JAV prezidentai jau kone šimtmetį vertinami pagal tai, ką spėja nuveikti per pirmąsias šimtą dienų poste, kai juos dar lydi po inauguracijos neišblėsęs rinkėjų pasitikėjimas.
Bet šiandien šį simbolinį slenkstį peržengęs D.Trumpas sėkme pasigirti negali – prezidento darbą amerikiečiai vertina prastokai, nors jis pats teigia, kad dėl to kalta tik nesąžiningai jį vertinanti žiniasklaida.
„Kad ir kiek aš nuveikčiau per pirmąsias 100 dienų, iki šio absurdiško riboženklio, žiniasklaida teigs priešingai! O aš nuveikiau daug“, – kaip įpratęs, socialiniame tinkle „Twitter“ kritikus peikė prezidentas.
Nors prieš rinkimus respublikonų kandidatu tapęs 70 metų nekilnojamojo turto magnatas į kairę ir dešinę dalijo pažadus, kaip per šį laiką įvykdys tikrą politinį perversmą, dabar ginasi, kad apie nuveiktus darbus kalbėti dar anksti.
„Aš nesugalvojau jokio 100 dienų plano. Mano valdymas yra kitoks. Šimtas dienų – netikras ir visai nereikšmingas slenkstis“, – prieš porą dienų aiškino JAV prezidentas.
Nuo sausio 20-ąją duotos priesaikos D.Trumpui teko nemažai išbandymų: sveikatos apsaugos sistemos reforma nepavyko, sienos su Meksika statyba net nepradėta finansuoti, o žadėtajam imigracijos draudimui kelią užkirto teismai.
Prezidentui reikėjo spręsti krizes Korėjos pusiasalyje ir Sirijoje, gintis įtarimų dėl ryšių su Kremliumi. Bet tai – tik pradžia.
„D.Trumpas dar turės progų įgyvendinti savo pažadus. Jis jau dabar suvokia, kad tai nėra taip lengva, kaip jis tikėjosi“, – „Lietuvos rytui“ teigė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Anot jo, prezidentas turi labai palankias sąlygas: respublikonai daugumą turi ir Kongrese, ir Senate, tad bent teoriškai pažadus būtų galima išpildyti lengviau.
Sienos klausimas nejuda
Baltieji rūmai buvo užsimoję pakylėtai užbaigti prezidento pirmąsias 100 dienų poste.
Paskutinę savaitę D.Trumpas pristatė ambicingą mokesčių reformą, sumažinsiančią mokesčius įmonėms nuo 35 proc. iki 15 proc.
Be to, patartas įtakingo stratego Stepheno Bannono prezidentas savo ryžtą mėgino parodyti grasindamas vetuoti biudžeto projektą, jeigu jame nebus numatyta lėšų sienai su Meksika statyti.
Jei dėl biudžeto nebūtų susitarta, šiandien rengiamą šventišką sambūrį Pensilvanijoje D.Trumpas būtų pažymėjęs visišku federalinių institucijų veiklos paralyžiumi.
Bet galiausiai jam teko nusileisti Demokratų partijai ir atidėti sienos finansavimo klausimą iki rugsėjo.
„Amerikos politinė sistema yra tokia, kad net prezidentas – pats įtakingiausias pareigūnas – nėra visagalis ir jam nuolat reikia gauti kitų institucijų pritarimą.
Statyti sieną su Meksika reikia pinigų ir juos gali skirti tik Kongresas.
Institucinis balansas apsunkina derybas D.Trumpui – verčia jį ieškoti nuosaikesnių sprendimų“, – pabrėžė L.Kojala.
Reitingai kelia nuostabą
Dosniai dalyti, bet neįvykdyti pažadai nuliūdino ir amerikiečius. Nors D.Trumpas įsitikinęs, kad jo reitingai nuostabūs, ir kritikuoja visus, teigiančius priešingai, apklausos rodo kitaip.
„The Wall Street Journal“ ir televizijos „NBC News“ užsakyti tyrimai parodė, kad šią savaitę D.Trumpą rėmė 40–42 proc. amerikiečių, o jo politika nepatenkinti buvo net 54 proc.
Po 100 dienų poste kitų JAV prezidentų reitingai buvo kur kas geresni. Antai Baracką Obamą rėmė 61 proc. žmonių, George’ą W.Bushą – 56 proc., o Billą Clintoną – 52 proc.
Tai galima pamatyti ir gatvėse. Nuo pat pirmos prezidentavimo dienos JAV miestuose vyksta prieš D.Trumpo politiką nukreipti protestai.
„Teigiamo įspūdžio D.Trumpas tikrai nepaliko – visos apklausos rodo, kad pirmąsias savo šimtą dienų jis yra pats nepopuliariausias prezidentas Amerikos istorijoje, – „Lietuvos rytui“ teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. – Tiesa, reikia pabrėžti, kad D.Trumpo rėmėjai, kurie padėjo jam laimėti rinkimus, lieka jam ištikimi.“
Vašingtono analitiniame centre „Atlantic Council“ besistažuojanti lietuvė Živilė Marija Vaicekauskaitė teigė, kad D.Trumpo kadencijos pradžia – kupina sąmyšio.
Begalinis pažadų kalnas
Jeigu D.Trumpas greitai nesiims pildyti ilgo rinkimų pažadų sąrašo, jo reitingai, tikėtina, toliau liks prasti.
Nenuveiktų darbų sąrašas iš tiesų ilgas: D.Trumpas užsimojo ne tiktai pastatyti sieną su Meksika, bet ir apriboti imigraciją.
Jis žadėjo paskelbti Kiniją valiutos manipuliatore, nuteisti savo konkurentę rinkimuose Hillary Clinton ir atšaukti B.Obamos sveikatos apsaugos reformą.
Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. D.Trumpas taip pat puoselėjo planus sukurti daugiau darbo vietų, parsivilioti įmones iš užsienio atgal į Ameriką ir panaikinti energetikos pramonės apribojimus.
Jau nekalbant apie ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir persvarstyti prekybos susitarimus su kitomis valstybėmis.
Taip pat D.Trumpas aiškino, kad atnaujins JAV kariuomenę, suremontuos „griūvančią“ šalies infrastruktūrą, uždraus Kongreso pareigūnams išėjus iš darbo penkerius metus užsiimti lobizmu, vietoj velionio Aukščiausiojo teismo teisėjo Antonino Scalios skirs kitą teisėją ir nesikiš į užsienio konfliktus.
Sėkmių skaičius nedidelis
Nors kai kuriuos darbus jam pavyko pradėti, jo sėkmių sąrašas trumpas. Vienas rimčiausių prezidento pasiekimų – devintuoju Aukščiausiojo teismo teisėju tapęs ir Kongreso patvirtintas Neilas Gorsuchas.
„Tai viena didžiausių pergalių. Paskirti konservatyvųjį teisėją, kuris įtvirtintų respublikoniškas idėjas, buvo labai svarbus pažadas daliai D.Trumpo rinkėjų“, – aiškino L.Kojala.
Be to, prezidentas panaikino net savo pirmtako B.Obamos vykdomųjų įsakų, nustačiusių privatumo internete, upių švaros ir leidimų protinę negalią turintiems žmonėms įsigyti šaunamųjų ginklų tvarką.
Prezidentas pašalino Ameriką iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties ir uždraudė Baltųjų rūmų pareigūnams dirbti užsienio šalių lobistais.
Negalima pamiršti ir 19,5 mlrd. JAV dolerių (17,9 mlrd. eurų), skirtų NASA.
Beje, D.Trumpas savo kalbose giriasi, kad vos jam užėmus prezidento postą ėmė daugėti darbo vietų, o finansų rinka suklestėjo.
Smūgis – sveikatos apsauga
Šalia pasiekimų matyti ir didelis skaudžių pralaimėjimų kalnas. D.Trumpas iki šiol nepastatė nė metro sienos, nors aiškino, kad tai žūtbūt įvyks.
Vis dėlto tai – ne rimčiausia prezidento nesėkmė. Skaudžiausias pralaimėjimas – nesugebėjimas turint Kongrese respublikonų daugumą surinkti pakankamai palaikymo naujam sveikatos apsaugos sistemos projektui, kuris turėjo pakeisti iškoneveiktą pirmtako pavarde vadintą „Obamacare“.
„Niekas nežinojo, kad sveikatos apsauga – toks sudėtingas dalykas“, – teisinosi D.Trumpas, anksčiau sakęs, kad supuvusią sistemą išmėš vos įžengęs į Ovalinį kabinetą.
Beje, panašiai nepatyręs prezidentas kalbėjo ir apie kitas problemas, kurių sudėtingumą suvokė tik pamokytas patarėjų ar net užsienio lyderių.
Prezidento pateiktas sveikatos apsaugos reformos projektas buvo nesėkmingas: dėl jo Kongrese nebuvo balsuota suvokus, kad pokyčių neremia net sava partija.
Vienas pralaimėjimas po kito
Didelį smūgį D.Trumpui sudavė ir masiškas pasipriešinimas bandymams apriboti į Ameriką iš musulmoniškų šalių atvykstančių imigrantų srautą.
Pačią pirmąją savo darbo savaitę prezidentas pasirašė įsaką, uždraudžiantį į JAV atvykti septynių musulmoniškų valstybių piliečiams ir sustabdantį pabėgėlių iš Sirijos priėmimą.
Imigracijos draudimai šimtus žmonių įkalino oro uostuose ir išprovokavo protestų virtinę. Prezidentą peikė ir kiti politikai, ir žvaigždės. Prezidento svajas galutinai palaidojo federaliniai teisėjai – jie užblokavo jo įsakus.
„D.Trumpui labai nepasisekė, kad du teismai atmetė jo radikalius planus uždrausti imigrantų atvykimą į Ameriką“, – į šią prezidento nesėkmę dėmesį atkreipė K.Girnius.
Nuo kadencijos pradžios netilo ir įtarimai dėl D.Trumpo aplinkos ryšių su Kremliumi. JAV žvalgybos agentūros vis kartojo, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimų kampaniją siekdama respublikono pergalės.
Amerikiečius papiktino žinia, kad iki rinkimų keli patarėjai bendravo su Rusijos pareigūnais ir net aptarė B.Obamos administracijos jiems skirtas sankcijas.
Dėl nutylėtų pokalbių su Rusijos ambasadoriumi JAV iš posto turėjo trauktis prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Flynnas, kuris prisipažino anksčiau dirbęs ir užsienio valstybėms.
Pasak K.Girniaus, D.Trumpo nesėkmės galimai susijusios su jo politinės patirties stoka.
„Jis atėjo į valdžią mažai žinodamas, kaip ji veikia, ir nesidomėjęs konkrečiais įstatymais.
D.Trumpas tingus – jis nori, kad visa informacija tilptų viename puslapyje. O viename puslapyje išdėstyti sudėtingų dalykų neišeina, todėl manau, kad jis eina į diskusijas nevisiškai suvokdamas, apie ką yra kalbama.
Tai aiškiai sunkina prezidento pastangas būti veiksmingu lyderiu“, – svarstė politologas.
Rusiją girti pamėgęs D.Trumpas net vadintas Vladimiro Putino marionete, bet vėliau paaiškėjo, kad apie žadėtą Vašingtono ir Maskvos suartėjimą kalbėti anksti: miražą išsklaidė 59 raketos „Tomahawk“, kurias JAV paleido į Rusijos sąjungininkės Sirijos karinę bazę.
Nepastovus lyderio būdas
Prezidento D.Trumpo nuomonė daugeliu klausimų linkusi keistis. Tai jis įrodė ir ketvirtadienį, pranešęs, kad vis dėlto neketina trauktis iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties.
Anksčiau susitarimą vadinęs didžiuliu blogiu, dėl kurio amerikiečiai praranda darbo vietas, dabar jis pareiškė, kad JAV su Kanada ir Meksika artimiausiu metu dėl jo derėsis iš naujo.
Šiuo ir kitais atvejais su nerimu įvykius Amerikoje stebinti tarptautinė bendruomenė kai kuriais atvejais apsidžiaugė, kad D.Trumpas išsižadėjo ankstesnių įsitikinimų.
D.Trumpas ne kartą yra vadinęs NATO atgyvena, pareiškęs, kad Vokietija „skolinga“ JAV pinigų už gynybą, bet po susitikimo su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jis prabilo atlaidžiau.
„Kai kurie prezidento sprendimai galėtų būti įvardijami kaip skuboti arba neapgalvoti.
Tiesa, prezidento retorika kai kuriais klausimais keičiasi ir šįkart būtų galima teigti, kad į gerąją pusę.
Pavyzdžiui, NATO jam jau nebėra atgyvenusi, kaip jis teigė savo rinkimų kampanijos metu“, – pažymėjo Ž.M.Vaicekauskaitė.
Kiniją per kampaniją peikęs respublikonas po rinkimų taip pat prabilo kitaip. D.Trumpas savo poilsio komplekse „Mar-a-Lago“ Floridoje pagarbiai priėmė Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, su juo kelis kartus šnekėjosi telefonu, o kalbų apie valiutų manipuliacijas – nė kvapo.
Žinoma, prie to prisidėjo pastaruoju metu Korėjos pusiasalyje užvirusi košė, kurią srėbti mėgina abiejų galiūnių vadovai.
Dar vienas pokytis D.Trumpo politikoje – sprendimas įsikišti į Sirijos konfliktą. Tą patį vakarą, kai vakarieniavo su Xi Jinpingu, D.Trumpas liepė subombarduoti Sirijos karinę oro bazę.
Tai buvo atkirtis Kremliaus remiamam Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimui už cheminio ginklo panaudojimą Chan Šeichūne, kur žuvo 87 žmonės.
Šį žingsnį pasveikino netgi jo kritikai.
100 dienų – tik pirmieji kadencijos atspindžiai
D.Trumpo pirmtakai pirmąjį šimtadienį paminėjo geresniais reitingais, tačiau periodas, per kurį įprasta įvertinti pirmuosius politikų pažadus, ne visiems buvo sėkmingas. Ankstesnis JAV prezidentas Barackas Obama 2009-aisiais darbą pradėjo per pačią juodžiausią finansų krizę nuo Didžiosios depresijos laikų. Darbo tą sausį neteko net 800 tūkst. žmonių. Prezidentas pasirašė 787 mlrd. dolerių (722 mlrd. eurų) skatinamųjų priemonių rinkinį ir pradėjo kloti pamatus sveikatos reformos įstatymui.
George’o W.Busho kadencijos pradžia buvo kiek kitokia. Jis liepė vykdyti antskrydžius, kad Irake būtų užtikrinta neskraidymo zona, sumažino mokesčius 1 trln. dolerių (918 mlrd. eurų) ir turėjo atsiprašinėti Kinijos, kai su tos šalies naikintuvu susidūrė JAV šnipų orlaivis.
Billo Clintono pirmosios 100 dienų buvo gana prastos, nors kadencijos pradžia – sėkminga: prezidentas susitiko su Rusijos lyderiu Borisu Jelcinu ir rekordiškai greitai suplanavo biudžetą. Tačiau vėliau B.Clintono kompromisas „Neklausk, nesakyk“ („Don’t Ask, Don’t Tell“), leidęs kariuomenėje tarnauti LGBT bendruomenės nariams, buvo palaikytas bailumo ženklu. O 90-ąją kadencijos dieną įvyko tragedija, kai per nepavykusį reidą Teksase liepsnose žuvo 76 Veiko sektos nariai ir keturi federaliniai agentai.
100 dienų standartas pradėtas taikyti 1933 m., kai prezidento kadenciją pradėjo Franklinas D.Rooseveltas. Nors jo valdymo pradžią kartino ekonominė krizė, prezidentas iškart pasirašė 15 svarbių įstatymų, panaikino aukso standartą, įkūrė kelias didžiules darbo programas ir iš liūno ištraukė bankų sistemą.
Parengė Jonas Grinevičius
