Kai 1952 metų vasario 7-ąją Varšuvoje, Belvederio rūmuose, buvo įvykdytas pasikėsinimas į Lenkijos prezidentą Boleslawą Bierutą, valstybės lyderį savo kūnu uždengė asmens sargybinis Krzysztofas Doskoczynskis ir dar suspėjo paleisti mirtiną šūvį į įsibrovėlį.
Sunkių kūno sužalojimų patyręs K.Doskoczynskis tapo neįgalus, tačiau buvo gausiai apdovanotas, paskirtas šalies vadovų sanatorijos direktoriumi ir tapo sektinu pavyzdžiu kitiems Vyriausybės apsaugos tarnybos (VAT) darbuotojams.
Pasikėsinimus į šalies vadovus sovietinė valdžia nuo visuomenės stengėsi nuslėpti.
Buvo nutylimas ir nepavykęs pasikėsinimas į SSRS vadovą Nikitą Chruščiovą, atvykusį su vizitu, ir bandymas nužudyti paskutinį komunistinės Lenkijos lyderį Wojciechą Jaruzelskį.
Dėl įvairių priežasčių vėlesnių incidentų negarsino ir pastaruosius 28 metus veikusios vyriausybės, bet paslapčių skraistė netikėtai ėmė trūkinėti po to, kai prieš tris savaites į avariją pateko premjerė Beata Szydlo.
Opozicija apkaltino ministrus savavaliaujant ir keliant grėsmę keliuose kitiems piliečiams, o valdantieji ėmė viešinti ankstesnių vadovų sukeltus incidentus.
Įsiliepsnojus skandalui premjerė pranešė, kad VAT bus perorganizuojama į naują tarnybą, turėsiančią užtikrinti geresnę šalies vadovų apsaugą.
Pasikėsinimų rekordininkas
Daugiausia pasikėsinimų – mažiausiai šeši – buvo surengti prieš pirmąjį komunistinės Lenkijos vadovą, buvusį NKVD agentą B.Bierutą.
1944 m. partizanai suplanavo per kaminą į jo butą Liubline įmesti sprogmenis, tačiau bombą turėjęs atnešti asmuo buvo suimtas.
1945 m. planuota jį nužudyti per Spalio revoliucijos metinių minėjimą Liublino teatre, tačiau sovietinė kontržvalgyba išvakarėse suėmė dešimt sąmokslininkų ir juos sušaudė.
1950 metais į B.Bierutą kėsintasi per derliaus nuėmimo šventę Liubline, bet saugumo tarnyba atskleidė pasikėsinimą ir sušaudė sąmokslininkus.
1951 metais prezidentą Varšuvos Belvederio rūmuose mėgino nušauti vienas apsaugininkų, tačiau nepataikė ir buvo nukautas bendradarbių.
Per 1952 m. pasikėsinimą prezidentą savo kūnu apgynė K.Doskoczynskis, o 1953 m. nežinomą įsibrovėlį į prezidentūrą nušovė apsaugininkas, bet ir pats mirė nuo sužeidimų.
Vienintelį pavykusį pasikėsinimą į stalininės Lenkijos vadovus surengė ukrainiečių nacionalistai, 1947 m. kovo 28 d. per pasalą nušovę pasienio karius lankiusį gynybos viceministrą generolą Karolį Swierczewskį.
Taikėsi į SSRS vadovą
Nuo stalinizmo eros pabaigos iki komunizmo žlugimo prieš šalies lyderius įvykdyta 13 teroro aktų, tačiau nė vienas jų nežuvo.
Žinomiausias – 1959 m. liepos 15 d. surengtas pasikėsinimas į SSRS lyderį N.Chruščiovą ir kartu su juo važiavusį Lenkijos vadovą Wladyslawą Gomulką. Sosnoveco miesto prieigose pakelės medyje paslėpta bomba sprogo tuo metu, kai laikraščiuose buvo žadamas delegacijos pasirodymas.
Svečius išgelbėjo tai, kad vizito darbotvarkė vėlavo dviem valandomis, tad bomba sprogo per anksti.
Sprogmenų nepastebėję ir bombos sprogdintojo nesugebėję atskleisti saugumiečiai buvo perkelti į žemesnes pareigas, tačiau nauji VAT vadovai po dvejų metų pražiopsojo tokį pat pasikėsinimą.
Kai W.Gomulka 1961 m. gruodžio 3 d. lankėsi Sosnoveco anglių kasykloje, pakelėje vėl sprogo bomba.
Šį kartą ji buvo paslėpta elektros stulpe ir sprogo kiek per anksti, nes bombos sprogdintojas nežinojo, kad mėtant pėdas į priekį buvo siunčiama mašina be prezidento.
Nuo bombos skeveldrų mirė vienas praeivis angliakasys, o sužalota aštuonmetė mergaitė liko neįgali. Nustatyta, kad bombą įtaisė šalia gyvenęs asmuo, dirbęs elektriku.
Per kratas vieno iš penkiasdešimties įtariamųjų, trisdešimtmečio Stanislawo Jaroszo, bute buvo rasta sprogmenų detalių. Vyriškis prisipažino surengęs abu pasikėsinimus ir buvo nuteistas mirties bausme.
1994 m. nuo užpuoliko nukentėjo W.Jaruzelskis. Poznanėje per buvusio prezidento knygos pristatymą vyrui akmeniu į galvą trenkė ūkininkas Stanislawas Helskis. Jis akmenį įsinešė įsivyniojęs į laikraštį, o savo poelgį motyvavo siekiu atkeršyti už sovietmečiu patirtas represijas.
S.Helskis už opozicinę veiklą sovietmečiu buvo įkalintas, bankrutavo kaip ūkininkas, todėl reikalavo atlyginti žalą ir nubausti W.Jaruzelskį. Pastarasis traumą po įvykdyto išpuolio gydėsi ligoninėje, tačiau atleido užpuolikui ir prašė teismo jo nebausti.
Vis dėlto S.Helskiui buvo skirti dveji metai kalėjimo lygtinai, o Seimas specialiu pareiškimu pasmerkė agresiją prieš sovietmečio lyderį.
Nepriklausomos Lenkijos vadovai prezidentai Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis patyrė nerimtų išpuolių – buvo apmėtyti kiaušiniais.
O į premjerą Jerzy Buzeką kartą pataikė torto gabalas. Saugumo ekspertų nuomone, VAT darbuotojai tada neprofesionaliai vykdė savo pareigas ir nesugebėjo apsaugoti šių lyderių nuo agresijos.
Pavojus – ir užsienyje
Beje, Lenkijos politikams pavojus buvo kilęs ir užsienyje.
Antai 1970 m. per oficialų vizitą Pakistane žuvo užsienio reikalų viceministras Zygfrydas Wolniakas, o pasikėsinimo vos išvengė Valstybės tarybos pirmininkas maršalas Marianas Spychalskis su žmona.
Su penkių dienų vizitu atvykusią Lenkijos delegaciją Karačio oro uoste pasitiko Pakistano atstovai ir Lenkijos ambasados darbuotojai.
Tuo metu, kai M.Spychalskis su žmona artėjo prie laukiančiųjų, į juos įsirėžė iš už lėktuvo dideliu greičiu išvažiavusi krovininė mašina.
Automobilis sutraiškė du vietinius žurnalistus, Z.Wolniaką bei Pakistano žvalgybos vado pavaduotoją ir sužeidė dar vienuolika asmenų. M.Spychalskio apsaugininkai areštavo į oro uosto tvorą įsirėžusį teroristą ir perdavė jį Pakistano teisėsaugai.
Šio pasikėsinimo priežastys lenkams iki šiol neaiškios. Pakistano tardytojai pareiškė, kad mirties bausme nuteistas teroristas turėjo psichikos sutrikimų ir siekė išgarsėti.
Į pavojingą situaciją užsienyje buvo patekęs ir prezidentas Lechas Kaczynskis, 2008-aisiais, Rusijai pradėjus karinę agresiją prieš Gruziją, nutaręs aplankyti šią šalį. Per vizitą į Gruzijos ir Osetijos pasienį kažkas paleido šūvių seriją į L.Kaczynskio mašinos pusę, todėl nuspręsta apsisukti ir grįžti į Tbilisį.
Į gyvybei nepavojingą, bet skandalingą situaciją Ukrainoje prieš ketverius metus pateko prezidentas B.Komorowskis.
Iš Voluinės žudynių 70-mečiui skirtų mišių Lucko bažnyčioje išėjusiam prezidentui ant peties kiaušinį sutraiškė 21 metų ukrainietis, radikalios nacionalistinės partijos aktyvistas.
Avarijos kaltininkas ar atpirkimo ožys?
Vasario 20 d. premjerė B.Szydlo grįžo į darbą iš ligoninės, kurioje po avarijos praleido 10 dienų. Ji įvyko vasario 10 d. Osvencimo mieste, kai premjerę vežanti trijų VAT mašinų kolona lenkė automobilį „Fiat Seicento“. Jos vairuotojas praleido pirmą mašiną, o prieš antrą, vežančią B.Szydlo, ėmė sukti į šalutinę gatvę kairėje kelio pusėje.
Siekdamas išvengti susidūrimo premjerės vairuotojas suko į šalikelę ir atsitrenkė į pakelės medį. Vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas dar tą pačią dieną avarijos kaltininku įvardijo 21 metų „Fiat Seicento“ vairuotoją. Jis esą užsidėjęs ausines klausėsi muzikos ir negirdėjo perspėjamųjų signalų.
Vaikinas tai paneigė ir tvirtina, kad nematė iš paskos važiuojančių kitų VAT mašinų, todėl ir suko į šoną. Internete išplatintas vaizdo įrašas liudija, kad VAT mašinos važiavo pernelyg nutolusios viena nuo kitos ir kur kas greičiau, nei leistina.
Be to, avarijos vietoje kelyje buvo dviguba ištisinė linija, draudžianti lenkti. Kilo įtarimų, kad premjerės automobilis važiavo be įjungtų šviesos ir garsinių signalų, mat B.Szydlo jų nemėgsta.
Seimo opozicija apkaltino TTP, jog ji nori „Fiat Seicento“ vairuotoją padaryti atpirkimo ožiu, taip nuslepiant valdančiųjų savivalę keliuose. Internete kilus iniciatyvai paaukoti pinigų naujai minėto vaikino mašinai, buvo surinkta 140 tūkstančių zlotų (32,5 tūkst. eurų). Spėjama, kad taip dalis visuomenės išreiškė protestą prieš vyriausybę.
Katastrofas bandoma paversti sąmokslais
Daug keliaudami šalies vadovai gyvybei pavojingų situacijų patyrė ir per eismo nelaimes. Dalis jų įvyko dėl VAT darbuotojų kaltės, o dalis buvo fatališkų aplinkybių sutapimas.
1976 m. vasario 26 d. avarijoje žuvo Seimo vicepirmininkas Andrzejus Beneszas, o į griovį mašiną įvairavęs girtas VAT darbuotojas liko gyvas.
1990 m. į griovį įvažiavo prezidentas Lechas Walęsa, nutaręs į sodą nuvykti pats, o ne vežamas VAT darbuotojo. L.Walęsa atsipirko rankos išnirimu ir daugiau pats nebevairavo.
2003 m. gruodžio 4 d. netoli Varšuvos avariniu būdu leidosi sraigtasparnis apledėjusiais sparnais, kuriuo skrido premjeras Leszekas Milleris. Leisdamasis tamsoje sraigtasparnis kliudė medžius ir nukrito. Premjeras su palyda patyrė rimtų traumų.
2010 m. balandžio 10 d. Smolenske leisdamasis blogomis orų sąlygomis sudužo valstybinę delegaciją į Katynės tragedijos metines skraidinęs lėktuvas Tu-134. Žuvo visi 96 skridusieji, tarp jų ir prezidentas Lechas Kaczynskis. Ekspertai dėl šios katastrofos apkaltino neteisingus sprendimus priėmusius pilotus. O Teisės ir teisingumo partija (TTP), ku rios garbės narys buvo velionis L.Kaczynskis, dabar kelia versiją, kad katastrofa įvyko dėl Rusijos ir Lenkijos vadovų sąmokslo. TTP kaltino netvarka valstybines institucijas, atsakingas už šalies vadovų vizitų rengimą ir apsaugą. TTP žadėjo įvesti tvarką, tačiau šiai partijai tapus valdančiąja skandalų dėl vadovų saugumo ne sumažėjo, o padaugėjo.
