„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai kontroliavo ir toliau kontroliuoja padėtį Kryme. Jis nekeistų savo sprendimų, net jei turėtų tokią galimybę“, – šeštadienį pareiškė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas minint trečiąsias Krymo aneksijos metines.
Kremlių palaikanti sociologinė institucija Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centras skelbia, jog šį V.Putino sprendimą vis dar palaiko 78 proc. rusų. Esą jie įsitikinę, kad Krymo pusiasalio prijungimas prie Rusijos Federacijos davė šaliai naudos, o ne padarė žalos.
Bet egzistuoja ir kitokių nuomonių. Vienas didžiausią autoritetą turinčių Rusijos žurnalistų, vyriausiasis radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas eteryje pasakė: „Aš nuomonės nepakeičiau: tai – politinė Rusijos vadovybės klaida, kuri turės ilgalaikių pasekmių.“
Regi ateities pasekmes
A.Venediktovas skaičiuojant trečiuosius pusiasalio aneksijos metus išdrįso viešai pareikšti, jog „nebuvo jokios grėsmės Rusijos kariuomenei Kryme, nebuvo jos ir Krymo gyventojams – viskas buvo išgalvota“.
„Krymo parlamentas, kur paskui buvo priimamas sprendimas dėl referendumo, buvo užimtas Rusijos specialiosios paskirties grupės, tai reiškia – užsienio valstybės, jėgomis. Užsienio valstybės kariuomenei apsupus parlamento pastatą ir sutrikdžius sesiją buvo priimamas šis sprendimas, – eteryje kalbėjo A.Venediktovas. – Negana to, ilgalaikės Krymo prijungimo pasekmės šaliai bus katastrofiškos. Aš tai sakiau tuomet, sakau tai dabar.“
Populiari žurnalistė Julija Latynina taip pat palaikė šią mintį ir tvirtino, kad prezidento žingsnis Rusiją tik nuskurdino.
„Per tuos trejus metus įvyko du dalykai. Viena vertus, Rusija tapo elgeta. „Rosstat“ (Rusijos federalinė statistikos tarnyba. – Red.) gali mums kiek nori pasakoti, kad kainos rubliais beveik nepasikeitė, bet iš tikrųjų šalyje viskas sugriuvo: per pusę sumažėjo restoranų, prekybos centrų lankomumas, per pusę – technikos, automobilių pirkimai, – vardijo žurnalistė. – Viskas smuko – visai kaip rublio kursas.
Vidurinė klasė buvo patenkinta V.Putinu, nes jam vadovaujant ji galėjo važinėti į Antaliją.
Bet staiga ši visuomenės grupė pajuto, kad gyvena trečiojo pasaulio šalyje, kuri tiesiog labai neturtinga.“
Švenčiančių vis mažiau
Iškalbinga ir statistika: kasmet vis mažiau rusų nusiteikę džiaugtis Krymo aneksija. Į okupacijos minėjimo šventę Sevastopolyje 2015 metų kovą susirinko 8 tūkst. dalyvių, 2016-ųjų kovą – 3 tūkst., o šių metų kovą – ne daugiau nei 2 tūkst.
O štai Maskvoje 2017-ųjų iškilmės, skirtos Krymo prijungimui prie Rusijos paminėti, dėl viso pikta buvo perkeltos tolėliau: iš Vasilijaus nuokalnės šalia Kremliaus į Vorobjovo kalnus – aikštelę priešais Maskvos universitetą.
Maršrutas nuo metro iki šventinio mitingo vietos buvo apsuptas daugybės OMON pareigūnų ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų.
Tačiau čia, kaip ir kitose Rusijos vietose, kur švęsta aneksija, susirinkusiųjų gretose nemažą dalį sudarė „profesionali masuotė“ – žmonės, kurie džiūgavo už pinigus.
Teigta, jog dirbę už pinigus gavo 300–400 rublių (4,80–6,5 euro) atlygį. Mitinge dalyvavę holdingo „Rosbiznesconsulting“ nariai ir naujienų tinklalapio „Medūza“ žurnalistai gavo honorarą jam pasibaigus.
Dalyvius teko samdyti
Televizijos kanalas „Dožd“ pranešė, kad mitingui surengti Rusijos sostinės valdžia išleido net 22 mln. rublių (355,6 tūkst. eurų). Televizijos kanalas taip pat citavo neįvardytą Kremliaus valdininką, kuris pasiguodė, kad į tokio pobūdžio mitingus teko suvaryti biudžetininkus ir tai sukūrė pernelyg didelio dirbtinio organizuotumo įspūdį.
O dienraštis „Novaja gazeta“ atliko savo tyrimą. Remdamasis jo rezultatais, paskelbė, kad visoje Rusijoje studentams, valstybinių įstaigų darbuotojams įsakyta dalyvauti mitinguose Krymo prijungimo proga.
Vis dėlto didžiausia mįslė liko neišspręsta: Rusijos prezidentas V.Putinas taip ir nepasirodė nė viename koncerte ir mitinge, skirtame Krymo prijungimo prie Rusijos sukakčiai paminėti.
