Tas pats pasikartojo ir 2012-aisias. Vyriausybė dar kartą patikino, kad
nelaiko fizinių bausmių Vaiko teisių konvencijos pažeidimu.
2014-aisiais, pateikdama ataskaitą JT vaiko teisių komitetui, Jungtinės Karalystės
vyriausybė teigė, kad ji netoleruoja bet kokio smurto prieš vaikus, bet
vyriausybės narių požiūriu, lengvas pliaukštelėjimas nėra smurtas.
Tačiau tai esą netrukdo dirbti šalies vaiko teisių tarnyboms. Vaikai iš
rizikos šeimų paimami be jokių skrupulų ir pasiteisinimų, kad trūksta
kažkokių įstatymų.
Kai Vaiko teisių tarnyba arba policija gauna signalą apie galimai
skriaudžiamą vaiką, socialiniai darbuotojai iš karto vyksta į vaiko
buvimo vietą. Jei, jų manymu, vaikui iš tiesų yra nesaugu pasilikti su
smurtu įtariamais tėvais ar globėjais, jei jie yra girti ar apsvaigę nuo
narkotikų, socialinis darbuotojas pirmiausia pasiūlo geranoriškai
atiduoti vaiką valstybės globai. Tai nėra tėvystės teisių apribojimas
ar atėmimas, o tik sutikimas, kad vaikas gyvens ne namuose.
Tėvams nesutikus pasirašyti tokio sutikimo, socialiniai darbuotojai gali
paimti vaiką iš nesaugios aplinkos kartu su policija.
Policija be jokių tėvų sutikimų ar nesutikimų paklūsta socialiniams
darbuotojams, teigiantiems, kad vaikas yra pavojuje.
Vaikas yra paimamas iš šeimos per prievartą pagal orderį, kuris galioja 72
valandas. Per tą laiką socialiniai darbuotojai spėja sulakstyti į teismą
su šūsnimis įrodymų, kad vaikas yra pavojuje.
Tuomet laikinasis globos orderis, apribojantis tėvystės teises ir
dažniausiai pasibaigiantis ilgalaikiu globos orderiu ar įvaikinimu, beveik garantuotas.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Vaiko teisių tarnybų darbą 2007 metais supurtė vadinamoji „Kūdikio P“
byla. Po šio skandalo socialinių darbuotojų galios smarkiai išsiplėtė.
Tuomet 17 mėnesių berniukas mirė savo namuose, per aštuonis mėnesius
patyręs daugiau nei penkiasdešimt sužalojimų.
Pirmą kartą nubrozdinimus ant vaikelio galvos ir krūtinės gydytojas
pastebėjo, kai jam buvo aštuoni mėnesiai. Motina paaiškino, kad vaikas
nugriuvo nuo laiptų. Po dviejų mėnesių tas pats gydytojas pastebėjo
mėlynes vidury kaktos ir ant krūtinės bei peties. Motina tąkart bandė
meluoti, kad tai atsirado, kai vaiką prižiūrėjo močiutė.
Vis dėlto informacija apie vaiką buvo perduota Šiaurės Londono vaiko
teisių tarnyboms. Mažametis buvo paimtas į laikiną globą, o policija
pradėjo tyrimą dėl sužeidimų. Tačiau jau po šešių savaičių vaikas buvo
grąžintas motinai net nepasibaigus policijos tyrimui.
Po to socialiniai darbuotojai lankėsi motinos namuose du ar tris kartus
per savaitę. Jie tikėjo, kad vaikelis yra labai aktyvus, nes patys
matė, kaip jis griuvinėja ir susitrenkia.
Paskutiniais gyvenimo mėnesiais vaiko sveikata pablogėjo. Jis tapo
mieguistas ir nenorėjo žaisti. Motina vedžiojo vaikelį pas įvairiausius
gydytojus, kurie išrašydavo antibiotikų.
Tik po vaiko mirties teismas įrodė, kad mažametį aštuonis mėnesius
žiauriai kankino jo motina, motinos sugyventinis ir nuomininkas.
Po šios tragedijos socialiniams darbuotojams buvo leista vadovautis
nerašyta taisykle: įtarus, kad vaikas yra prievartos ar nepriežiūros
auka, būtina nedelsiant jį paimti į globą. Netgi jei po to paaiškėtų,
kad tai buvo klaidingas sprendimas, vaiko paėmimas iš šeimos bus mažesnė
blogybė nei jo mirtis.