Didžiausiu istorijoje paskelbtas nutekinimas sukėlė daug nerimo tarp tų, kurie jau prieš kelerius metus buvo išgąsdinti Edwardo Snowdeno paviešintu JAV žvalgybos agentūrų gebėjimu šnipinėti.
Tačiau Vašingtono bendruomenėje „WikiLeaks“ nutekinimai yra laikomi tik dar vienu įrankiu kovoje tarp JAV ir Rusijos žvalgybos agentūrų. Mat slaptus dokumentus viešinanti svetainė jau įrodė, kad dažnai siekia groti pagal Maskvos dūdelę, skelbia „The Guardian“.
Moka imituoti atakas?
Daugiau nei 9 tūkst. dokumentų paketas „Vault 7“ buvo paviešintas per patį viešo JAV žvalgybos agentūrų ir JAV prezidento ginčo įkarštį. Institucijos yra paskelbusios, kad Rusijos žvalgyba kišosi į JAV prezidento rinkimus siekdama pagelbėti Donaldui Trumpui.
Pastarasis žvalgybos agentus spėjo palyginti su nacistine Vokietija ir griežtai neigia bet kokius ryšius su Rusija – nors jo aplinkos žmonės vienas po kito pastaruoju metu priverčiami pripažinti, kad per kampaniją buvo susitikę su Rusijos ambasadoriumi.
„WikiLeaks“ paviešinti dokumentai gali įpilti dar alyvos į ugnį. Mat kai kurie D.Trumpo rėmėjai jau anksčiau teigė, kad Rusijos programišių atakos gali būti pačių amerikiečių, norinčių pakenkti prezidentui, sumanymas.
Kai kurie „Vault 7“ dokumentai gali paremti šią teoriją, mat juose kalbama apie CŽV programą „Umbrage“ („Šešėlis“), kuri esą galėjo atkartoti užsienio žvalgybos agentūrų įsilaužimo pėdsakus.
„Šiomis operacijomis CŽV gali vykdyti labai įvairaus pobūdžio atakas ir suversti kaltę palikdami svetimus pėdsakus“, – teigė dokumentus paviešinusi „WikiLeaks“.
Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro viceprezidentas Jamesas Lewisas teigė, kad nutekinimo motyvas galėjo būti noras pagelbėti D.Trumpo stovyklai.
„Tai gali būti vienas iš dokumentų paviešinimo paaiškinimų. Šia informacija gali būti panaudota neva įrodyti, kad Rusijos kišimasis į rinkimus ir ryšiai su Baltųjų rūmų pareigūnais yra sąmokslas, kurį esą atskleidė „WikiLeaks“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas.
Puolė D.Trumpo varžovę
Anot J.Lewiso, D.Trumpas ne tik aršiai neigė žvalgybos informaciją, kad Rusijos programišiai galėjo prikišti nagus prie JAV prezidento rinkimų, bet dabar dar ir nusprendė atitraukti dėmesį pateikdamas nepagrįstų kaltinimų, kad jo pirmtakas Barackas Obama šnipinėjo jį.
2010 metais pasaulio dėmesį atkreipusi Julliano Assange'o įkurta svetainė „WikiLeaks“ iš pradžių sulaukė daug pagyrų dėl didesnio valdžios atvirumo siekio ir paviešintų Afganistano ir Irako karo žiaurumus atskleidžiančių dokumentų.
Tačiau vėliau „WikiLeaks“ pradėta vertinti skeptiškiau. O prieš pat pernykščius JAV prezidento rinkimus paviešinti dokumentai paskatino įtarimus, kad anksčiau už skaidrumą kovojęs judėjimas tapo patogiu įrankiu, kuriuo kartais naudojasi ir Maskva.
Ypač įtarimų sukėlė prieš pat pernykščius JAV prezidento rinkimus išplatintas nutekintų dokumentų paketas, kuris buvo susijęs tik su demokratės Hillary Clinton rinkimų štabu. Paviešinus daugiau kaip 2 tūkst. programišių pavogtų elektroninių laiškų, D.Trumpas savo rėmėjams pareiškė: „Aš dievinu „WikiLeaks“!“
Apie Rusiją neburnoja
Sausį CŽV, Nacionalinės saugumo administracija (NSA) ir Federalinis tyrimų biuras pranešė esantys įsitikinę, kad Rusijos karinė žvalgyba dirbo su programišiais „Gucifer 2.0“ ir „DCLeaks.com“, kurie pavogė aukštus postus užimančių demokratų elektroninius laiškus.
„Maskva tikriausiai pasirinko „WikiLeaks“ dėl jų tariamos reputacijos viešinant tikrus duomenis. Paviešintuose dokumentuose jokių akivaizdžių klastočių nerasta“, – pranešė saugumo agentūros.
J.Assange'as tikino, kad elektroniniai laiškai jį pasiekė ne iš Rusijos šaltinių, nors grupuotė yra pripažinusi, kad daugeliu atvejų patys jos nariai nežino, iš kur yra nutekinama informacija.
Kaip teigė „WikiLeaks“, paskutinio nutekinimo šaltinis yra buvęs JAV vyriausybės agentūrų darbuotojas arba programišius.
„WikiLeaks“ beveik nėra paviešinusi jokios informacijos, susijusios su Rusija, nors J.Assange'as tikino, kad tai lemia tai, jog svetainė daugiausiai informacijos gauna anglų kalba.
„Yra daug įrodymų, kurie byloja apie ryšius tarp J.Assange'o ir Rusijos. Tai ne sutapimas, kad Rusijos karinė žvalgyba pasirinko „WikiLeaks“ paviešinti JAV demokratų partijos elektroniniams laiškams“, – teigė buvusi NSA teisininkė Susan Hennessey.
