Nyderlandus nuo islamo, elito ir Briuselio apsaugoti pasišovusio Geerto Wilderso Laisvės partija jau nekart stebėjo, kaip nemaža dalis balsuotojų, kuriuos jie iki tol buvo patraukę, perbėga į kitą pusę.
Tas pat vyksta ir dabar: visus nustebinęs 53 metų G.Wilderso populistinis proveržis ir pažadai išstoti iš ES jau nebeatrodo tokie reikšmingi, rašo „Lietuvos rytas“.
Antai euroskeptiškos Laisvės partijos palaikymas kovo pradžioje nukrito iki 15,7 proc. Šis skaičius vos puse procento mažesnis nei prognozuojamas palaikymas premjero Marko Rutte Liberalų partijai. Tačiau kova dar nebaigta.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad Nyderlanduose yra svarstomi du pagrindiniai scenarijai, kas gali nutikti „Nexit“ žadančiam G.Wildersui po kovo 15-osios rinkimų.
Laisvės partija, tikėtina, į vyriausybę patektų tik tuo atveju, jei užimtų antrąją, o ne pirmąją vietą rinkimuose.
„Jeigu G.Wildersas rinkimuose užimtų antrąją vietą, gali būti suformuota centro-dešinės koalicija, kur bus daromos tam tikros nuolaidos Laisvės partijai: bus griežtinama arba imigracija, arba tam tikri įstatymai.
Bet jei G.Wildersas užimtų pirmąją vietą, greičiausiai būtų bandoma sudaryti koaliciją apeinant jo partiją.
Turėdamas galvoje, kad Nyderlanduose yra buvę įvairių koalicijų, neatmesčiau šio varianto“, – pasakojo M.Jastramskis.
Situaciją gelbėja ekonomika
Kova tarp G.Wilderso ir premjero M.Rutte yra įtempta, o baigtis gali būti neaiški iki suskaičiuojant paskutinį balsą. Vienas svarbiausių premjero ginklų – auganti ekonomika.
„Rinkimų kampanijai įsibėgėjant valdančiajai Liberalų partijai pavyko įtikinti rinkėjus, kad Nyderlandų ekonominė situacija yra nebloga, o prognozės – aukščiau ES vidurkio.
Tai leido premjerui dalį rinkėjų iš G.Wilderso susigrąžinti.
Gerėjant ekonominei situacijai žmonės jaučia, kad premjeras M.Rutte turi tam tikrų argumentų prieš G.Wildersą. Situacija būtų kitokia, jei Nyderlanduose ekonomika prastėtų, tada būtų iš tiesų sudėtinga“, – tvirtino politologas M.Jastramskis.
TSPMI dėstytojas taip pat pabrėžė, kad labiausiai G.Wildersą remia žmonės, pasižymintys stipriomis etnocentristinėmis pažiūromis: neigiamai žvelgia į mažumas, akcentuoja valstybės kultūrinį vienodumą.
Šių žmonių gretose G.Wildersą aistringiausiai remia didžiausi žodžio laisvės gynėjai.
Tiesa, M.Jastramskio teigimu, ne visi balsuotojai suviliojami skambios retorikos ir populistinių šūkių: dalis jų iš tiesų taip mąsto ir nori toliau gyventi taip, kaip pratę.
Nyderlanduose 5 metus gyvenanti lietuvė Agnė M. „Lietuvos rytui“ aiškino, kad olandai iš tiesų užkimba už populistinės G.Wilderso retorikos.
„Žmonės svarsto: „Kam mums ta Europa, kai patys galime gerai gyventi?“ O tuomet prasideda prisiminimai, kaip šalyje viskas buvo prieš įvedant eurą.
Labiausiai žmones sužavėjo kalbos apie visų musulmonų išvarymą. Juk ne visi musulmonai yra teroristai ir vagys, bet žmonės jiems jaučia didelę neapykantą.
Nors apie tai kalbama daug, niekas už G.Wildersą balsuoti nesiruošia.
Manau, JAV prezidento Donaldo Trumpo pergalė visus prabudino ir jie suvokė, kaip baisiai viskas gali baigtis.
Vis dėlto bendros baimės Nyderlanduose nesijaučia, o apie „Nexit“ beveik nieko negirdėjau kalbant“, – apie bendras nuotaikas Nyderlanduose pasakojo kaimelyje tarp Deventerio ir Zvolės įsikūrusi Agnė M.
Sunkumai prasidės po rinkimų
Ekspertų nuomone, dėl populiarumo svyravimų kaltas pats G.Wildersas: olandams jo pažiūros pasirodė pernelyg ekstremalios ir rinkimų dieną jie renkasi ne tokį radikalų, patikimesnį variantą. Tačiau gali būti ir kita priežastis.
„Laisvės partijos populiarumas trumpam padidėjo, kai JAV buvo išrinktas D.Trumpas, tačiau dabar palaikymas menksta, – tvirtino Pei.nl apklausos sumanytojas Maurice de Hondas. – Olandų požiūris į D.Trumpą tapo neigiamas ir tai iš dalies galėjo nulemti silpnesnę Laisvės partijos poziciją.“
Po stulbinamos JAV prezidento D.Trumpo pergalės rinkimuose vakariečių pasitikėjimas apklausomis subliūško, mat jos prognozavo lengvą Hillary Clinton pergalę. Tačiau, anot M.Jastramskio, Nyderlanduose daromos apklausos yra gana tikslios.
„Ne tiktai Lietuvoje, bet ir Vakarų valstybėse pastebima, kad reitingai nevisiškai atitinka partijų gautas vietas parlamente. Bet Nyderlanduose kitaip, čia reitingai gana tikslūs.
Bet kuriuo atveju gali būti tam tikrų partijų persirikiavimų.
Prognozuoti, kas laimės, sunku, nes klimatas yra ganėtinai poliarizuotas. G.Wilderso partija laikoma esanti toliau nuo visų kitų: tai gali dalį žmonių atstumti, bet gali dalį jų kaip tik prie jo prišlieti“, – aiškino M.Jastramskis.
Net tokiu atveju, jei G.Wildersui pavyktų surinkti daugiausia balsų visuose Nyderlanduose, jo laukia didžiausias iššūkis – įtikinti kitas partijas bendradarbiauti.
Visos kairiosios partijos pareiškė, kad jokiais būdais neformuos koalicijos su populistine Laisvės partija.
Tai reikštų, kad pergalė rinkimuose Nyderlandų gynėju besivadinančiam G.Wildersui gali būti karti. Mat pastaruosius šimtą metų šioje šalyje visos vyriausybės buvo sudarytos vien iš koalicijų, tad G.Wildersui gali būti užvertos durys tapti premjeru.
Žinoma, nebent Laisvės partija iš esmės performuotų savo pažiūras arba sugebėtų susiderėti su kitomis 27 rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis, kad sudarytų koaliciją. Tačiau toks scenarijus neįmanomas.
„Olandų politika sukasi aplinkui koalicijų formavimą, – tvirtino politologas Andrejus Zaslove. – Net jeigu G.Wildersas būtų valdžioje, jis negalėtų elgtis kaip D.Trumpas, kuris vykdomuosius įsakus laido į kairę, į dešinę. Svarbiausia – gebėjimas susitarti.“
Ne vien populizmas
Sudaryti koaliciją Laisvės partijai būtų itin sunku, mat pastaruosius 13 metų kiaurą parą asmens sargybinių nuo islamistų saugomo G.Wilderso priešiškos pažiūros musulmonų atžvilgiu sustiprėjo tiek, kad vargu ar jis sugebėtų jas keisti.
„Aš vos pamenu, ką reiškia vienam pačiam eiti per gatvę, – vasarį atskleidė G.Wildersas. – To nelinkėčiau net blogiausiam priešui, bet bent jau žinau, kodėl darau, ką darau. Mano misija yra užtikrinti, kad Nyderlandai, priešingai negu mano paties gyvenimas, liktų laisvi.“
G.Wildersas su dešiniosiomis partijomis neturi tiek daug bendro, kiek norėtų: M.Jastramskis pabrėžė, kad Nyderlanduose kitų ryškių ir įtakingų euroskeptikų nėra.
Vis dėlto manantys, kad G.Wildersas – unikalus politikas antiislamistas olandų istorijoje, klysta. Antai 2002 metais antrąją vietą rinkimuose iškovojo partija „Pimo Fortuyno sąrašas“, kuri turėjo beveik tokią pat politinę platformą kaip Laisvės partija.
„G.Wilderso politinė platforma paremta tuo, kad islamas kelia grėsmę Nyderlandų politiniam modeliui. Tai ideologinis paketas, tam tikra nacionalizmo forma – ne vien populizmas.
D.Trumpo išrinkimas JAV gali suteikti vilties ir tokiems politikams kaip G.Wildersas, ir jų rėmėjams, bet turime suprasti, kad šie procesai neatsirado nei vakar, nei užvakar.
Prieš G.Wildersą buvo panaši partija, „Pimo Fortuyno sąrašas“, kuri remdamasi panašia retorika sugebėjo užimti antrąją vietą rinkimuose.
Tai susiję su struktūriniais visuomenės pokyčiais, migrantais ir kitokiomis kultūromis“, – dabartinių reiškinių ilgaamžiškumą pabrėžė M.Jastramskis.
Netaps ministru pirmininku?
TSPMI dėstytojas M.Jastramskis galimą koalicijos formavimą apeinant G.Wildersą įvardijo kaip „sanitarinį užtvarą“.
Ironiška, kad G.Wildersas, jei laimėtų daugiausia mandatų rinkimuose, gali būti neprileistas prie vyriausybės.
„Nuo pokario yra buvę trys kartai, kai premjeru tapo ne laimėjusios partijos lyderis, – sakė M.Jastramskis. – Jei G.Wildersas laimėtų pirmąją vietą ir netaptų premjeru – nebūtų nieko neįprasta.“
Tiesa, derybos dėl koalicijos Nyderlanduose greičiausiai truks ilgai, tad mažų staigmenų būti gali, net jei jų tikimybė yra maža.
„Koalicija be G.Wilderso bus labai sudėtinga, nes reikės įtraukti daugiau mažesnių partijų, – perspėjo M.Jastramskis. – Olandams būdingas labai ilgas koalicijų formavimo laikotarpis, jis gali trukti ir 50, ir 100 dienų.“
Tiesa, suformuoti koaliciją be G.Wilderso, nors ir skamba kaip geriausias būdas apsaugoti ES nuo dar vieno euroskeptiko, nebūtinai būtų saugiausias sprendimas Nyderlandams.
„Jeigu susidarys labai didelė ir fragmentuota koalicija, o daugiausia mandatų gavęs G.Wildersas bus pagrindinė opozicija, klimatas Nyderlanduose dar labiau poliarizuosis“, – perspėjo M.Jastramskis.
Yra priežastis, kodėl G.Wilderas būtų priimtas į koaliciją – tai jau yra nutikę praeityje. Tiesa, net tokiu atveju G.Wildersas nebūtinai gautų viską, ko norėtų.
„Anksčiau, 2010–2012 metais, dešiniosios partijos yra sudariusios daugumą, į kurią iš dalies priėmė G.Wilderso partiją, – ji rėmė vyriausybę, bet neturėjo ministrų, – tvirtino M.Jastramskis. – Nyderlandai yra šalis, kuri turi precedentą radikalią dešinę bent jau tokiu formatu įsileisti į valdžią.“
Keičiasi politinis peizažas
Negalima neigti, kad po Europą klaidžioja populizmo šmėkla, bet kol kas nėra aišku, kiek ji pavojinga. Nuogąstauti verčia faktas, kad skambi G.Wilderso retorika apie kovą prieš islamą, elitą ir Briuselį sulaukia palaikymo Nyderlanduose.
Dalis olandų partijų pradėjo minimaliai keisti savo retoriką, kad konkuruotų su kraštutinių pažiūrų Laisvės partija ir neprarastų balsuotojų. Tiesa, jokia kita partija nepasisakė už referendumą dėl išstojimo iš Bendrijos.
Po pernai birželį vykusio Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš ES tiek Europoje, tiek Nyderlanduose padaugėjo svarstymų apie Bendrijos naudingumą.
„Po „Brexit“ ir D.Trumpui tapus JAV prezidentu Nyderlanduose atsirado daugiau populistinių minčių“, – aiškino partijos „Demokratai 66“ atstovas Wouteris Koolmeesas.
Nyderlandų santykiai su Briuseliu nėra tokie sklandūs, kaip norėtųsi. Olandai priešinasi biurokratizmui, o net kai kurios ES remiančios partijos įsitikinusios – metas pertvarkyti Bendriją.
Pernai vasarą atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė visų olandų remtų referendumą dėl santykio su ES, o 43 proc. apklaustųjų pasisakė už „Nexit“.
Tiesa, 46 proc. pareiškė remiantys pasilikimą Bendrijoje. Labiausiai už išstojimą pasisakė mažiau išsilavinę olandai.
Vis dėlto Nyderlandų konstitucija neleidžia rengti įpareigojančių referendumų jau egzistuojančių įstatymų, pavyzdžiui, ES narystės, klausimu.
Norint surengti vien patariamąjį referendumą reikėtų išleisti laikiną įstatymą su abejų parlamento rūmų palaikymu. O tai būtų sudėtinga turint omenyje, kad Nyderlandų parlamentas remia Bendriją.
Šiuo metu Nyderlandų parlamente svarstomas naujas referendumų įstatymo projektas, bet partijos, kurios kadaise jį palaikė, jau spėjo pakeisti savo nuomonę ir išbraukė kalbas apie jį iš rinkimų programų.
„Nyderlandai pastarojo meto istorijoje turėjo tik du referendumus: 2005 metais dėl ES Konstitucijos ir pernai dėl ES ir Ukrainos asociacijos sutarties“, – tvirtino „Deutsche Bank“ ekonomistai, anot kurių, referendumas dėl tokio svarbaus klausimo kaip narystė Bendrijoje būtų labai netikėtas.
Po Vakarus klaidžioja išstojimo iš ES šmėkla
Europos Sąjungos vientisumui ir darnai iššūkį meta ne vien Nyderlandų rinkimai. Nuogąstauti verčia ir balandį bei gegužę dviem turais vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai bei rugsėjį laukiantys Vokietijos federaliniai rinkimai.
Prancūzijoje susirūpinimą kursto kraštutinių dešinių pažiūrų kandidatė, partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen. Ši Kremliui draugiškų pažiūrų politikė garsiai kritikuoja musulmonus bei imigraciją ir ragina išstoti iš ES – surengti vadinamąjį „Frexit“.
Vokietijoje euroskeptikų irgi netrūksta, šešėliuose populistai skanduoja apie „Dexit“: partija „Alternatyva Vokietijai“ siekia suteikti šalies gyventojams balsą dėl ateities Bendrijoje.
Tuo metu Italijoje populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas nori referendumo dėl išstojimo iš euro zonos. Tiesa, dauguma italų vis dar remia eurą. Tačiau dar viena euroskeptiška partija – „Šiaurės lyga“ – pareiškė, kad metas surengti referendumą ir dėl narystės Bendrijoje.
