Prieš dvi savaites Vašingtonas pranešė, kad 35 Rusijos pareigūnai yra nepageidaujami JAV – suteikė jiems persona non grata statusą ir pareikalavo per 72 valandas palikti šalį.
Tokios sankcijos – atsakas dėl Rusijos programišių kišimosi į JAV prezidento rinkimų procesą. Tiesa, Baltieji rūmai gali išvardyti ir ilgesnį Maskvos nuodėmių sąrašą.
„Šie asmenys rinko duomenis. Jie buvo žvalgybos pareigūnai. Todėl atsakydami į Rusijos vyriausybės nuolatinį persekiojimą ir agresiją prieš mūsų pareigūnus Maskvoje, kibernetines atakas ir kišimąsi į rinkimų procesą mes pritaikome sankcijas“, – pareiškė JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Lisa Monaco.
Šnipinėjimu apkaltinti diplomatai sulipo į lėktuvą ir buvo parskraidinti į Maskvą. Tačiau tada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė neišsiųsti tokio pat skaičiaus amerikiečių diplomatų. To nesitikėjo niekas.
Mat principas „akis už akį“ apsikeičiant tokiu pat nepageidaujamų diplomatų skaičiumi tikrai nebuvo pamirštas, nors Šaltasis karas pasibaigė.
Be to, su tuo nekart yra susidūrusi ir Lietuva.
Lietuvius išsiuntė simboliškai
Pirmąkart persona non grata antspaudas lietuviams buvo uždėtas prieš 13 metų.
2004-ųjų vasarį Lietuva išsiuntė du Rusijos ambasados ir vieną Rusijos prekybos atstovybėje Vilniuje dirbusius diplomatus.
Kaip tada pranešė Valstybės saugumo departamentas, šie žvalgybos pareigūnai Maskvai perdavinėjo politinę, ekonominę ir karinę informaciją, mezgė ryšius su Lietuvos piliečiais, įvairių institucijų pareigūnais, už piniginį atlygį siekė gauti žinių apie prezidento Rolando Pakso apkaltą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija iškart išplatino pareiškimą, kuriame šį išsiuntimą pavadino „nedraugišku Lietuvos žingsniu Rusijos atžvilgiu“ ir priminė pasiliekanti teisę imtis atsakomųjų veiksmų.
Praėjus geram mėnesiui, kovo 30-ąją, panašios žinios sulaukė ir Lietuvos diplomatai Maskvoje.
Per 48 valandas iš Rusijos liepta išvykti Lietuvos ambasados Maskvoje ministrui patarėjui Kęstučiui Kudzmanui, komercijos atašė Kastyčiui Kažukauskui bei patarėjai politikos ir analizės klausimais Daliai Sukackienei.
„Tai galima pavadinti proginiu išsiuntimu. Jie neskubėjo atsakyti į išsiuntimus iš karto, bet išlaukė mūsų stojimo į NATO.“ - K.Kudzmanas
„Per tas dvi dienas reikėjo atsisveikinti su kolektyvu ir perduoti darbus. Susikroviau asmeninius daiktus ir savo mašina iš Maskvos sugrįžau per dešimt valandų. Rytą išvažiavau, vakare buvau Vilniuje, tai ne toks ir ilgas kelias“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo K.Kudzmanas.
Tiesa, kaip teigė diplomatas, tai buvo padaryta ne veltui, nes vienu metu persona non grata statusas suteiktas asmenims iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – tą dieną į NATO įstojusiems Rusijos kaimynams.
„Tai galima pavadinti proginiu išsiuntimu. Jie neskubėjo atsakyti į (Rusijos diplomatų. – Red.) išsiuntimus iš karto, bet išlaukė mūsų stojimo į NATO“, – pabrėžė K.Kudzmanas.
Amerika ženklu didžiuojasi
Baltijos šalių ir Lenkijos diplomatai buvo išsiųsti „už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu“, bet jokių išsiuntimo priežasčių nebuvo pateikta.
Jų ir nereikėjo – tokia atsakomoji reakcija dažnai pritaikoma tiesiog „akies už akį“ principu, o išsiųsti diplomatai gali būti parinkti kone atsitiktinai.
Diplomatiniai konfliktai – asmenų išsiuntimai, sankcijos ar įvedami prekybos apribojimai – nekliūna vien Lietuvai.
„Kadangi buvau pirmasis (diplomatas, kuriam suteiktas persona non grata statusas. – Red.), ši istorija Lietuvoje plačiai nuskambėjo. Tačiau JAV diplomatai man beveik tapšnojo per petį: „Sveikas atvykęs į klubą“, – prisiminė K.Kudzmanas.
JAV diplomatai išsiuntimą iš Rusijos nešioja kaip garbės ženklą, mat tokių tikrai nemažai.
Įprastai Rusija į bet kokius užsienio valstybių veiksmus, kuriuos laiko agresyviais, atsako lygiai tuo pačiu.
„Tokiuose diplomatiniuose karuose galioja pariteto principas – išlaikoma diplomatų ir diplomatinių pastatų skaičiaus lygybė“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.
Iš tiesų imtis tokių veiksmų – kiekvienos valstybės teisė, kurią remia ir Lietuva.
„Palaikome JAV ir kitų šalių pastangas kovoti su Rusijos kišimusi į kitų šalių vidaus reikalus“, – „Lietuvos rytui“ teigė Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas.
Keisti Rusijos žingsniai
Praėjusio penktadienio rytą atrodė, kad tokios logikos Rusija laikysis ir šįkart.
Kai Baltieji rūmai pranešė, jog persona non grata statusas suteikiamas 31 Rusijos ambasados Vašingtone ir 4 konsulato San Fransiske darbuotojams, žvilgsniai nukrypo į Maskvą.
Istorija klostėsi kaip pagal scenarijų. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažadėjo oficialiai pranešti apie atsakomuosius veiksmus ir tolesnes sankcijas.
Spėliota, į ką šįkart nusitaikys Kremlius. Pasklido gandų, kad pernakt Maskvoje uždaryta mokykla, kurią lanko užsienio diplomatų vaikai.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiūlė iš Rusijos išspirti 35 diplomatus – 31 iš ambasados Maskvoje ir keturis iš konsulato Sankt Peterburge.
Tačiau bėgant valandoms pradėjo aiškėti, kad Maskva planuoja kai ką sudėtingesnio. Įdienojus įvairūs vyriausybės atstovai pradėjo švelninti toną ir diplomatų išsiuntimą pavadino Baracko Obamos, o ne Donaldo Trumpo sankcijomis.
Rusijos ambasada Londone kaip visuomet griebėsi socialinių tinklų ir „Twitter“ pasidalijo JAV prezidentą pašiepiančia ančiuko nuotrauka. Taip diplomatai išvadino B.Obamą „raiša antimi“ – galios netekusiu politiku, kurio įpėdinis jau išrinktas.
„Prezidentas B.Obama išsiunčia 35 Rusijos diplomatus lyg vėl būtų prasidėjęs Šaltasis karas.
Visi, įskaitant ir amerikiečius, džiaugsis, kai baigsis šios nelemtos administracijos kadencija“, – visiškai nediplomatiškai spjovė ambasada Londone.
Net JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sulaukė pagyrimų. M.Zacharova jį pavadino geru žmogumi, kuriam dirbti trukdo pernelyg emocingas prezidentas.
Galiausiai popiet Kremliaus puslapyje pasirodė pranešimas, kad Rusija neketina atsakyti į B.Obamos žingsnį išsiųsdama diplomatus.
„Nepasiduosime tokiai virtuvinei diplomatijai, bet apsvarstysime tolesnius žingsnius, kaip atkurti Rusijos ir JAV santykius remiantis D.Trumpo politika“, – paaiškino pranešimą pasirašęs Rusijos prezidentas.
V.Putinas pasinaudojo proga dar labiau pasišaipyti: pakvietė amerikiečių diplomatų vaikus į Kremliuje rengiamą naujametį žiburėlį, o savuosius guodė – juk išvykę galėsite ramiai sutikti šventę namuose.
Regis, rusai iš paskutiniųjų mėgino parodyti, kad sankcijos – tik beprasmiai B.Obamos įnoriai, kurie nesugadins ir Naujųjų metų.
Prieš sulipdami į lėktuvus diplomatai džiaugėsi vaišėmis nukrautu stalu konsulate San Fransiske. Jo nuotrauka net pasidalijo socialiniuose tinkluose: „Mums sunku išlikti diplomatiškiems, tačiau pasistengsime.“
Apsikeitė kaltinimais
Nors toks Rusijos atsakas dar šią savaitę buvo vadinamas netikėtu, tai toli gražu nėra pirmas kartas, Maskva ir Vašingtonas dažnai stoja į tradicinę diplomatinę dvikovą.
Antai ir praėjusią vasarą Vašingtonas susirūpino dėl savo diplomatų persekiojimo. Amerikiečiai kelerius metus skundėsi, kad Rusijos saugumo pareigūnai juos persekioja, net buvo įsiveržę į JAV ambasados darbuotojų namus, naršė po jų asmeninius daiktus, perstumdė baldus, paliko smilkstančią cigaretę ir atsuktus dujų čiaupus.
O birželio pradžioje Maskvos policijos pareigūnas užpuolė amerikietį diplomatą, vakare atvykusį į ambasadą.
„Rusija visuomet turėjo daugiau savo agentų Niujorke, Vašingtone ir San Fransiske nei mes Maskvoje.“ - CŽV pareigūnas
Tiesa, Rusija patikino, kad amerikietis iš tikrųjų buvo iš šnipinėjimo misijos mieste sugrįžtantis Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentas ir pirmas užpuolė policininką, kai jis mėgino patikrinti jo dokumentus, nors tokius kaltinimus paneigė ir incidento vaizdo įrašas.
Po žinios apie išpuolį JAV nutarė išsiųsti du Rusijos diplomatus iš ambasados Vašingtone.
Atsakydama į tai Rusija apkaltino du amerikiečius diplomatus esant CŽV agentais ir išsiuntė iš šalies.
Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida suskubo „pateikti tikrąją įvykių versiją“ ir pažėrė kaltinimų Vašingtonui: esą būtent Rusijos diplomatai, reziduojantys JAV, susiduria su didžiuliu priešiškumu.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė M.Zacharova taip pat pareiškė, kad JAV veikianti Rusijos ambasada ir konsulatai patiria spaudimą.
Šnipus siuntinėja visi
Antai ir praėjusią savaitę Baltieji rūmai pagrindine diplomatų išsiuntimo priežastimi įvardijo jų vykdomas žvalgybines operacijas.
„Paprastai tokiuose diplomatiniuose karuose atšaukiami diplomatai, kurie susiję su žvalgybos užduotimi ir atlieka tokias funkcijas“, – aiškino politologas N.Maliukevičius.
JAV taip pat liepė uždaryti šnipinėjimui galimai naudotas, Rusijos valdžiai priklausančias ir diplomatų pamėgtas vilas Niujorke ir Merilande.
Beje, Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas dėl šių dvarų griebėsi vaikų kortos: „Skandalinga, kad jie nutarė nubausti mažiausiuosius. Juk dabar Kalėdų atostogos, kai vaikai vyksta ilsėtis į šiuos kompleksus.“
Kaip teigia portalo „IntelNews“ redaktorius ir politikos mokslų profesorius Josephas Fitsanakis, Maskva į JAV yra nusiuntusi apie 100 žvalgybos pareigūnų: „Tad trečdalio jėgos išsiuntimas Rusijos operacijas pristabdys tik laikinai.“
Tiesa, šnipinėjimu kaltinami Rusijos diplomatai – anokia keistenybė. Pasak buvusio CŽV agento Steveno Hallo, Vašingtonas į Rusiją ir kone visas kitas ambasadas siunčia diplomatais, verslininkais ir kitais darbuotojais apsimetusius žvalgybos pareigūnus.
„Šnipų išsiuntimai visada labiau pakenkia mums, – leidiniui „Newsweek“ tvirtino anonimu išlikti norintis patyręs CŽV pareigūnas. – Rusija visuomet turėjo daugiau savo agentų Niujorke, Vašingtone ir San Fransiske nei mes Maskvoje.“
Kreivi žvilgsniai prieš kelerius metus nukrypo ir į JAV ambasadą Berlyne, kur buvo įrengtas žvalgybos postas, padėjęs Nacionalinei saugumo agentūrai sekti įvairius Vokietijos valdžios atstovus, tarp jų ir kanclerę Angelą Merkel.
Bet kone keisčiausias su amerikiečiu susijęs skandalas taip pat kilo 2013-aisiais, kai iš Rusijos buvo išsiųstas trečiasis JAV ambasados politikos skyriaus sekretorius Ryanas Fogle’as. Jį Maskva apkaltino mėginimu užverbuoti Rusijos agentą.
Federalinė saugumo tarnyba (FST) netikėtai paviešino daug įtarimų sukėlusį jo suėmimo vaizdo įrašą, kuris nustebino net visko mačiusius.
FST tikino, kad jos pareigūnų ant žemės parblokštas vyras su savimi turėjo du perukus – vieną šviesų ir vieną tamsų, Maskvos gatvių žemėlapį, kompasą ir 100 tūkst. eurų grynaisiais.
Be to, pas jį esą rastas bendradarbiauti su Vašingtonu už milijonus JAV dolerių siūlantis laiškas, širdingai rusiškai pasirašytas – „Tavo draugai“.
JAV nepateikė jokių detalių apie R.Fogle’o veiklą Rusijoje, bet visa ši demonstratyvi suėmimo operacija sukėlė daug įtarimų.
O gal toks ir buvo jos tikslas – kaip vėliau svarstė apžvalgininkai, FST svarbiau buvo ne atsikratyti paprasto ambasados darbuotojo, o išsityčioti iš amerikiečių suvaidinus spektaklį, kad jų agentai į misiją Maskvoje išsiruošia it pigioje šnipų dramoje – su prastu šviesių plaukų peruku ir kompasu.
Taikiniais tampa aktyvistai ir vaikai
Gerą diplomatinio karo smūgį suduodančios valstybės žino, kur taikytis, kad jis neliktų nepastebėtas. Iš ambasadų išsiunčiami aktyviausi arba svarbiausiems politiniams ar ekonominiams interesams atstovaujantys diplomatai.
JAV sankcijomis iš daugybės rusų nekart atėmė teisę laikyti pinigus, atostogauti ar pirkti namus. Mat turtingiausi Rusijos magnatai už nekilnojamąjį turtą Amerikoje yra pasirengę pakloti daugiau nei vietiniai.
Būtent šią šaką 2012 metais nukirto žmogaus teisių pažeidimais pasipiktinę JAV politikai. Įstatymas buvo pavadintas Rusijos advokato Sergejaus Magnickio, kuris mėgino atskleisti vyriausybės mokesčių slėpimo skandalą, bet buvo suimtas ir nesulaukęs medicininės pagalbos 2009 metais mirė Maskvos Butyrkų kalėjime, vardu.
Magnickio sąraše atsidūrė ne tik prie teisininko mirties prisidėję pareigūnai, bet ir kiti žmogaus teisių pažeidimais įtariami rusai.
Maskva negalėjo atsakyti visiškai simetriškai – amerikiečiai į Rusiją atostogauti nesiveržia, jų nedomina ir nekilnojamasis turtas. Tad V.Putinas pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė JAV piliečiams įsivaikinti Rusijos našlaičius.
Šis įstatymas taip pat turėjo vardą ir pretekstą. Oficialiai tai buvo Kremliaus atsakas į JAV teismų sprendimą išteisinti amerikietį, kuris pražudė iš Rusijos įvaikintą Dmitrijų Jakovlevą. Mažametį įtėvis karštą dieną paliko automobilyje.
Tiesa, ir šįkart neišvengta įprastos procedūros. Mainais į 18 Magnickio sąraše paminėtų pareigūnų paskelbimą nepageidaujamais Maskva 18 amerikiečių taip pat uždraudė atvykti į Rusiją.
