Emigrantas iš Lenkijos Januszas Walusas su bendrininkais neonacistais planavo iš pradžių nužudyti N.Mandelą, o po to du jo kovos draugus – žydų tautybės emigrantą iš Lietuvos Joe Slovo bei apartheido priešininką Chrisą Hani.
Dėl susiklosčiusių aplinkybių pirmąja ir vienintele 1993 metų balandžio 10 dieną įvykusio pasikėsinimo auka tapo 51 metų PAR komunistų partijos lyderis Ch.Hani, tačiau šis nužudymas papiktino visą pasaulį ir vos nesukėlė pilietinio karo PAR.
Sąmokslininkai siekė, kad kilusios aistros virstų nekontroliuojamomis riaušėmis, vyriausybė įvestų karinę padėtį ir nutrauktų derybas su opozicija dėl apartheido panaikinimo.
Bet neonacistų viltys nepasiteisino – Ch.Hani nužudymas papiktino net privilegijuotą padėtį turėjusią baltaodžių visuomenę ir paspartino demokratines permainas.
Kalinį perkels į Lenkiją?
Aistras sukėlė žinia, kad gegužės 5 dieną Pretorijos teisme bus svarstomas Ch.Hani žudiko prašymas leisti jam skirtą bausmę iki gyvos galvos atlikti Lenkijoje.
Ch.Hani atminimą aukštinanti PAR visuomenė baidosi, kad į Lenkiją išsiųstas J.Walusas gali atsidurti ne kalėjime, o laisvėje.
Šiuos įtarimus sustiprino žinia, jog grupė Lenkijos dešiniųjų pažiūrų Seimo narių paragino Užsienio reikalų ministeriją dėti visas pastangas, kad šis „pagarbos vertas tautietis“ būtų pargabentas į tėvynę.
Dar atviriau J.Walusą ėmė aukštinti kraštutinių nacionalistinių partijų atstovai ir futbolo chuliganai, Ch.Hani žudiką pradėję vadinti didvyrišku pokario partizanų darbų tęsėju.
Minėti radikalai sumanė gegužės 5-ąją Varšuvoje surengti J.Waluso palaikymo demonstraciją, o tai papiktino kairiąsias bei antirasistines organizacijas. Jos ėmė reikalauti uždrausti planuojamą mitingą.
Planą parengė neonaciai
Slaptą planą nužudyti tris žymiausius kovotojus su apartheidu paruošė PAR neonacistinė sukarinta baltaodžių organizacija „Afrikaner Resistance Movement“, siekusi sužlugdyti taikos derybas dėl demokratinės sistemos šalyje įvedimo.
Organizacijos lyderis, parlamentaras ir buvęs karys Clive’as Derby-Lewisas žudiku tapti prikalbino aktyvų savo pavaldinį 40 metų emigrantą iš Lenkijos J.Walusą. Jam buvo įteiktas numatomų aukų sąrašas, kuriame pirmas buvo įrašytas N.Mandela – legendinis kovotojas su apartheido režimu, ilgametis kalinys, vėliau pelnęs Nobelio taikos premiją, ir PAR prezidentas.
Antroje vietoje atsidūrė N.Mandelos bičiulis litvakas J.Slovo, kurio tikrasis vardas buvo Yosselis Mashelis Slovo, ėjęs svarbias pareigas nelegalioje PAR komunistų partijoje.
Panaikinus apartheidą J.Slovo ėjo šios partijos pirmininko bei generalinio sekretoriaus pareigas, o nuo 1994 metų iki mirties 1995 metais užėmė ekonomikos ministro postą.
Tačiau J.Walusas pirmuoju nužudymo taikiniu pasirinko ne dvi svarbiausias aukas, o tuometį Komunistų partijos vadovą Ch.Hani, kurį iš arti suvarpė pistoleto šūviais apgaulingai priėjęs pasisveikinti. Ch.Hani tuo metu buvo ką tik išlipęs iš savo automobilio ir ėjo namų link.
Šis nužudymas sukrėtė ne tiktai PAR, bet ir visą pasaulį, akylai sekusį derybas dėl rasistinės juodaodžių ir baltaodžių atskyrimo sistemos panaikinimo.
Tuometis PAR prezidentas Frederikas de Klerkas prieš 3 metus buvo nurodęs paleisti iš kalėjimo N.Mandelą, legalizavo opozicines juodaodžių partijas ir pradėjo derybas dėl politinės sistemos permainų.
Ch.Hani nužudymas sukrėtė PAR, šalis atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio. Tiktai didelėmis pastangomis taikos derybos nesužlugo, o po metų įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai.
Budelį demaskavo baltaodė
J.Walusas buvo areštuotas praėjus vos dviem dienoms po nusikaltimo, o jį sučiupti padėjo baltaodė nusikaltimo liudininkė.
Žudikas bei nusikaltimo užsakovas C.Derby-Lewisas buvo nuteisti mirties bausme, tačiau, parlamentui tokią bausmę atmetus, ji buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.
Dėl pablogėjusios sveikatos buvusiam parlamentarui kalėjimas prieš dvejus metus buvo pakeistas namų areštu, o prieš metus nusikaltimo užsakovas mirė.
J.Walusui teismas irgi prieš metus kalėjimo bausmę buvo pakeitęs namų areštu, tačiau dėl kilusio visuomenės pasipiktinimo PAR vidaus reikalų ministras tokį teismo sprendimą atšaukė.
Protestuodamas prieš tariamą neteisybę J.Walusas atsisakė PAR pilietybės ir pasiprašė perkeliamas į Lenkiją.
Senatorius gina nuteistąjį
Valdančiajai Teisės ir teisingumo partijai (TTP) atstovaujantis senatorius, istorikas Janas Zarynas pareiškė, kad J.Waluso vieta yra ne PAR kalėjime, bet laisvėje Lenkijoje. Buvęs Seimo narys, vienas Tautinio judėjimo lyderių Arturas Zawisza J.Walusą pavadino pokario partizanų darbų tęsėju, tautos didvyriu.
Dar atviriau J.Walusą garbinti ėmėsi futbolo chuliganai, stadionuose ėmę skanduoti ir kabinti šūkius, šį žudiką vadindami didvyrišku komunistų naikintoju.
Varšuvos „Legia“, Poznanės „Lecho“ bei Balstogės „Jagelonia“ stadionuose per rungtynes kabo tokio turinio plakatai: „Januszai, mūsų akyse esi didvyris“, „Laisvė Walusui“, „Laukiame sugrįžtant, broli Walusai“.
Nacionalistų tinklapis „Narodowcy“ J.Walusą mini ne kaip žudiką, bet kaip „sąžinės kalinį, nuteistą kalėti iki gyvos galvos už savo įsitikinimus“. Futbolo chuliganai pradėjo platinti marškinėlius, kepuraites ir ženkliukus su J.Waluso atvaizdu.
O gegužės 5-ąją, kai Pretorijos teisme bus svarstomas J.Waluso prašymas jį išsiųsti į Lenkiją, radikalios nacionalistinės organizacijos Varšuvoje panoro rengti palaikymo mitingą.
Daro gėdą šaliai
Tai piktina kairiąsias ir su rasizmu bei tautine diskriminacija kovojančias organizacijas. Jos kreipėsi į Varšuvos valdžią, kad ši uždraustų rengti J.Walusą šlovinančią demonstraciją kaip darančią gėdą miestui ir šaliai.
Sociologijos profesorius Rafalas Pankowskis pareiškė, kad J.Waluso jokiu būdu negalima vadinti didvyriu, nes jis buvo rasistas, nužudymu siekęs išsaugoti apartheido sistemą.
Sociologo nuomone, J.Waluso palaikymas diskredituoja dešiniuosius politikus, nes visas demokratinis pasaulis rėmė PAR išsivadavimą iš apartheido.
Žurnalas „Newsweek“ visai nesistebi, jog dešinieji politikai gina J.Walusą, ir priminė, kad valdančioji TTP aukština net tuos pokario partizanus, kurių žudynės turėjo genocido požymių.
Antai lietuvių žudymui Dubingiuose vadovavusiam Zygmuntui Szendzielarzui, pravarde Lupaszka, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pernai po mirties suteikė generolo pulkininko laipsnį.
Iškilmingo perlaidojimo ceremonijoje A.Duda pareiškė, kad Lupaszkos ir jo karių „pavyzdžiu turi būti auklėjama naujoji karta“.
Žurnalo „Newsweek“ teigimu, Lupaszkos aukštinimas yra apgalvota valdančiosios nacionalistinės partijos politika. Mat valdančiųjų lyderis Jaroslawas Kaczynskis yra sakęs, jog TTP turėtų laikytis tokios taktikos, kad rinkėjų akyse būtų pati dešiniausia partija.
„Newsweek“ priminė, kad prieš 18 metų Lenkijos dešinieji parlamentarai vyko į Londoną aplankyti areštuoto buvusio Čilės diktatoriaus Augusto Pinocheto.
Dabartinis Lenkijos gynybos ministras Antonis Macieriewiczius tuomet kruvino diktatoriaus nuopelnus gynė net iš Seimo tribūnos.
