Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai laikosi nuomonės, kad karo krečiamoje Sirijoje nepavyks susitarti dėl kokio nors taikos sprendinio, kol valdžioje lieka prezidentas Basharas al-Assadas.
Tiesa, į susitikimą susirinkę užsienio reikalų ministrai nepritarė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus pasiūlymui pritaikyti Rusijai naujas sankcijas.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui nusprendus atsakyti į Sirijoje įvykdytą cheminę ataką, nusinešusią beveik 90 civilių gyvybę, pasipylė Damasko lyderio ir jo sąjungininkų kaltinimai ir perspėjimai Vašingtonui.
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pareiškė, kad jo šalis „ateis ginti nekaltų civilių bet kurioje pasaulio vietoje“.
Nors neabejojama, kad Maskvoje bandys įtikinti Rusiją apleisti savo sąjungininkę Siriją, su šios šalies užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu jis kalbės ir apie būtinybę išvengti JAV ir Rusijos pajėgų susidūrimo Sirijoje.
Tiesa, JAV politika Sirijoje, nepaisant iki šiol žengtų žingsnių, palieka neatsakytų klausimų. Viena vertus pabrėžiama, kad JAV gins civilius gyventojus, sieks, kad Rusija nepalaikytų Sirijos prezidento B.al-Assado, tačiau kita vertus akivaizdu, kad atviro konflikto norima išvengti.
Tai išlieka prioritetu net ir po to, kai Rusija su Iranu perspėjo JAV, esą paleidusi raketas prieš Sirijos vyriausybės kariuomenę, ji pati peržengė „raudonąją liniją“.
Tai tarsi patvirtina ir JAV valstybės sekretoriaus žodžiai, esą Vašingtono pozicija dėl Sirijos nesikeičia, o svarbiausiu tikslu nurodoma sunaikinti teroristinę grupuotę „Islamo valstybė“.
Maskva, nors ir gina savo sąjungininkę Siriją, kibti į atlapus JAV taip pat neskuba.
Tai daryti puolė tik šalies propagandinė žiniasklaida pradėjusi trimituoti apie galimą karą, kurio esą pavyko išvengti tik Rusijos generolams sugebėjus išlaikyti „šaltus nervus“ ir nenumušti Amerikos pasiųstų raketų.
Peržengė liniją
Vis dėlto neigti, kad šiuo metu įtampa tarp JAV, Rusijos bei Irano nepadidėjo, būtų klaidinga. Mat Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos padarė strateginę klaidą, ir pažadėjo, jog Teheranas „nepasitrauks grasinimų akivaizdoje“.
Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie padėtį Sirijoje kalbėjo su Irano prezidentu Hassanu Rouhani. Po pokalbio Kremlius išplatino žinią, esą abu lyderiai sutarė, kad „agresyvūs JAV veiksmai suverenioje šalyje pažeidžia tarptautinę teisę ir yra nepriimtini“.
O Damaske įsikūręs jungtinis operacijų centras, kuriam priklauso Iranas, Rusija ir Damasko režimą palaikantis Libano sukarintas judėjimas „Hezbollah“, pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų.
„Amerika peržengė raudoną liniją įvykdžiusi agresiją prieš Siriją. Nuo šio momento į bet kokią agresiją arba bet kokį raudonos linijos peržengimą bet kokia forma atsakysime panaudodami jėgą. Ir Amerika žino, kad galime deramai atsakyti“, – kariškių pareiškimą citavo Sirijos režimui palanki spauda.
Prieš susitikimą – kaltinimai
Antradienį JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas lankosi Rusijoje, kur susitiks su šios šalies užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Tiesa, anksčiau planuota, kad R.Tillersonas susitiks ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau šie planai buvo atšaukti.
Prieš susitikimą JAV valstybės sekretorius negailėjo kritikos Rusijai už tai, kad ji neužtikrino Sirijos cheminio ginklo sunaikinimo, kaip buvo pažadėjusi 2013 m. tarptautinei bendruomenei.
„Jei Sirija toliau vykdys kokias nors chemines atakas, aišku, kad tai labai pakenks JAV ir Rusijos santykiams“, – perspėjo R.Tillersonas.
Faktas, kad Sirijos oro pajėgų bazėje, iš kurios esą buvo surengta cheminė ataka, dirbo Rusijos kariniai patarėjai, iškėlė klausimų, kaip jie galėjo nežinoti apie režimo turimus cheminius ginklus. Tačiau R.Tillersonas neapkaltino Rusijos talkinus režimui.
„Vis dėlto jie aiškiai buvo nekompetentingi ir galbūt buvo paprasčiausiai pergudrauti sirų“, – sakė JAV diplomatijos vadovas.
Kelyje – didelės kliūtys
Prieš susitikimą su S.Lavrovu R.Tillersonas teigė netikintis, kad Maskva nori blogesnių santykių su Vašingtonu.
„Tačiau reikės daug diskusijų ir ilgo dialogo siekiant geriau suprasti, kokių ryšių su JAV nori Rusija“, – pridūrė jis.
Po įvykdytų cheminių atakų Vakarų šalys garsiai prabilo apie tai, kad, siekiant suvaldyti krizę Sirijoje, jos prezidentas B.al-Assadas turi atsistatydinti. Matyt, tai taps dar vienu sunkiai suderinamu klausimu.
Mat Kremlius susitikimo išvakarėse suskubo pareikšti, kad bandymai grįžti prie tezės, jog Sirijos konflikto sureguliavimas įmanomas tik pašalinus Sirijos prezidentą, neturi perspektyvų.
„Grįžimas prie menamų bandymų sureguliuoti konfliktą deklaruojant mantrą „al-Assadas turi pasitraukti“ negali priartinti prie politinio krizės Sirijoje sureguliavimo“, – sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Įpylė žibalo į ugnį
Konfliktą tarp Vakarų šalių ir Rusijos paaštrino ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas. Reaguodamas į Rusijos bandymus įtikinti, kad B.al-Assadas nekaltas dėl įvykdytos cheminės atakos, jis atsisakė vizito į Maskvą.
Maža to, dar prieš Didžiojo septyneto (G7) susitikimą jis ragino Vakarų šalis praplėsti sankcijas Rusijai, jei ji nenutrauks savo paramos B.al-Assadui.
B.Johnsonas pareiškė, kad sankcijos galėtų būti įvedamos aukšto rango Sirijos ir Rusijos pareigūnams, susijusiems su karinių operacijų Sirijoje koordinavimu.
Tačiau šiam pasiūlymui G7 nariai nepritarė.
„Visos G-7 šalys nori išvengti karinio eskalavimo ir norivpolitinio sprendimo, kad būtų išvengta naujos smurto spiralės“,v– sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis po derybų šiame Toskanos regiono mieste.
„Norime įtikinti Rusiją paremti politinį procesą, kad būtųvtaikiai sureguliuotas Sirijos konfliktas“, – pridūrė jis. Vokietijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad R.Tillersonasvturi „mūsų visų palaikymą“ deryboms Maskvoje, į kuriąvturėtų atvykti antradienio pavakare.
Vis dėlto Rusija netruko sureaguoti į tokius B.Johnsono veiksmus.
„B.Johnsono apsisprendimas neatvykti į Rusiją – visiškas Sirijos padėties nesuvokimas, tai rodo informacijos trūkumą apie Rusijos pastangas išspręsti šią krizę“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas.
Po kalbų apie galimą sankcijų išplėtimą netylėjo ir Rusijos ambasada Londone. Ji išplatino pranešimą, kuriame pareiškė, kad jei G7 narės svarstys tokius planus, „pradės tikrą karą“.
Vis dėlto atrodo, kad aštrinti padėties G7 narės nenori. Prieš susitikimą Italijoje diplomatiniuose sluoksniuose buvo svarstoma galimybė pasiūlyti Rusijai susigrąžinti vietą stipriausių pramoninių valstybių klube mainais į nutrauktą paramą B.al-Assadui.
Rusija neteko narystės didžiajame aštuonete (G8) po Krymo aneksijos 2014-aisiais. S.Lavrovas tada menkino šios bausmės rimtumą teigdamas, kad G20 klubas yra kur kas svarbesnis.
Bet manoma, kad Rusijos prezidentas V.Putinas ilgai ieškojo būdų sugrįžti į G7.
