Per tyrimą, kuri palaiko tiek demokratų, tiek respublikonų
atstovai Senato žvalgybos komitete, gali būti apklausti tiek
kadenciją baigiančio prezidento Baracko Obamos
administracijos, tiek kadenciją netrukus pradėsiančio Donaldo
Trumpo vyriausybės pareigūnai.
JAV žvalgybos tarnybos teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro
Putino nurodymu buvo slapta imtasi pastangų įsikišti į JAV
prezidento rinkimus, siekiant padidinti D.Trumpo galimybes laimėti ir
pakenkti jo varžovei demokratei Hillary Clinton.
JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus ataskaitoje, paskelbtoje
sausio pradžioje, sakoma, kad rusai įsilaužė į Demokratų
partijos kompiuterius ir elektroninio pašto paskyras, siekdami
paviešinti H.Clinton neparankią informaciją, ir tuo pačiu tikslu
vykdė manipuliavimo žiniasklaida kampaniją.
Tačiau viešai paskelbtas ataskaitos variantas sukėlė
abejonių, nes jame pateikiami menki tokių teiginių įrodymai.
Įrodymais nepagrįstame dosjė, kurį parengė vienas buvęs
Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos MI6 agentas, taip pat
rašoma apie D.Trumpo kampanijos glaudžias sąsajas su Rusijos
valdžia ir teigiama, kad Maskva turi vaizdo įrašų, kuriuose
D.Trumpas nufilmuotas su prostitutėmis, kai lankėsi Rusijoje.
Buvusio britų žvalgybininko ataskaita
Senato žvalgybos komitetas penktadienį pabrėžė, kad „itin
svarbu susidaryti išsamų vaizdą apie Rusijos žvalgybos veiklos,
turinčios įtakos Jungtinėms Valstijoms, mastą.“
D.Trumpas, kuris po savaitės oficialiai pradės eiti JAV
valstybės vadovo pareigas, ne kartą paneigė užuominas, kad Maskva
padėjo jam laimėti rinkimus.
Išrinktasis prezidentas palygino JAV žvalgybos agentūras su
„nacistine Vokietija“, nes šios tarnybos, esą siekdamos jam
pakenkti, nutekino žiniasklaidai savo analizę.
Pasak Senato komiteto, tyrimo metu bus išnagrinėti žvalgybos
vertinimai ir kiti vertimai, „įskaitant bet kokius žvalgybos
duomenis apie ryšius tarp Rusijos ir asmenų, susijusių su
politinėmis kampanijomis“.
Tai gali reikšti, kad gali būti įvertinta ir skandalingoji
buvusio britų žvalgybininko ataskaita.
Komitetas pabrėžė, kad didžioji dalis darbo tyrimo metu bus
atlikta neviešai, siekiant apsaugoti įslaptintą informaciją.
Atsižvelgiant į įtarimus dėl rusų programišių
įsilaužimų, D.Trumpo glaudūs ryšiai su Rusija, o ypač su
prezidentu V.Putinu, sulaukia vis daugiau dėmesio.
Respublikonas milijardierius įžvelgia galimybių bendradarbiauti
su Maskva kovoje su „Islamo valstybe“ (IV) ir kitomis džihadistų
grupuotėmis, yra ne kartą išreiškęs susižavėjimą V.Putinu ir
tik nenoriai sutinka su JAV žvalgybos išvada, kad Rusijos prezidento
nurodymu rusų programišiai kišosi į JAV prezidento rinkimus.
Netinkami kontaktai su Rusijos pasiuntiniu?
Dienraštis „The Washington Post“ pranešė, kad D.Trumpo
patarėjas Michaelas Flynnas gruodžio 28-tąją,
dieną prieš tai, kai B.Obama paskelbė sankcijas dėl įtariamų
Rusijos kibernetinių atakų, kelis kartus skambino Rusijos
ambasadoriui JAV Sergejui Kisliakui.
M.Flynnas gauna užmokestį už viešus komentarus Rusijos
valdžios finansuojamai televizijai RT (Russia Today).
Išrinktojo prezidento atstovas spaudai Seanas Spiceris sakė, kad M.Flynnas gruodžio 25 dieną pasiuntė S.Kisliakui žinutę, sveikindamas su Kalėdomis ir artėjančiais
Naujaisiais metais.
Tuo tarpu gruodžio 28 dieną jiedu kalbėjosi telefonu apie
„praktinius dalykus, kaip organizuoti Rusijos prezidento ir
išrinktojo prezidento pokalbį telefonu po pastarojo prisaikdinimo,
ir pasikeitė logistine informacija, kaip inicijuoti ir planuoti šį
pokalbį“, nurodė S.Spiceris.
„Tik tiek. Aišku ir paprasta“, – pridūrė jis.
Penktadienį paskelbtame interviu dienraščiui „The Wall Street
Journal“ D.Trumpas davė suprasti, kad gali apskritai panaikinti
B.Obamos administracijos įvestas baudžiamąsias priemones ir kad jis
esąs pasirengęs susitikti su V.Putinu po savo inauguracijos sausio
20 dieną.
Penktadienio rytą D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“
parašė, kad pranešimai, jog Rusija neva turi jį
kompromituojančios medžiagos, yra „pasileidusių politinių
veikėjų – tiek demokratų, tiek respublikonų – visiškai
išgalvoti dalykai“.
Būsimasis lyderis pažadėjo, kad jo komanda „per 90 dienų
gaus pilną ataskaitą apie programišių atakas“.
Per pirmąjį kandidatūrų į postus naujojoje JAV prezidento
administracijoje svarstymo Senate ratą, kuris baigėsi penktadienį,
likus lygiai savaitei iki sausio 20-tosios, kai B.Obama perduos
Baltųjų rūmų raktus Manhateno milijardieriui, keli iš D.Trumpo
pasirinktų žmonių viešai prieštaravo jo išsakytai pozicijai.
Vis dėlto išrinktasis prezidentas paneigė kalbas apie
ideologinį susiskaldymą.
„Visi kandidatai į mano kabineto postus atrodo gerai ir puikiai
dirba, – D.Trumpas parašė socialiniame tinkle „Twitter“. –
Noriu, kad jie būtų savimi ir reikštų savo, o ne mano mintis.“
70-metis respublikonas vėliau patikslino Niujorko dangoraižyje
„Trump Tower“ apsilankiusiems žurnalistams: „Daryt tą, sakyk
aną. Aš to nenoriu. Noriu, kad jie visi būtų savimi.“
„Ir darysiu, ką reikia daryti, kad ir kas tai bebūtų. Galbūt
aš teisus. Galbūt jie teisūs,“ – sakė jis.
Tris dienas trukusio kandidatūrų svarstymo maratono metu
D.Trumpo kandidatai įspėjo apie Rusijos keliamą grėsmę, gyrė
NATO, smerkė kankinimus, gynė JAV žvalgybos bendruomenę ir
perspėjo, kad nereikėtų atsisakyti sutarties dėl Irano
branduolinės programos ir Paryžiaus klimato susitarimo.
Kandidatai vengė tiesiai kalbėti apie D.Trumpo kampanijos metu
išsakytas prieštaringas nuostatas užsienio politikos srityje ir
stengėsi įtikinti senatorius, jog jie pritaria bendroms nuostatoms,
kurios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų formavo Vakarų strateginį
mąstymą ir institucijas.