Jis buvo vienas iš milijonų: 1885 metais kirpėjo mokinys Friedrichas Trumpas atsidūrė už Atlanto. Būsimojo Amerikos prezidento D.Trumpo senelis viltis praturtėti siejo su triukšmingu, įvairiakalbiu, kontrastų miestu tapusiu Niujorku.
1885 metų spalio 19-ąją, praėjus dvylikai dienų po išplaukimo iš Brėmeno, „S.S.Eider“ plaukė artyn Niujorko įlankos. Atsidūręs uosto teritorijoje 130 metrų ilgio laivas praplaukė pro Bedlou salą, kur jau stūksojo milžiniškas postamentas.
Ant jo turėjo stovėti prancūzų skulptoriaus Frederico Auguste’o Bartholdi sukurta Laisvės statula ir pasitikti į JAV atvykstančius imigrantus iš už Atlanto, tačiau dar nesurinktos statulos dalys gulėjo dėžėse.
Laivo „S.S.Eider“ denyje stovėjęs 16-metis vaikinas į JAV atplukdė Vokietijoje puoselėtas šeimos svajones.
Jau kur kas anksčiau Friedrichas Drumpfas pakeitė savo pavardę į Trumpo ir atsikratė kitokio europinio balasto.
Kirpėjo mokinys neturėjo nė mažiausios priežasties pasilikti gimtajame Kalštate, Bavarijos žemėje.
Atvyko kartu su minia
Kaip dauguma to meto imigrantų, F.Trumpas iš laivo išlipo pietinėje Manhatano dalyje – Kasl Gardene.
Pastaroji vieta buvo senas fortas, pastatytas gynybos tikslais dar iki 1812 metų karo prieš britus pradžios, tikintis britų įsiveržimo.
Augant Niujorko miestui keitėsi ir jo prioritetai. Vienu metu Kasl Gardenas buvo aludė, kitu – muzikinis teatras. O galiausiai fortas tapo atvykstančiųjų sutikimo vieta.
1820–1892 metais šį pastatą perėjo 11 milijonų pirmąkart atvykusių žmonių – skaičiuojama, kad tai šimto milijonų amerikiečių protėviai.
Kai čia atvyko būsimojo prezidento senelis F.Trumpas, jis buvo deramai įregistruotas ir visa su juo susijusi informacija padėta į stalčių. Jo pavardė buvo užrašyta Trumpf, bet kirpėjo mokinys netrukus atsisakė raidės „f“.
Po registracijos Friedrichas galėjo susitikti su savo vyriausiąja seserimi Katharina. Metais anksčiau atvykusi į Niujorką, čia ji buvo sukūrusi šeimą su tarnautoju Friedrichu Schusteriu, taip pat kilusiu iš Kalštato.
Kad laivas „S.S.Eider“ atplaukė, F.Trumpo sesuo galėjo sužinoti per telegrafo linijas, kurios jau buvo nutiestos Atlanto vandenyno dugnu, arba skaitydama laivų pranešimus, spausdinamus paskutiniuose laikraščių puslapiuose.
2000 metais amerikiečių rašytojos Gwendos Blair išleistoje knygoje „The Trumps“ („Trumpai“) teigiama, kad Friedrichas apsigyveno nedideliame sesers Katharinos ir jos vyro Friedricho bute 76-oje Forsaito gatvėje – dabartiniame kinų kvartale.Dabar namo, kuriame kadaise gyveno JAV prezidento D.Trumpo senelis, pirmame aukšte įsikūręs nedidelis restoranėlis, o virš jo įrengti apartamentai.
Ilgos kirpėjo kraustynės
Forsaito gatvėje F.Trumpas ilgai neužsibuvo – po daugiau nei pusės metų pradėjo klajones po Niujorką.
Kai kuriose senose miesto adresų knygose jis randamas šalia asmenų su panašia pavarde.
Į adresų knygas įtrauktas jo gyvenamąsias vietas galima atrasti iki smulkmenų tiksliame sąvade „Sanborn Maps“, pavadintame jį parengusios draudimo bendrovės vardu.
Knygoje yra keturi F.Trumpo adresai. 1886-aisiais jis persikėlė gyventi į Rytų 17-ąją gatvę niūrioje, nykioje prie Rytų upės įsikūrusioje pramoninėje srityje, kurioje stovėjo dujų saugykla, akmens anglių angarai ir šunų prieglauda.
Po metų nekilnojamojo turto magnato senelis jau atsidūrė 104-ojoje gatvėje – dabartiniame Rytų Harleme. Anuomet šis kvartalas su daug tuščių žemės sklypų, skirtų statyboms, buvo laikomas Niujorko ateities plėtros vieta.
Po trejų metų F.Trumpas persikėlė į Vakarų 145-ąją gatvę dabartiniame Manhatane, bet tuo metu vietovė buvo nyki – stovėjo vos keletas padrikai išsibarsčiusių pastatų. Visą šį laiką jis dirbo vyrų kirpėju ir barzdaskučiu.
1891-aisiais F.Trumpas išvažiavo į Vašingtono valstijoje esantį Siatlo miestą. Raudonųjų žibintų kvartale vyras įkūrė restoraną. Jo kaimynystėje veikė lošimo namai, barai ir viešnamiai.
F.Trumpo restorano skrajutėje-skelbime buvo reklamuojami ne tik patiekalai ir gėrimai, bet ir „kambariai damoms“ – kitaip tariant, seksui už pinigus.
Pelnėsi iš vyrų geidulių
Po kelerių metų išrinktojo JAV prezidento senelis patraukė į aukso karštligės apimtą Kanados regioną prie Klondaiko upės. Čia ir sukaupė tvirtą finansinį pagrindą užsiimdamas ne kasinėjimu, bet aukso ieškotojų poreikių tenkinimu.
Kartu su partneriu F.Trumpas įkūrė viešbutį, kuriame ne tik buvo galima pernakvoti, pavalgyti, išgerti alkoholio, bet ir veikė viešnamis – aukso ieškotojai su prostitutėmis viešbutyje užsiėmė seksu. Už visa tai klientai mokėjo aukso grynuoliais.
Įstaiga „The Arctic House“ buvo vienas ekstravagantiškiausių ir prašmatniausių restoranų bei viešbučių regione, kuriame dauguma būstų buvo medžiaginės palapinės, o maistas – nuvarytų arklių mėsa.
Kanadiečiai puikiai žinojo, kad F.Trumpo viešbutyje klesti prostitucija, tačiau pažadėjo jo neuždaryti, jei veikla ir toliau bus vykdoma diskretiškai.Tačiau 1901-aisiais F.Trumpas pardavė savo dalį verslo partneriui ir spruko atgal į Vokietiją – nujautė, kad Kanados valdžia su nelegaliu verslu ilgai nesitaikstys. Taip ir buvo – F.Trumpui išvykus jo partneris buvo suimtas.
Iš gimtinės buvo išvytas
Iš Kanados į Kalštatą F.Trumpas sugrįžo gerokai praturtėjęs. Gimtinėje jis netrukus įsižiūrėjo 11 metų jaunesnę Elizabeth Christ.
Kadangi šios moters šeima buvo neturtinga, nelabai gerbiama, motina mėgino sūnų Friedrichą atkalbėti nuo šių vedybų. Tačiau jos raginimai ieškoti tinkamesnės partijos buvo bevaisės: 1902 metais F.Trumpas vedė Elizabeth ir vėl patraukė į Niujorką.
Nepaisant kaimynystėje gyvenančių draugų ir pažįstamų iš gimtojo Kalštato, Elizabeth labai ilgėjosi gimtinės.
Gimus dukteriai Friedrichas patenkino savo žmonos norą ir ištesėjo uošviui duotą pažadą – 1904-aisiais grįžo į Kalštatą.
Puikią reputaciją gimtajame mieste pelnęs F.Trumpas, kurio turtas buvo vertinamas 80 tūkst. markių (apie 320 tūkst. eurų), norėjo visam laikui įsikurti gimtinėje. 1905-aisiais jis laišku kreipėsi į Bavarijos karalystės princą Luitpoldą.
„Mylimo, kilniadvasio, išmintingo ir teisingo valdovo“, kaip F.Trumpas vadino monarchą, prašė vėl suteikti jam prarastą Vokietijos pilietybę.
Tačiau D.Trumpo senelio noras tapti visateisiu Vokietijos piliečiu nebuvo patenkintas.
Paaiškėjus, kad F.Trumpas išvyko iš Bavarijos karalystės neatlikęs būtinosios karinės tarnybos, jį buvo nuspręsta deportuoti už karinės prievolės įstatymo pažeidimą.
F.Trumpas buvo priverstas ne savo noru grįžti į JAV.
Princo Luitpoldo „ne“ tapo lemtingas visai Trumpų šeimos istorijai.
Sugrįžęs į JAV F.Trumpas užsiėmė nekilnojamojo turto verslu, taip pat turėjo kirpyklą Kvinse. Niujorke porai gimė du sūnūs: vyresnėlis Fredas, D.Trumpo tėvas, ir Johnas.
F.Trumpas mirė būdamas 49 metų – jį pražudė ispaniškasis gripas. Jo nekilnojamojo turto projektus tęsė žmona Elizabeth. Vyresnėlis sūnus Fredas vėliau tai pavertė į kompaniją „Elizabeth and Son“.
Ilgainiui šio verslo vertė šoktelėjo iki šimtų milijonų dolerių. O dabar jau vadinama „The Trump Organization“ bendrovė priklauso F.Trumpo anūkui D.Trumpui.
