio dabar čia kur kas mažiau nei įprastai – gal tris keturis kartus.
Apskritai teroro aktai palietė nemažai žmonių. Mieste pasidarė tyliau, ramiau.“
Tačiau šios tariamos ramybės ir jaunimo nerimo priežastis – ne vien terorizmas.
Šalis vasarą regėjo nepavykusį perversmą, po kurio prasidėjo valstybės aparato valymas, pablogėjo Ankaros santykiai su Vakarais, Europos Sąjunga.
„Turkija pastaruoju metu klestėjo – augančios statybos, mažas nedarbas. Viskas atrodė gerai.
Tačiau po perversmo prasidėjo žiniasklaidos atstovų suėmimai, buvo uždarytos laikraščių redakcijos, padeginėjamos opozicinių partijų būstinės. Visus liberaliai ir prodemokratiškai mąstančius turkus tokie dalykai veikia labai smarkiai, – tikino A.Šulija. – Jauni žmonės labai nerimauja. Daug jų išvažiuoja iš šalies į Vakarus, teigia, kad nebemato Turkijoje savo ateities.“
