Rusijos Federacijos Valstybės Dūma po pirmojo svarstymo pritarė įstatymo projektui, pagal kurį pirmą kartą patirtas smurtas šeimoje būtų kvalifikuojamas ne kaip kriminalinis nusikaltimas, o kaip administracinis teisės nusižengimas.
Naujasis įstatymas jau aktyviai svarstomas Rusijos žiniasklaidoje. Dokumentui dar teks atlaikyti du parlamentinius svarstymus ir jie tikrai nebus lengvi.
Įstatymo projekto autorė – teisės mokslų daktarė, Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narė Jelena Mizulina, kuri mano, jog „už pliaukštelėjimą per veidą vyrui neturėtų grėsti kalėjimas“.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, už giminaičių – žmonos, vyro, vaikų – sumušimą Rusijoje galima sėsti į kalėjimą ir gauti laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Baudžiamajai bylai iškelti nereikia net medicininės išvados.
Tokį įstatymą buvo priėmęs ankstesnės sudėties Rusijos parlamentas.
„Bet koks vaiko įdrėskimas, mėlynė gali tapti pagrindu apsilankyti šeimoje, patikrinti ir iškelti baudžiamąją bylą tėvams“, – aiškina J.Mizulina, kuri įsitikinusi, kad naujasis įstatymas apgins šeimas nuo „nepagrįsto teisėsaugos organų įsikišimo“, kurį akcentuoja ir prezidentas Vladimiras Putinas.
Pagal J.Mizulinos projektą, pirmą kartą teisėsaugai praneštas smurto atvejis, jei po jo neprireiktų gydymo ligoninėje, būtų baudžiamas pinigine nuobauda ar visuomeniniais darbais, trunkančiais iki 120 valandų.
Kiti kartai jau būtų laikomi kriminaliniu nusikaltimu.
Vis dėlto ne tik moterų teisių organizacijos, bet ir kai kurie Valstybės Dūmos deputatai bei spauda įžvelgė naujo įstatymo keliamą pavojų. Jų aiškinimu, sumušimų namuose perkvalifikavimas į administracinius teisės pažeidimus gali sukelti dar didesnę smurto artimoje aplinkoje bangą.
Valstybės Dūmos narys Jurijus Sinelščikovas vardijo: „Priėmus įstatymą baudžiamojon atsakomybėn nebus patrauktas tėvas, kuris apsvaigęs nuo alkoholio savo septynių mėnesių vaiką, pagriebęs už kojos, nusviedė į kitą kambario kampą – jei mažylis atsipirko tik kraujosruvomis.
Baudžiamojon atsakomybėn nebus patraukta ir duktė, kuri sumušė nevaikštančią motiną iš jos reikalaudama pagaliau atsistoti ant kojų ar atsigulti į kapą.“
Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, Rusijoje kasmet nuo traumų, patirtų dėl smurto namuose, žūsta 14 tūkst. moterų ir vaikų.
Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 600 tūkst. moterų kasmet patiria savo partnerio smurtą. Kas trečią Rusijos moterį partneris muša nuolat.
Bet Rusijoje dauguma aukų, patyrusių smurtą namuose, net parašiusios skundą policijai dėl savo kankintojo, kitą dieną jį atsiima. Dar daugiau bijo pasisakyti apie patiriamą skausmą.
Vis dėlto J.Mizulina akcentuoja ne pačią problemą, bet neva per griežtas bausmes smurtautojams. Esą nuobaudos už nusikaltimus „neturi prieštarauti socialinei vertybių sistemai, kuria vadovaujasi Rusijos visuomenė“.
„Rusijos tradicinėje šeimoje vaiko ir tėvų santykis grįstas pagarba tėvų valdžiai. Įstatymai tokią šeimos tradiciją turi palaikyti“, – tikino moteris.
Tačiau kritikai, kaip kad dienraščio „Novaja gazeta“ žurnalistė Olga Bobrova, teigia, kad nors fizinis smurtas kai kuriais atvejais nepalieka žymių ant aukos kūno, jis gali jos gyvenimą paversti pragaru.
Smurtą šeimoje patyrusių moterų organizacijai vadovaujanti Olga Jurkova dienraščiui „Novaja gazeta“ pasakojo, kad naujasis įstatymo projektas siūlo atrišti rankas tiems, kurie įpratę spręsti problemas smurtu.
