Nauja ataskaitą atskleidė, kad P.Manafortą galėjo šantažuoti buvęs Ukrainos parlamentaras Serhijus Leščenka. Politikas tariamai žinojo tiek apie D.Trumpo, tiek apie P.Manaforto ryšius su prorusiška Ukrainos valdžia ir Kremliumi, rašo „Salon.
Šantažavo politikai
Anot „Politico“, kažkas įsilaužė į P.Manaforto dukros išmanųjį telefoną, kur buvo atrasta trumpoji žinutė nuo buvusio Ukrainos parlamentaro S.Leščenkos.
Jis ketino paviešinti informaciją apie P.Manaforto finansinius ryšius su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi bei apie susitikimus tarp šio politiko šalininko Serhijaus Tulubo bei D.Trumpo.
„Man reikia susisiekti su P.Manafortu, noriu su juo pasidalinti svarbia informacija apie jį dėl Ukrainos tyrimo, – rašoma trumpojoje žinutėje. – Jei negausiu jokio atsakymo, svarbius dokumentus perduosiu Federaliniam tyrimų biurui (FTB), Ukrainos tarnyboms ir žiniasklaidai.“
Prie trumposios žinutės buvo prisegta S.Leščenkos pastaba, kad jis tikisi, jog niekam slaptų dokumentų perduoti nereikės, jei jį pavyks „įtikinti to nedaryti“.
S.Leščenka neigė siuntęs P.Manaforto dukrai ar kitiems jo šeimos nariams trumpąsias žinutes ir tvirtino nežinojęs jų kontaktų.
Paklojo kelią į valdžią
2005 metais, po Oranžinės revoliucijos, į Kijevą atvyko JAV politinis patarėjas P.Manafortas. Jis aiškino, kaip prorusiškam V.Janukovyčiui ir jo Regionų partijai susirinkti kaip įmanoma daugiau balsų, rašo „The Moscow Times“.
P.Manafortas buvo viskas, ko V.Janukovyčius būtų galėjęs norėti: amerikietis pamokė jį, kaip išnaudoti Rytų ir Vakarų Ukrainos regioninius ir etninius skirtumus, kad užimti valdžią.
Ilgainiui dėl šių patarimų V.Janukovyčiui pavyko užimti Ukrainos premjero, o galiausiai ir prezidento, postą.
P.Manaforto „skaldymo ir užvaldymo“ taktika, kuri padėjo iškilti V.Janukovyčiui, taip pat buvo naudojama ir per D.Trumpo prezidento rinkimų kampaniją. Be to, tą pačią strategiją naudojo ir Kremlius, kad pakurstytų konfliktą tarp Rytų ir Vakarų Ukrainos gyventojų.
Kai V.Janukovyčius tapo Ukrainos prezidentu 2010 metais, jis iš tiesų valdė dvi skirtingas šalis: vieną, kuri didžiavosi europietiškomis vertybėmis bei reikalavo ginti jų teises bei antrą, kuri ilgėjosi Sovietų Sąjungos ir Maskvos glėbio.
Pateikė planą Vašingtonui
2013 metais P.Manafortas ragino V.Janukovyčių pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga ir įkalbėjo jį iš kalėjimo paleisti Juliją Tymošenko. Tačiau tą lapkritį tapo aišku, kiek daug įtakos Ukrainos politikoje turėjo Kremlius.
Tų metų lapkričio 21 dieną, Vilniuje, V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti ES asociacijos sutartį. O tada, gruodžio 17 dieną, kartu su Rusijos prezidentu V.Putinu jis pasirašė susitarimą mažinti Rusijos dujų kainas bei suteikti Ukrainai 15 mlrd. JAV dolerių (14 mlrd. eurų) kreditą.
Dėl šių įvykių Ukrainoje kilo Maidanas, turėjęs su visomis šaknimis išrauti Kremliaus įtaką. Nors ukrainiečiams pavyko nuversti V.Janukovyčių, nestabili situacija leido rusų kariams 2014 metais okupuoti Krymą ir įsiveržti į Rytų Ukrainą.
Visa tai vyko atrodytų seniai, bet Kremlius vis dar turi įtakos Ukrainos politikoje. Antai ukrainiečių parlamentaras Andrejus Artemenko iš marginalios Radikalų partijos JAV prezidento D.Trumpo administracijai pateikė taikos tarp Ukrainos ir Rusijos planą.
A.Artemenko planas, kuris buvo sukurtas kartu su tarpininkais iš Rusijos, ragino išnuomoti Krymą Rusijai 50-100 metų.
