Instituto tyrimų teigimu, Švedija tapo „plataus masto įvairių veiksmų“ taikiniu, o Rusija mėgino sumenkinti švedų pasitikėjimą valdžia.
Tyrimas atskleidė, kad Rusija dažnai naudojosi melagingomis naujienomis Kremliaus kontroliuojamame naujienų portale „Sputnik“. Be to, kai kurie Rusijos politikai atvirai kišosi į Švedijos vidaus politikos reikalus.
Naudoti ir kiek paslaptingesni metodai. Suklastoti dokumentai ir melagingos naujienos taip pat pasirodė Švedijos žiniasklaidoje, o vėliau per „Sputnik“ ir kitus „Rusijos viešosios diplomatijos šaltinius“ buvo paviešinti ir tarptautinėje bendruomenėje.
Tyrėjai pripažino, kad jiems kol kas neįmanoma nustatyti, tiksliai kur ir kaip buvo sukurtos melagingos naujienos, tačiau jos atitiko Rusijos strateginius tikslus.
„Mums pavyko nustatyti sąmoningai platinamas dominuojančias istorijas, elgesio modelius ir strateginius tikslus, kurie glaudžiai atitinka Rusijos viešosios diplomatijos veiksmus. Tai rodo, kad tai buvo kruopščiai suderinta kampanija“, – skelbiama ataskaitoje.
Anot Švedijos tyrėjų, pagrindinis Maskvos tikslas buvo išsaugoti geopolitinę situaciją, sumenkinti NATO vaidmenį Baltijos regione ir sunaikinti Švedijos įtaką Aljanse.
Ataskaitos tyrėjai pastebėjo, kad egzistuoja vis daugiau įrodymų, jog Rusija aktyviai naudojo minėtas priemones, kad darytų įtaką Vakarų šalių užsienio politikai.
Beje, tai paremia ir Vokietijos paviešinta informacija, apie galimus Rusijos programišių mėginimus daryti įtaką prieš rinkimus.
„Manome, kad tai rodo, jog siekiama aktyviai paveikti sprendimų priėmimo procesą. Vien tai yra priežastis užfiksuoti ir suprasti, kaip tai vyksta“, – teigė vienas iš ataskaitos autorių Martinas Kraghas.
Tyrėjai aptiko 26 skirtingas melagingas naujienas, kurios pirmiausia pasklido iš keistų Rusijos ar Švedijos naujienų svetainių. Kai kurios iš jų buvo paremtos neva Švedijos politikų atsiųstais dokumentais, kurie, kad atrodytų kaip tikri, buvo pasirašyti suklastotais parašais.
Be to, ataskaitoje minimos ir „trolių armijos“, kurios socialiniuose tinkluose puldinėjo žurnalistus ir akademikus, užgrobinėjo „Twitter“ paskyras ir vykdė informacinį karą.
Daugiausiai melagingų naujienų buvo paviešinta švediškame „Sputnik“ puslapyje, kuriame buvo rašoma apie Vakarų krizę, pozityvų Rusijos įvaizdį, Vakarų agresiją, tarptautinės bendruomenės užuojautą Rusijai, Vakarų politikos klaidas ir panašias temas.
Ši informacija taip pat aršiai kritikavo NATO ir Europos Sąjungą, o tokiomis žinutėmis netgi pasirėmė parlamente diskutuojantys politikai.
Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas šią savaitę teigė, kad negali atmesti galimybės, kad Rusija mėgina daryti įtaką 2018-aisiais vyksiantiems Švedijos parlamento rinkimams.
„Negalima to atmesti ir būti tokie naivūs galvodami, kad tai negali įvykti Švedijoje. Todėl informacijos ir kibernetinės erdvės saugumas yra mūsų strategijos dalis“, – kalbėjo premjeras.
Kremlius anksčiau neigė kaltinimus dėl kišimosi į JAV prezidneto rinkimus, nors tokius duomenis neseniai paviešino kelios JAV žvalgybos agentūros.
Penktadienį paviešinta ataskaita skelbė, kad Vladimiras Putinas asmeniškai užsakė daryti įtaką JAV rinkimų kampanijai, siekdamas padėti rinkimus laimėti Donaldui Trumpui.
