Vadinamoji Diena be imigrantų ketvirtadienį vyko Filadelfijos, Vašingtono, Bostono, Čikagos bei Niujorko miestuose. Tūkstančiai imigrantų liko namuose ir nėjo į pamokas, paskaitas, darbą. Taip pat nieko nepirko parduotuvėse.
„Šią vieną savaitės dieną turime drauge parodyti visišką pasipriešinimą, kad atmestume sistemą, siekiančią nužmoginti visus, kurie nėra heteroseksualūs, baltaodžiai ar gimę šioje šalyje“, – teigė protesto dalyviai.
Tokiais protestais nepasitenkinimą žmonės išreiškė reaguodami į prezidento Donaldo Trumpo ketinimus išsiųsti vis daugiau imigrantų, kurie šalyje gyvena nelegaliai.
Naujasis JAV prezidentas dar per savo rinkimų kampaniją pažadėjo pastatyti sieną tarp JAV ir Meksikos ir kaltino imigrantus vagiant amerikiečių darbo vietas. Be to, jau tapęs šalies lyderiu, įvedė draudimą atvykti asmenims iš septynių musulmoniškų šalių.
Šis protestas buvo suorganizuotas socialiniuose tinkluose ir žiniai plintant iš lūpų į lūpas: draugams kviečiant vieniems kitus prisidėti ši pasipriešinimo akcija apėmė beveik visus didžiuosius Amerikos miestus.
Daugybė įmonių, kuriose dirba imigrantai, palaikė šį protestą ir leido savo darbuotojams turėti laisvą dieną.
Kai kurios įmonės, parduotuvės bei restoranai net buvo uždaryti solidarizuojantis su protestuojančiais darbuotojais. Taip siekta parodyti prezidentui ir visam pasauliui, kokią reikšmę imigrantai turi valstybės ekonomikai.
Prie akcijos prisidėjo ir kai kurie muziejai. Antai Masačusetso Velslio miesto koledžo muziejuje iš ekspozicijos buvo pašalinti visi meno kūriniai, kurie buvo sukurti ar padovanoti imigrantų.
„Nuo gydytojų iki indų plovėjų – imigrantai neatsiejama JAV egzistavimo dalis“, – tikino lotynų amerikiečius ginančios organizacijos „National Council of La Raza“ vadovė Janet Murguia.
Skaičiuojama, kad mažiausiai 11 milijonų žmonių Amerikoje gyvena neturėdami reikiamų dokumentų. Nelegaliai JAV gyvenantys migrantai sudaro 9 proc. viešbučių ir restoranų industrijos darbuotojų. (AP, „USA Today“, LR)
