Trikdžių nebus
Abeji Jungtinės Karalystės Parlamento rūmai pritarė vyriausybės pristatytam įstatymo projektui dėl „Brexit“, kuris bus patvirtintas karalienės Elizabeth II ir taps įstatymu.
Tada premjerė Theresa May galės oficialiai suaktyvinti ES Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti dvejus metus truksiančias derybas dėl išstojimo sąlygų.
Bet vis dar neaišku dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių statuso, o Škotijoje bręsta kalbos apie antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės.
Vis dėlto vyriausybė kol kas yra patenkinta, nes Lordų Rūmai nusileido ir nebesiūlė „Brexit“ įstatymo pataisų.
„Viskas vyksta pagal vyriausybės planą, nepaisant to, kad Lordų Rūmai kuriam laikui buvo sustabdę procesą.
Bendruomenių Rūmuose vyriausybė turi didelį palaikymą. Galime tikėtis, kad oficialiai derybos bus inicijuotos, kaip ir pirminiame Th.May plane, iki balandžio mėnesio.
Tai yra tik dienų klausimas ir jokių papildomų trikdžių nebeturėtų būti“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Anot L.Kojalos, Lordų Rūmų pasipriešinimas, kai buvo pasiūlyti įstatymo projekto pakeitimai, buvo simbolinis, tačiau parodė svarbą užtikrinti ES piliečių, kurie dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje, teises.
„Be to, Lordų Rūmai siuntė žinią, jog išstojimas tebelieka diskusijų objektu ir tikrai nėra monolitinės pozicijos, kad britams tikrai reikia išstoti, – tvirtino L.Kojala. – Kita vertus, suvokiama, kad praktinių politinių ar teisinių priemonių derybų pradžiai sustabdyti iš esmės nėra.“
Tai, kad įstatymo projektas dėl „Brexit“ nebebuvo vilkinamas Parlamente, pasiuntė žinią, jog vyriausybės siekiams pasipriešinti vargu ar išeis.
„Sutarimas aukščiausiu politiniu lygmeniu yra didelis, – pabrėžė L.Kojala. – Tikimybė, jog gali atsirasti papildomų kliūčių, labai menka, nes tai nusižengtų ne tik referendume piliečių pareikštai valiai, bet ir dominuojančiai išrinktų politikų nuomonei.“
Škotai nori atsiskirti
Derybos dėl išstojimo sąlygų truks dvejus metus ir toli gražu nėra aišku, kaip Jungtinė Karalystė atrodys po jų.
Nerimą kelia atgimstantis škotų nepriklausomybės noras. Mat pernai birželį vykusiame referendume dėl išstojimo iš ES 62 proc. škotų balsavo už tai, kad pasiliktų Bendrijoje.
Dėl to Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pirmadienį patvirtino planus, jog sieks rengti antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės.
Tiesa, Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES nebūtinai garantuos, kad škotai balsuos už nepriklausomybę.
„Bus įdomu stebėti, ar Londonas apskritai leis įvykti referendumui. Ko gero, leis, ir jei tai įvyks, kada tai įvyks.
Be abejo, reikės stebėti, kokie bus skaičiai, kurie rodys, ar škotai galėtų pakeisti prieš keletą metų priimtą sprendimą likti Jungtinės Karalystės sudėtyje, ar ne“, – kalbėjo L.Kojala.
2014 metais, kai Škotija rengė referendumą dėl nepriklausomybės, 55 proc. balsuotojų pasisakė už tai, kad nebūtų atsiskirta.
„Apklausos rodo, kad net ir po referendumo dėl išstojimo iš ES Škotijos nepriklausomybės šalininkų skaičius nebuvo smarkiai išaugęs.
Lauks sudėtinga kampanija, ir tai nėra dalykas, kurio šiandien norėtų vyriausybė, puikiai suvokdama, kad greičiausiai lygiagrečiai vyks derybos su ES“, – tvirtino L.Kojala.
Migrantai nerimauja
Parlamento sprendimas patvirtinti įstatymo projektą dėl „Brexit“ taip pat nesugebėjo nuraminti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių.
„Nežinomybė išlieka. Nuspręsta, jog bus laukiama derybų pradžios ir garantijų, kad britų piliečių, kurie gyvena ES, statusas lygiai taip pat nepasikeis“, – sakė L.Kojala.
Jungtinės Karalystės vyriausybė turėjo galimybę surasti būdą imigrantus nuraminti labiau nei vien tik žodžiais.
„Galbūt reikėjo įstatymuose numatyti, kad jau į Jungtinę Karalystę atvykusių imigrantų statusas nebus keičiamas po išstojimo. To buvo prašoma įvairiuose politiniuose lygmenyse. Vis dėlto nuspręsta kitaip“, – teigė politologas.
„Viena vertus abi pusės deklaruoja siekį kuo greičiau išspręsti šį klausimą, bet kol tai neįvyko, kol mes neturime garantijų ir aiškaus Jungtinės Karalystės bei ES susitarimo, tol tam tikra nežinomybė yra.
Be abejo, politikoje įmanomi neplanuoti arba neprognozuoti sprendimai. Šiandien atrodo, kad didelių problemų dėl imigrantų iškilti neturėtų. Tik pagrindinis taikinys yra ne šiandien Jungtinėje Karalystėje gyvenantys žmonės, o tie, kurie norėtų potencialiai ten atvykti po derybų su ES pabaigos“, – pridūrė L.Kojala.
