Vokietija užsimojo apsiginti nuo teroro: laukia didelės reformos

Teroro išpuolių sukrėsta Vokietija atskleidė, kokių priemonių imsis, kad užtikrintų piliečių saugumą. Tačiau nuogąstaujama, kad pasiūlytos idėjos nesuveiks ir tai tėra simboliniai veiksmai, dangstantys su teroru nesusidorojančios vyriausybės klaidas.

Vokietijos valdžia siekia, kad teisėsaugai būtų lengviau susekti ir sulaikyti pavojų keliančius asmenis ir iš šalies deportuoti įtariamus teroristus.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Vokietijos valdžia siekia, kad teisėsaugai būtų lengviau susekti ir sulaikyti pavojų keliančius asmenis ir iš šalies deportuoti įtariamus teroristus.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Deutsche Welle“, „The Local“ ir „Lietuvos rytas“ inf.

Jan 12, 2017, 12:50 PM, atnaujinta Apr 12, 2017, 8:27 AM

Po 12 žmonių pražudžiusios gruodžio 19-osios teroro atakos Berlyno Kalėdų mugėje Vokietijos valdančiosios partijos susiėmė ir puolė pertvarkyti saugumo šalyje.

Mat, artėjant federaliniams rinkimams, saugumas bei 2016 metais penki įvykdyti teroro išpuoliai Vokietijoje tampa svarbiausiomis temomis.

Todėl perrinkimo siekianti valdžia paskelbė planus, kad galimai pavojingi žmonės būtų sekami aplink kulkšnį prisegamais elektroniniais prietaisais.

Taip pat išdėstyti ketinimai palengvinti pavojingų asmenų sulaikymą ir pratęsti laiką, kiek jie gali būti sulaikyti.

Siūloma, kad būtų galima taikyti areštą žmonėms, kuriems iki deportacijos liko ne daugiau nei 18 mėnesių.

Dabar deportuojamus asmenis galima sulaikyti ne daugiau nei trims mėnesiams iki tikėtinos iškeldinimo atgal į gimtinę datos: dėl to Berlyno teroristas Anisas Amri liko laisvėje.

Be to, planuojama, kad teisėsauga taikytų griežtesnius apribojimus žmonėms, kurie naudoja netikrą tapatybę, – jiems nebūtų leidžiama laisvai keliauti po Vokietiją.

„Svarbu tai, kad reguliuosime įtariamus pavojingus asmenis ir sukūrėme naujus nurodymus jiems sulaikyti“, – kalbėjo Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maasas.

Ministras taip pat pareiškė viltį, kad pavyks priversti pavojingų žmonių gimtąsias šalis priimti tuos asmenis atgal.

Mat svarstoma stabdyti toms šalims teikiamą finansinį rėmimą, jei jos nepriims iš Vokietijos deportuojamų nepageidaujamų asmenų.

Po Berlyno teroro atakos Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere’as pripažino, kad šalyje yra apie 550 islamistų, kuriuos žvalgyba laiko galimai pavojingais. Teroristas A.Amri buvo vienas jų.

Opozicija planus užtikrinti didesnį saugumą vertino itin skeptiškai.

„Tai simbolinė politika, kuri nepadarys didelio skirtumo, – kritiką išsakė Žaliųjų partijos pirmininkė Simone Peter. – Galime matyti A.Amri atveju, kad joks sekimas nebūtų jo sustabdęs.“

Tuo metu partijos „Kairė“ pirmininkas Berndas Riexingeris ragino vidaus reikalų ministrą atsistatydinti, esą griežtesnių saugumo įstatymų siūlymas tebuvo mėginimas uždangstyti jo paties padarytas klaidas.

„Metas Th.de Maiziere’ui pagaliau prisiimti atsakomybę už valdžios nesėkmes, kurios yra aiškios kaip diena, – rėžė B.Riexingeris. – Jau yra užtektinai įstatymų, kurie būtų sustabdę visas pernai įvykdytas atakas. Kodėl tie įstatymai nebuvo pritaikyti?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.