Prezidento inauguracija – ne tik naujo JAV politikos etapo pradžia, bet ir didelių prie laisvės pratusio D.Trumpo gyvenimo pokyčių pradžia.
Mat prezidento poste 70-mečiam D.Trumpui teks ne tik susigyventi su apribota laisve ir nesibaigiančiais iššūkiais, bet ir išmokti suvaldyti savo karštakošišką charakterį, mėginti užmegzti pokalbį su visais – net priešininkais.
Nepaisant aršios retorikos ir kandžios kritikos, kurios vienas kitam negailėjo D.Trumpas ir kadenciją baigęs Barackas Obama, pastarasis laikėsi neoficialios Baltųjų rūmų tradicijos ir perduodamas prezidentinę estafetę savo pirmtakui davė patarimų, kurių pats kitados sulaukė iš prezidento George’o W.Busho.
Tai – ne vien linkėjimai, bet ir svarbi informacija, kurios prireikia kiekvienam lyderiui, įžengiančiam į Baltuosius rūmus: jis patenka į kitą pasaulį su savitomis taisyklėmis, griežtu saugumu, sudėtinga darbotvarke ir, atrodytų, nesibaigiančiu sąrašu nematomų procedūrų, atsakomybių bei pareigų.
„Pagrindinis dalykas, kurį bandžiau jam pasakyti, – kad yra skirtumas tarp šalies valdymo ir rinkimų kampanijos vykdymo, – aiškino telefonu D.Trumpui patarimus dalijęs B.Obama. – Jis turi suvokti, kad įžengęs į Ovalųjį kabinetą pradės valdyti didžiausią pasaulyje organizaciją. Jos negalima valdyti taip, kaip šeimos verslo.“
Vis dėlto B.Obama savo įpėdiniui apie būsimą jo darbą bei būstą turėtų papasakoti ir praktiškų dalykų.
Kaip rašo žurnalas „Time“, užtruko nemažai laiko ir įvyko daug kuriozinių situacijų, kol Obamų šeima ir visa administracija Baltuosiuose rūmuose pasijuto kaip namuose.
Lyderis jausis suvaržytas
Išeinančios ir ateinančios administracijos darbuotojai paprastai prasilenkia vos vieną kartą, tačiau tai jie daro bičiuliškai, nes visiems aišku – geresnis ar blogesnis, naujasis JAV prezidentas yra asmuo, dėl kurio, pagal Amerikos demokratines tradicijas, visuomenėje neturi kilti nesantaikos.
Buvusios administracijos patarimai ypač pravers D.Trumpui, kuris neturi jokios politinės patirties. Milijardierius nekilnojamojo turto magnatas gali didžiuotis verslo įgūdžiais, bet Baltuosiuose rūmuose ir apskritai politikoje jis – naujokas.
Apie skirtumą tarp verslo ir politikos pasaulio D.Trumpas, regis, pagalvojo, kai pirmąkart įėjo į Ovalųjį kabinetą susitikti su B.Obama dvi dienos po stulbinamos pergalės rinkimuose.
Įprastai užtikrintai besijaučiantis D.Trumpas atrodė kiek apstulbęs, tarsi pagaliau suvokęs, kad prezidento postas – ne juokų darbas
„Nė vienas iš pradžių net nežinojome, kur yra tualetas. Aš tik po dvejų metų suvokiau, kad jis buvo ir pirmajame aukšte.“ - J.Psaki
Bet kone didžiausias D.Trumpo laukiantis paradoksas, su kuriuo iš pradžių bus sunku susitaikyti, – kad galingiausios pasaulio šalies prezidentas, vadinamojo laisvojo pasaulio lyderis, pats turi labai mažai laisvės. Mat kiekvienas jo veiksmas bus sekamas, o be palydos – nė iš vietos.
Apie laisvės troškulį galėtų paliudyti net D.Trumpo priešininkė rinkimuose Hillary Clinton. Ji gyveno Baltuosiuose rūmuose, kai šalį valdė jos vyras Billas Clintonas.
Moteris nuolatos jautėsi suvaržyta, o kartais, kai nebeatlaikydavo įtampos, užsimaskuodavo – susirišdavo plaukus, užsidėdavo beisbolo kepuraitę, didelius saulės akinius, apsivilkdavo treningus ir eidavo į miestą pasižmonėti.
Tiesa, net tokiais atvejais jos pašonėje būdavo bent vienas slaptosios tarnybos agentas, kuris taip pat turėdavo apsirengti taip, kad nebūtų aišku, kokia jo profesija.
Be apsaugos prezidentas negali pajudėti iš vietos. Ji negali jo palikti ir namuose, nes tenka sukti galvą ir dėl Baltuosiuose rūmuose besilankančių žmonių, tarp kurių neretai atsiranda tokių, kurie mėgina apeiti saugumo užkardas, perlipti rezidencijos tvorą, iš lankytojų salės patekti į rezidencijos patalpas.
Pradžioje bus sąmyšis
Sukrėtimai D.Trumpo lauks jau pačiomis pirmosiomis darbo akimirkomis, kai jo komanda įžengs į tuščius Baltuosius rūmus ir privalės išsiaiškinti, kaip valdyti šalį.
„Daugelis žmonių nesupranta, kaip veikia galios perdavimas, – pasakojo buvęs vyresnysis B.Obamos patarėjas Danas Pfeifferis. – Visa naujojo prezidento komanda susėda į autobusą, kuris nuveža juos į Baltuosius rūmus. Jūs įeinate į savo kabinetą ir randate kompiuterį, ant kurio prilipintas lapelis su slaptažodžiu. Ir staiga jūs valdote šalį. Taškas.“
Tą patį apie kiekvienos naujos administracijos nuostabą patvirtino ir B.Obamos atstovas spaudai Joshas Earnestas. Pasak jo, niekas nežino, kaip vyksta elementarūs dalykai, ir todėl daug laiko skiriama apsiprasti visiškai nepažįstamoje aplinkoje.
Jam pritarė ir kiti buvę prezidento administracijos darbuotojai.
„Nė vienas iš pradžių net nežinojome, kur yra tualetas. Aš tik po dvejų metų suvokiau, kad jis buvo ir pirmajame aukšte“, – juokėsi buvusi komunikacijos vadovė Jen Psaki.
Tiesa, klaidžiuose Baltųjų rūmų koridoriuose pasiklysti sugebėjo ne tik prezidento darbuotojai, bet ir pats B.Obama.
„Aš pamenu, antrąją kadencijos dieną prezidentas netyčia įėjo į mano kabinetą, nes dar nesiorientavo Baltuosiuose rūmuose“, – atskleidė buvusi personalo sekretorė Lisa Brown.
B.Obamos administraciją nustebino ir tai, kad Baltuosiuose rūmuose kompiuterinė įranga nėra tokia pažangi, kaip buvo tikimasi. Be to, dėl prasto ryšio neveikė dauguma atsineštos technikos.
Visa tai D.Trumpo darbo kokybei pirmosiomis dienomis gali pakišti koją, jos, be menkiausios abejonės, bus kupinos sąmyšio.
„Atvykę suvokiate, kad niekas, išskyrus kolegas, jums nepadės, kai iškils klausimų, – aiškino vienas pagrindinių B.Obamos patarėjų Benas Rhodesas. – Iš pradžių jaučiausi taip, tarsi skęsčiau.“
Bet pirmiausia derėtų išstudijuoti gana painų Baltųjų rūmų patalpų išdėstymą.
„Pirmasis patarimas D.Trumpo administracijos darbuotojams – dalyvaukite ekskursijoje po Baltuosius rūmus, – ragino buvusi spaudos pranešimų direktorė Katie Lillie. – Kai atstovas spaudai paprašys palydėti žurnalistus iki Žemėlapių kambario, jūs su būriu svetimų žmonių nebeklaidžiosite.“
Reikės išmokti apsiraminti
D.Trumpui teks pakeisti mąstymą ir suvokti, kad šalies valdymas – ne verslas ir ne rinkimų kampanija, kurioje dėl pergalės gali pasirinkti įvairiausią retoriką. Tarptautinėje politikoje temperamentingas ir retkarčiais agresyvus D.Trumpo charakteris gali sukelti bėdų.
„Niekas nėra toks protingas, koks mano esąs. Baltuosiuose rūmuose viskas vyksta greičiau nei per kampaniją, – perspėjo D.Pfeifferis. – Reikia būti nuolankiam, nes greitai ateis suvokimas, kad sprendimai priimami visai kitaip nei tada, kai kovoji dėl posto.“
Socialiniame tinkle „Twitter“ pasireikšti mėgstančiam D.Trumpui teks išmokti pasirinkti žodžius. Taip pat ir gerai apgalvoti, kada verta pasisakyti, o kada tai situaciją gali tik pabloginti.
„Kartą iždo sekretorius Timas Geithneris sakė kalbą apie finansinę krizę. Rinkos rodikliai pradėjo kristi jam kalbant, – tvirtino D.Pfeifferis. – Kai dirbi rinkimų kampanijos metu arba Kapitolijuje, padarius klaidą tave aprėkia šefas arba kelias dienas esi koneveikiamas žiniasklaidoje, bet tau netenka stebėti, kaip gyvai eteryje pranyksta milijardai dolerių.
Greitai išmoksti, kad kalbas ir pranešimus verta daryti po to, kai biržos užsidaro.“
Pareiškimais „Twitter“ D.Trumpas jau yra privertęs smarkiai nukristi įtakingų įmonių – BMW, „Boeing“, „Toyota“ – akcijų kursus. Tad šis patarimas jam – tiesiogine prasme auksinis.
Priešus pavers draugais?
Kovingam D.Trumpui, be menkiausios abejonės, reikės pradėti ieškoti kompromisų su vidaus politikos oponentais ir išmokti ištiesti alyvos šakelę priešininkams. Mat niekada nežinai, kada tavo užmegzti ryšiai gali padėti išlipti iš nenumatytos duobės.
„Skyriau laiko susipažinti su keliais respublikonų darbuotojais. Šie ryšiai man iš pradžių nebuvo itin naudingi. Tačiau vėliau Respublikonų partija nutarė su mumis nebendradarbiauti – tada tie ryšiai labai padėjo derybose dėl mokesčių 2010 ir 2012 metais. Kas nors gal nėra įtakingas būtent šią akimirką, bet Vašingtone viskas greitai kinta, – sakė JAV ekonominių patarėjų tarybos pirmininkas Jasonas Furmanas. – Kai D.Trumpo administracijai teks skambinti demokratus remiančiam ekspertų kolektyvui, jis neatsisakys duoti patarimų. Demokratai gal kritikuoja jus, bet jie viliasi, kad jums pavyks situaciją pakeisti į gera.“
Būtent nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas padeda prezidentui užtikrinti aplinką, kurioje sprendimų priėmimas yra sklandus procesas, o ne sekinanti kova.
„Niekas nėra toks protingas, koks mano esąs. Baltuosiuose rūmuose viskas vyksta greičiau nei per kampaniją.“ - D.Pfeifferis
Tačiau kovoti teks. Ypač su laiko trūkumu. Baltuosiuose rūmuose jis, regis, bėga greičiau nei už jų sienų.
„Prezidento G.W.Busho administracija mums labai pagelbėjo. Vienas geriausių patarimų, kuriuos gavau, – kad svarbu nuolatos turėti išmanųjį telefoną, nes dauguma sprendimų priimami staigiai ir elektroniniais laiškais, – tvirtino D.Pfeifferis. – Jei ką nors pražiopsai, reikia visą dieną skirti blogiems sprendimams atitaisyti.“
Žioplystės prezidento komandai turi skausmingų pasekmių – viena klaida, ir pasipila priekaištai.
„Jei prezidentas keliauja į kokią nors vietovę, yra griežtas nurodymas užtikrinti, kad tos vietovės pareigūnai tai žinotų, – aiškino B.Obamos padėjėjas Yohannesas Abrahamas. – Per vieną pirmųjų kelionių nesuvokiau, kad būtent man reikėjo pranešti apie jo atvykimą vienam valdžios pareigūnui. To nepadariau ir jis pasmerkė prezidentą ir Baltuosius rūmus žiniasklaidoje. Pasijutau taip, tarsi būtų pasaulio pabaiga.“
Privalo rūpintis kolegomis
Sudėtingiausias dalykas, kurį D.Trumpas turės pripažinti, – kad jam nepavyks išpildyti visų savo rinkimų pažadų.
Net jeigu prezidento užmojai dideli, jo darbuotojai yra žmonės, o ne nepailstantys robotai. Dėl to D.Trumpas privalės išmokti būti supratingas, kai jo ketinimai subliūkš arba rezultatas bus netobulas. Byrantys planai – politikos realybė.
„Visada galima rasti priežasčių dirbti per naktį, kiekvieną naktį, nes visada bus ką daryti, – Baltųjų rūmų tikrovę atskleidė B.Rhodesas. – Tačiau jūs niekada neištuštinsite savo elektroninio pašto dėžutės, neatsakysite į kiekvieną skambutį ir neperskaitysite kiekvieno dokumento. Jei visa tai padarytumėte, blogiau atliktumėte savo pareigas – nukentėtų šeiminis gyvenimas, susiaurėtų jūsų akiratis.“
Atlikti darbą kokybiškai reikia nuolatinių pastangų, bet per greitas tempas ir per dideli užmojai gali visiškai demoralizuoti komandą, kurią D.Trumpas atsives į Baltuosius rūmus.
Dėl to svarbu kolegoms priminti, kad komanda negali paaukoti viso savo gyvenimo dėl prezidento svajų ir privalo rūpintis savo asmeniniu gyvenimu. Mat tai reikš ir kokybiškesnį darbą Baltuosiuose rūmuose.
„Būtina sąmoningai bendrauti su žmonėmis, kurie yra už „burbulo“, kuriame dirbate, ribų, – tikino vyresnysis B.Obamos patarėjas Brianas Deese’as. – Darbas toks intensyvus, kad įmanoma ištisus mėnesius neturėti jokio reikšmingo ryšio su žmonėmis. Aukodami svarbius santykius savo pareigų gerai neatliksite.“
Stengiasi padėti darbuotojais
Vis dėlto ne tik prezidentas rūpinasi savo komanda, yra ir žmonių, kurie rūpinasi kasdienėmis prezidento ir jo šeimos gyvenimo detalėmis.
B.Obama neteko žado, kai pirmą kartą suvokė, kiek žmonių reikia, kad Baltieji rūmai sklandžiai veiktų: jis susipažino su šimtu tarnaičių, liokajų, virėjų, sodininkų ir kitų asmenų.
Nenuostabu, kad reikia tiek daug pagalbininkų, nes Baltieji rūmai – didesni, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rezidencija net šešių aukštų, du iš jų – po žeme. Tiesa, visa tai gali pasirodyti kiek skurdoka D.Trumpui ir jo šeimai, kurie įpratę prie prabangaus ir erdvaus gyvenimo dangoraižyje.
Baltuosiuose rūmuose svarbu ne tik personalas, bet ir tradicijos. Tad daug kas buvo nustebęs, kad savo vyro inauguracijos dieną Michelle Obama buvusiai pirmajai poniai Laurai Bush įteikė dienoraštį – tai nebuvo protokolo dalis.
Be to, prezidentas nėra visagalis ir dalis tradicijų gali sukelti nepatogumų. B.Obama norėjo užmūryti sieną savo dukros Malios kambaryje, kad ji turėtų daugiau privatumo. Bet tokiam pokyčiui Baltuosiuose rūmuose reikia leidimo, kurio turi laukti net galingiausios pasaulyje šalies lyderis.
Sunku atprasti ir nuo kai kurių šeimos tradicijų. Kai JAV valdė B.Clintonas, kartą jis įširdo ant darbuotojo, kuris papuošė Kalėdų eglutę. Mat prezidentas tai norėjo padaryti su savo dukra Chelsea.
Susierzino ir H.Clinton, kuri, susirgus Chelsea, norėjo jai paruošti tokio maisto kaip senais laikais. Kai liokajus pareiškė, kad kiaušinienės jis sergančiai merginai atneš iš Baltųjų rūmų virtuvės, pirmosios ponios kantrybė trūko: „Ne, aš noriu ją pamaitinti maistu, kurį galėčiau paruošti gyvendama bet kur Amerikoje.“
Vis dėlto, kad ir kaip kartais Baltuosiuose rūmuose būtų sunku, prezidentas, jo šeima ir komanda privalo prisiminti, jog jie aukojasi dėl visos Amerikos.
„Bus akimirkų, kai jausitės visiškai priblokšti ir nelaimingi. Tačiau kad ir kokie jaustumėtės sužlugdyti, žinokite, jog ilgėsitės savo darbo, kai išeisite, – išmintimi dalijosi buvęs nacionalinio saugumo atstovas Tommy Vietoris. – Kai esate čia, jūs tampate dalimi kažko didesnio nei jūs patys. Tai – tik kartą gyvenime pasitaikanti galimybė. Mėgaukitės ja.“
Parengė Jonas Grinevičius
