Per tyrimą, kuri palaiko tiek demokratų, tiek respublikonų atstovai Senato žvalgybos komitete, gali būti apklausti tiek kadenciją baigiančio prezidento Baracko Obamos administracijos, tiek kadenciją netrukus pradėsiančio Donaldo Trumpo vyriausybės pareigūnai.
JAV žvalgybos tarnybos teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu buvo slapta imtasi pastangų įsikišti į JAV prezidento rinkimus, siekiant padidinti D.Trumpo galimybes laimėti ir pakenkti jo varžovei demokratei Hillary Clinton.
JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus ataskaitoje, paskelbtoje sausio pradžioje, sakoma, kad rusai įsilaužė į Demokratų partijos kompiuterius ir elektroninio pašto paskyras, siekdami paviešinti H.Clinton neparankią informaciją, ir tuo pačiu tikslu vykdė manipuliavimo žiniasklaida kampaniją.
Tačiau viešai paskelbtas ataskaitos variantas sukėlė abejonių, nes jame pateikiami menki tokių teiginių įrodymai.
Įrodymais nepagrįstame dosjė, kurį parengė vienas buvęs Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos MI6 agentas, taip pat rašoma apie D.Trumpo kampanijos glaudžias sąsajas su Rusijos valdžia ir teigiama, kad Maskva turi vaizdo įrašų, kuriuose D.Trumpas nufilmuotas su prostitutėmis, kai lankėsi Rusijoje.
Buvusio britų žvalgybininko ataskaita
Senato žvalgybos komitetas penktadienį pabrėžė, kad „itin svarbu susidaryti išsamų vaizdą apie Rusijos žvalgybos veiklos, turinčios įtakos Jungtinėms Valstijoms, mastą.“
D.Trumpas, kuris po savaitės oficialiai pradės eiti JAV valstybės vadovo pareigas, ne kartą paneigė užuominas, kad Maskva padėjo jam laimėti rinkimus.
Išrinktasis prezidentas palygino JAV žvalgybos agentūras su „nacistine Vokietija“, nes šios tarnybos, esą siekdamos jam pakenkti, nutekino žiniasklaidai savo analizę.
Pasak Senato komiteto, tyrimo metu bus išnagrinėti žvalgybos vertinimai ir kiti vertimai, „įskaitant bet kokius žvalgybos duomenis apie ryšius tarp Rusijos ir asmenų, susijusių su politinėmis kampanijomis“.
Tai gali reikšti, kad gali būti įvertinta ir skandalingoji buvusio britų žvalgybininko ataskaita.
Komitetas pabrėžė, kad didžioji dalis darbo tyrimo metu bus atlikta neviešai, siekiant apsaugoti įslaptintą informaciją.
Atsižvelgiant į įtarimus dėl rusų programišių įsilaužimų, D.Trumpo glaudūs ryšiai su Rusija, o ypač su prezidentu V.Putinu, sulaukia vis daugiau dėmesio.
Respublikonas milijardierius įžvelgia galimybių bendradarbiauti su Maskva kovoje su „Islamo valstybe“ (IV) ir kitomis džihadistų grupuotėmis, yra ne kartą išreiškęs susižavėjimą V.Putinu ir tik nenoriai sutinka su JAV žvalgybos išvada, kad Rusijos prezidento nurodymu rusų programišiai kišosi į JAV prezidento rinkimus.
Netinkami kontaktai su Rusijos pasiuntiniu?
Dienraštis „The Washington Post“ pranešė, kad D.Trumpo patarėjas Michaelas Flynnas gruodžio 28-tąją, dieną prieš tai, kai B.Obama paskelbė sankcijas dėl įtariamų Rusijos kibernetinių atakų, kelis kartus skambino Rusijos ambasadoriui JAV Sergejui Kisliakui.
M.Flynnas gauna užmokestį už viešus komentarus Rusijos valdžios finansuojamai televizijai RT (Russia Today).
Išrinktojo prezidento atstovas spaudai Seanas Spiceris sakė, kad M.Flynnas gruodžio 25 dieną pasiuntė S.Kisliakui žinutę, sveikindamas su Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais.
Tuo tarpu gruodžio 28 dieną jiedu kalbėjosi telefonu apie „praktinius dalykus, kaip organizuoti Rusijos prezidento ir išrinktojo prezidento pokalbį telefonu po pastarojo prisaikdinimo, ir pasikeitė logistine informacija, kaip inicijuoti ir planuoti šį pokalbį“, nurodė S.Spiceris.
„Tik tiek. Aišku ir paprasta“, – pridūrė jis.
Penktadienį paskelbtame interviu dienraščiui „The Wall Street Journal“ D.Trumpas davė suprasti, kad gali apskritai panaikinti B.Obamos administracijos įvestas baudžiamąsias priemones ir kad jis esąs pasirengęs susitikti su V.Putinu po savo inauguracijos sausio 20 dieną.
Penktadienio rytą D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad pranešimai, jog Rusija neva turi jį kompromituojančios medžiagos, yra „pasileidusių politinių veikėjų – tiek demokratų, tiek respublikonų – visiškai išgalvoti dalykai“.
Būsimasis lyderis pažadėjo, kad jo komanda „per 90 dienų gaus pilną ataskaitą apie programišių atakas“.
Per pirmąjį kandidatūrų į postus naujojoje JAV prezidento administracijoje svarstymo Senate ratą, kuris baigėsi penktadienį, likus lygiai savaitei iki sausio 20-tosios, kai B.Obama perduos Baltųjų rūmų raktus Manhateno milijardieriui, keli iš D.Trumpo pasirinktų žmonių viešai prieštaravo jo išsakytai pozicijai.
Vis dėlto išrinktasis prezidentas paneigė kalbas apie ideologinį susiskaldymą.
„Visi kandidatai į mano kabineto postus atrodo gerai ir puikiai dirba, – D.Trumpas parašė socialiniame tinkle „Twitter“. – Noriu, kad jie būtų savimi ir reikštų savo, o ne mano mintis.“
70-metis respublikonas vėliau patikslino Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“ apsilankiusiems žurnalistams: „Daryt tą, sakyk aną. Aš to nenoriu. Noriu, kad jie visi būtų savimi.“
„Ir darysiu, ką reikia daryti, kad ir kas tai bebūtų. Galbūt aš teisus. Galbūt jie teisūs,“ – sakė jis.
Tris dienas trukusio kandidatūrų svarstymo maratono metu D.Trumpo kandidatai įspėjo apie Rusijos keliamą grėsmę, gyrė NATO, smerkė kankinimus, gynė JAV žvalgybos bendruomenę ir perspėjo, kad nereikėtų atsisakyti sutarties dėl Irano branduolinės programos ir Paryžiaus klimato susitarimo.
Kandidatai vengė tiesiai kalbėti apie D.Trumpo kampanijos metu išsakytas prieštaringas nuostatas užsienio politikos srityje ir stengėsi įtikinti senatorius, jog jie pritaria bendroms nuostatoms, kurios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų formavo Vakarų strateginį mąstymą ir institucijas.
