„Jau greitai pradėsime didžiosios mūsų sienos palei pietinę teritorijos dalį statybas. Ji bus pradėta anksčiau, nei suplanuota.
O kai ją baigsime, tai bus labai efektyvus ginklas prieš ginklus ir nusikaltėlius“, – taip šią savaitę Kongresui kalbėjo JAV lyderis D.Trumpas.
Tiesa, šįkart jis neaiškino, kam teks mokėti už statinį. Mat anksčiau kartodavo, kad krapštyti pinigus statyboms ir savo kariuomenę apsaugai turės siųsti Meksikos vyriausybė.
Buvęs Meksikos Kongreso deputatas Agustinas Barriosas atspindi nuotaikas gimtojoje šalyje – jis įširdęs.
Po D.Trumpo pergalės Meksika patyrė šoką, lyg stirnaitė prieš akis pamačiusi dideliu greičiu lekiantį automobilį, vaizdingai apibūdina situaciją buvęs Kongreso deputatas.
Ruošia atsakomąjį smūgį
45-erių A.Barriosas – vienas svarbiausių Meksikos užsienio politikos ekspertų, Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau jaunystės draugas, pravardžiuoja D.Trumpą „paniurusio veido vyriškiu pašviesintais plaukais, turinčiu ūmų asmenybės sutrikimą“.
„D.Trumpo vyriausybė autokratinė. Todėl pirmoji taisyklė skamba taip: parodykime autokratams jų vietą“, – sako A.Barriosas, kuris turi paruoštus atsakomojo smūgio planus, į kuriuos įtrauktas 120 JAV produktų embargas.
Jeigu Amerikos prezidentas padidintų žemės ūkio produktų muito mokesčius, kukurūzai ir sojų pupelės būtų perkamos ne iš Ajovos valstijos fermerių, o iš Brazilijos.
Kadangi D.Trumpas pažadėjo pasitraukti iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA), meksikiečiai parodytų duris Centrinei žvalgybos valdybai, Federaliniam tyrimų biurui ir visoms kitoms JAV žinyboms, kurios Meksiko mieste turi antrą būstinę.
„Siena – grynas rasizmas. Prezidentas D.Trumpas nori ją pastatyti, kad sulaikytų nebaltaodžius žmones. Ir Meksikoje egzistuoja rasizmas – tarp socialinių klasių.
Bet Amerikoje dabar jau šaknijasi germaniškojo atspalvio rasizmas. Būdavo – „Vokietija aukščiau visko“, o dabar – „Pirmenybė Amerikai“ („Amerika First“)“, – sako kovingasis A.Barriosas.
Ant kortos pastatyti veikiausiai ne vien glaudžiausi pasaulyje kaimynų diplomatiniai santykiai, bet ir abiejų ekonominė gerovė.
Vien tarpvalstybinės prekybos apimtis per dieną – 1,6 mlrd. dolerių (1,5 mlrd. eurų). 35 mln. iš Meksikos kilusių žmonių gyvena JAV, iš jų 80 proc. legaliai.
20 milijonų amerikiečių kasmet aplanko Meksiką. O be Meksikos žemės ūkio produktų Amerika neturėjusi ką valgyti.
Tačiau be Amerikos investicijų Meksika galbūt dar būtų trečiojo pasaulio šalis.
Lipa per visas užtvaras
Per metus Meksikos ir JAV sieną kerta daugiau negu 350 milijonų žmonių – tokio didelio skaičiaus nėra niekur pasaulyje.
Kai prezidento D.Trumpo patarėja Kellyanne Conway pranešė, kad siena tarp JAV ir Meksikos bus užbaigta statyti jau po dvejų metų, kitą dieną 16-metis moksleivis Macario Diazas stovėdamas priešais aprūdijusią pasienio tvorą Tichuanos paplūdimyje svarstė, ar dabar jis gali pergudrauti Ameriką.
Ta saulėta žiemos diena buvo pernelyg giedra pabėgti. Ramiojo vandenyno bangos kilo net iki vandenyje kyšančios tvoros viršaus. Geležinė konstrukcija, siekianti trijų metrų aukštį, išmarginta vardais tų, kurie žuvo mėgindami ją pereiti.
M.Diazas ieško perėjos vandens keliu, bet šis variantas jam atrodo toks pat beviltiškas kaip ir pasirinkimas kirsti ją paėjėjus 30 kilometrų toliau į kalnus ar 100 kilometrų į dykumą.
„Aš privalau paskubėti, kol dar nėra tikros mūrinės sienos. Tik bėda, kad kontrolę amerikiečiai sustiprino jau dabar“, – sako vaikinas tyliu nepasitikinčio paauglio balsu.
Sakydamas tai M.Diazas rodo į kitoje pusėje stovinčią JAV pasienio sargybinių grupę, aprūpintą galingais visureigiais, infraraudonųjų spindulių kameromis, judėjimą fiksuojančiais jutikliais – šiuolaikinės žmonių medžioklės arsenalu.
Vietoj teritoriją dalijančios geležtės turėtų iškilti svarbiausias Amerikos statinys: 3140 metrų ilgio ir mažiausiai 6 metrų aukščio apsauginis pylimas nuo pabėgėlių, kontrabandininkų ir ieškančių uždarbio.
Tai reiškia, kad ir nuo moksleivio M.Diazo ir kitų meksikiečių, kuriuos prezidentas D.Trumpas priskiria prie „bad hombre“ (ispanų ir anglų kalbų samplaika, reiškianti blogą žmogų) kategorijos.
Gyvena sunkiomis sąlygomis
„Aš laikomas būtent „bad hombre“. Bet juk noriu padėti tik savo šeimai“, – sako M.Diazas.
M.Diazas yra vienas iš aštuonių neturtingos valstiečių poros iš Oachakos valstijos vaikų.
Jis priverstas grįžti į perpildytą migrantų stovyklą, esančią 1,5 milijono gyventojų turinčio Tichuanos miesto centre.
Vienoje palapinėje glaudžiasi 400 žmonių. Gyvena migrantai iš Centrinės Amerikos, Haičio, taip pat deportuoti meksikiečiai. Pernai prie JAV sienos buvo sučiupta 409 tūkst. žmonių, M.Diazas – net du kartus.
„Dabar jie raiti patruliuoja, – praneša jis savo bičiuliams Jairo, Andresui ir Antonio.
43-ejų Andresas, tris kartus sučiuptas pasienyje, siūlo bandyti perplaukti. Tačiau 59-erių Antonio sustabdo: „Jie turi patruliuojančius laivus.“
„Mėginau prasmukti per Arizonos dykumą ir vos nemiriau iš troškulio“, – pasakoja M.Diazo bičiulis 30-metis Jairo iš Salvadoro ir priduria, kad šio kelio palydovai reikalauja iš lotynų amerikiečių 7 tūkst. dolerių (6,6 tūkst. eurų), o iš kinų – 23 tūkst. dolerių (21,9 tūkst. eurų).
„Lauksime rūko, nakties ir sargybinių pamainos keitimosi. Tada ir lipsime per tvorą.
Mes parodysime tam bepročiui, ką sugebame“, – nusprendžia Antonio.
Mieste bręsta neapykanta
Tichuanoje tvyro nesaugumo, pasipiktinimo ir įniršio nuotaikos. Aštuoni tūkstančiai migrantų glaudžiasi stovyklose ir tikisi, kol iškils siena, pabėgti į JAV.
Kontrolė Meksikos pasienyje sugriežtinta: jau dabar patruliuoja daugiau nei 19 tūkstančių pareigūnų ir vis daugiau savisaugos būrių.
Išilgai sienos stovintys plakatai grasina migrantams: „Jeigu tu gali perskaityti šį pranešimą, esi mano šaunamojo ginklo taikinys.“
„Neleisime, kad mūrinė siena mus sustabdytų. Tačiau daugelis migrantų įbauginti – jie svarsto pasilikti Meksikoje, nes baiminasi deportacijos“, – sako Antonio.
Tačiau D.Trumpo požiūriu, tokios meksikiečių nuotaikos – jo pirmoji didelė pergalė.
Tichuanos ir San Diego miestai, turintys 6 milijonus gyventojų, iki šiol laikomi JAV ir Meksikos bendradarbiavimo pavyzdžiu, draugiškų kaimynų galimybių „laboratorija“ globalizacijos laikais.
Tai didžiausias miestų regionas 3140 kilometrų ilgio pasienyje su didžiausiu vakariniu sienos perėjos punktu.
Per dieną 34 važiuojamosiomis dalimis juo pralekia 50 tūkst. automobilių.
Prieš metus Tichuanoje buvo iškilmingai atidarytas pirmasis pasaulyje dviejų šalių oro uosto terminalas, planuota įkurti dviejų valstybių universitetą su specialiu skyriumi pasienio migracijos temomis.
„Mes daugelį metų stengėmės panaikinti sieną.
Ir štai dabar D.Trumpas elgiasi kitaip, – apgailestauja Jose Larroque, kuris gyvena Amerikoje ir dirba Meksikoje. – Savo kalbomis D.Trumpas nuteikė prieš save visą tautą.“
Jis vadovauja „Smart Border Coalition“ – organizacijai, kurią sudaro San Diego ir Tichuanos viešojo ir privataus sektoriaus atstovai, siekiantys stiprinti pasienio regioną.
„Mes, žinoma, už sieną nemokėsime nė peso. Prezidentas Enrique Pena Nieto tikrai nevyks į Vašingtoną, kad su juo būtų elgiamasi lyg su D.Trumpo įsakymų „radijo imtuvu“.
Amerikos prezidentas svaido įžeidimus visiems be priežasties, – pasipiktinęs sako J.Larroque. – Žinoma, jis gali pastatyti 20 ar net 30 metrų aukščio sieną, bet tai neturi jokios prasmės.
Jau dabar laukdami pasienyje kasmet prarandame septynis milijardus dolerių. O ko griebsis paskui?“
Vyriškis primena, kad narkotikų kare JAV ir Meksika kiekvienais metais praranda net 100 tūkst. žmonių. Ir būtent kovos su kvaišalais lauke abiejų šalių institucijos vis glaudžiau bendradarbiauja.
„Nejaugi Amerikos prezidentas D.Trumpas nusiteikęs ir prieš tokį bendradarbiavimą?
Jis gali išsiųsti visus meksikiečius, tačiau tuomet ten nebeliktų darbininkų.
Nejaugi manote, kad prie konvejerių stos senyvo amžiaus baltaodžiai D.Trumpo rinkėjai?“ – klausė organizacijos „Smart Border Coalition“ vadovas J.Larroque.
