Trečiadienį D.Trumpas paliepė pradėti sienos su Meksika planavimo ir statybos darbus. O pirmajame interviu tapęs prezidentu jis pareiškė, kad už sieną mokės būtent Meksika, rašo CNN.
„Sakau jums, už sieną bus sumokėta. Galbūt už ją bus sumokėta sudėtinga forma“, – per interviu su „ABC News“ pareiškė D.Trumpas.
Tiesa, Meksika jau kelis kartus buvo griežtai pareiškusi, kad jokiu būdu nefinansuos jai nenaudingų statybų, o prezidentas Enrique Pena Nieto eilinį kartą rėžė, jog nerems didžiausio D.Trumpo rinkimų kampanijos pažado išpildymo.
Santykiai su Meksika sienos klausimu dar labiau pablogo, kai D.Trumpas iškėlė ultimatumą E.P.Nieto: jei Meksika neketina sumokėti už sieną, galbūt šios šalies prezidentui derėtų atšaukti kitą savaitę planuojamą vizitą į JAV. Be to, D.Trumpas iškėlė mintį, jog pradės taikyti 20 proc. importo mokestį produktams iš Meksikos ir taip finansuos sienos statybas.
Tokie akibrokštai toli gražu nebuvo priimti su draugiška šypsena: Meksikos prezidentas E.P.Nieto pareiškė, kad atšaukė susitikimą su D.Trumpu Baltuosiuose Rūmuose.
Siena jau egzistuoja
Meksikos pasienis su JAV yra maždaug 3,2 tūkst. kilometrų ilgio – D.Trumpas yra pažadėjęs pastatyti sieną palei visą šį atstumą. Tiesa, vėliau jis užsiminė, kad užtektų ir sienos palei pusę pasienio. Statybos, anot D.Trumpo, gali prasidėti per artimiausius kelis mėnesius.
D.Trumpas pareiškė, kad siena bus 10-12 metrų aukščio. Jei prezidentas nuspręstų statyti sieną palei visą pasienį, tam prireiktų apie 9,6 mln. kubinių metrų cemento, rašo BBC. Taip pat tikėtina, kad statant sieną prireiks apie 40 tūkst. darbuotojų.
Tačiau dažnai užmirštama, kad tvora pasienyje su Meksika jau stovi. Jos statybos vyriausybei kainavo 7 mlrd. JAV dolerių (6,5 mlrd. eurų): ją pradėta statyti dar prezidento George'o W.Busho laikais, o statybos baigtos postą užėmus Barackui Obamai.
Dabartinės sienos ilgis yra maždaug 930 kilometrų, tačiau ji nėra tolygi visose vietose: kai kur tai tėra trijų metrų dydžio medinė tvora, kitur – metalinės barikados.
Be to, siena tam tikrose vietose staigiai užsibaigia tarsi nukirsta. O įstatymai draudžia, kad siena stabdytų vandens telkinių, esančių tarp JAV ir Meksikos, tekėjimą. Nemaža dalis imigrantų, kurie bando neteisėtai patekti į JAV, sieną kerta keliaudami per upes.
Taip pat negalima nekreipti dėmesio į faktą, kad narkotikų prekeivių jokios sienos nestabdo. JAV teisėsauga neretai aptinka požeminius tunelius, kurie naudojami gabenti kontrabandą saugumo pareigūnų panosėje, nors JAV pietvakarių sieną saugo daugiau nei 17 tūkst. amerikiečių.
Statybos kursto aistras
Daugelis itin skeptiškai vertina D.Trumpo svajas apie sieną su Meksiką, nes dabartinis saugomas pasienis – nors jis ir turi spragų – tik neženkliai apriboja imigrantų srautus. Tačiau nerimą kelia ne vien tik potencialus pinigų švaistymas, bet ir tai, ką siena simbolizuoja.
„D.Trumpo vykdomieji įsakymai nepadarys mūsų šalies saugesnės, – naujojo JAV prezidento požiūrį į imigrantus kritikavo Amerikos ir islamo santykių tarybos Floridoje direktorius Hassanas Shibly. – Priešingai, tapsime uždaresni ir kupini baimės.“
Taip pat kol kas visiškai neaišku, iš kur D.Trumpas gaus lėšas statyti sieną. Bet kuriuo atveju statybos reikš, kad bus mažinamas kitų, galbūt svarbesnių, projektų finansavimas. Skeptiškai D.Trumpo planus vertino ne tik demokratai, bet ir jo kolegos iš Respublikonų partijos.
Pavyzdžiui, JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas paskelbė, kad Kongresas blokuos D.Trumpo prašymą skirti pinigų sienai. Mat sienos su Meksika statyba gali kainuoti 8-14 mlrd. JAV dolerių (7,4-13 mlrd. eurų).
„Vienintelis tikras sprendimas, kaip pertvarkyti imigracijos sistemą – priimti išsamią reformą, kuri suteiktų galimybę gauti pilietybę 11 mln. žmonių“, – apie JAV nelegaliai gyvenančius imigrantus kalbėjo Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris.
Klausimų daugiau nei atsakymų
„Nematau jokios naudos iš sienos su Meksika statymo, – paskelbė buvęs Muitų ir pasienio apsaugos vadovas Gilas Kerlikowske'as. – Pasienio ir imigracijos klausimai yra labai sudėtingi. Paprastas sprendimas tokiai sudėtingai problemai aiškiai bus klaidingas.“
Anot G.Kerlikowske'o, Arizonos dykuma ir nuolatos vagą keičianti Rio Grandės upė Teksase yra gamtos sukurtos kliūtys, kurios trukdys pastatyti sieną.
Be to, nėra aišku, kaip siena bus statoma per sklypus, kurie priklauso privatiems asmenims. Jei sklypus reikėtų išpirkti, visos sienos kaina išaugtų iki 25 mlrd. JAV dolerių (23 mlrd. eurų).
G.Kerlikowske'as taip pat pabrėžė, kad didžioji dalis žmonių, kurie nori atvykti į JAV nekerta pasienio nelegaliai, o pasirodo prie pasienio patikros punktų: čia jie pareiškia ieškantys prieglobsčio arba savo noru pasiduoda pasieniečiams.
Dauguma meksikiečių naktimis nebando perlipti sienos, kad patektų į JAV, teigė G.Kerlikowske'as, pasak kurio, net pastačius sieną iš jos būtų mažai naudos, jei pritrūktų žmonių, kurie nuolatos ją saugotų.
Šiuo metu JAV ir Meksikos pasienį saugo pasieniečiai, kurie patruliuoja pėsčiomis, dviračiais, motociklais ir automobiliais bei joja ant žirgų. Be to, pasienis saugomos bepiločių orlaivių bei yra stebimas vaizdo kamerų. Anot G.Kerlikowske'o – visa tai žymiai efektyviau už sieną.
