Ansamblyje „Zohra“ yra 35 narės, kurių amžius – nuo 13-os iki 20-ies. Kai kurios jų kilusios iš labai neturtingų šeimų. Tad dvi dienas trukę pasirodymai maždaug trims tūkstančiams klausytojų, tarp kurių buvo verslininkų, ekonomistų, šalių lyderių, joms iš tiesų buvo ypatingas įvykis.
Tiesa, merginoms teko nemažai iškęsti, kol išsikovojo galimybę groti. Ne vienai jų grasinta mirtimi, jos patyrė diskriminaciją, nes itin konservatyviame Afganistane nepriimtina, kad moterys užsiimtų tokia veikla.
Ansamblio lyderė – dvidešimtąjį savo gimtadienį netrukus švęsianti Negina Khpalwak.
„Ji yra afganistanietė ir pirmoji ansamblio vadovė moteris“, – pagarbiai apie N.Khpalwak atsiliepė Afganistano nacionalinio muzikos instituto įkūrėjas Ahmadas Sarmastas.
Jis tikino suprantantis, kaip atlikėjos moterys rizikuoja Afganistane, kur Talibano režimo metu 1996–2001 metais tokia veikla apskritai buvo griežtai draudžiama. O ir dabar ant scenos įprastai lipa tik vyrai. Todėl „Zohra“ koncertas Davose – labai simboliškas.
„Afganistano mergaitėms labai sunku. Kai kurie tėvai netgi draudžia joms lankyti mokyklą, jau nekalbant apie muzikos pamokas. Jiems atrodo, kad moterų pareiga yra likti namie ir tvarkytis“, – sakė N.Khpalwak.
Tiesa, jos pačios tėvai palaikė merginos norą tapti atlikėja. Nors tam ir priešinosi visa likusi šeima.
„Močiutė, sužinojusi, kad lankysiu muzikos pamokas, pareiškė mano tėvui, kad jei jis tai leis, ji nustos jį laikyti sūnumi“, – pasakojo „Zohra“ vadovė.
Nenorėdama įsivelti į didesnį konfliktą su gimine N.Khpalwak šeima persikraustė iš mažo miestelio į Afganistano sostinę Kabulą.
„Gyvenimas sostinėje nėra lengvas. Čia trūksta darbo vietų. Tačiau geriau taip, nei sulaukti mirties. Mano dėdė perspėjo mane, kad jei kada nors pamatys grojančią, užmuš, nes užtraukiau giminei gėdą“, – teigė N.Khpalwak.
Dabar jos svajonė – laimėti stipendiją užsienyje ir išvažiuoti studijuoti. Grįžusi mergina svajoja tapti Nacionalinio orkestro vadove.
