Kaip ir visos senos kultūros, Kinija taip pat turi ir savo homoseksualų istoriją. Apie tai net byloja daugelio šalies dinastijų valdymo laikų paveikslai, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau, kaip ir visos autoritarinės valstybės, šalis taip pat turi ilgą homoseksualų paskelbimo už įstatymo ribų ir jų atskyrimo bei atribojimo istoriją. O kulminaciją gėjų ir lesbiečių diskriminavimas pasiekė valdžią perėmus Kinijos komunistų partijai.
1997 metais tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai šalyje buvo paskelbti nusikaltimu ir tiktai 2001-aisiais homoseksualumas išbrauktas iš psichikos ligų sąrašo.
Gerai žinomas Pekine
Nepaisant šalto žiemos vakaro Kinijos sostinės Pekino pramogų kvartale, čia įsikūrusio baro „Longjing“ duris praveria lieknas vaikinas. Jis vilki pūkinį paltą su gobtuvu iš kailio, kuris jo pečius apgaubia tarsi prabangi šermuonėlių apykaklė.
26 metų Ma Fanlongo ilguose juoduose plaukuose – šviesios sruogelės, kruopščiai sutvarkytų ilgų smailios formos nagų galiukai nudažyti auksine spalva.
„Visiškai kuklu, – sako vaikinas apie savo išvaizdą. – Čia esu šio vakaro svečias.“
Ma Fanlongas – Pekino homoseksualų žvaigždė. Savo interneto portalo paskyroje jis prisistato laisvai samdomu viešųjų ryšių patarėju. Tačiau vaikinas išgarsėjo kaip dažnas vakarėlių svečias ir impresarijus, pelnė geriausiai apsirengusio miesto vyro vardą.
Vaikinas – aktyvus visų socialinių tinklų vartotojas, susižeriantis daugybę dėmesio, laikomas kone homoseksualų bendruomenės karaliumi ir nakties karaliene.
Buria gėjų bendruomenę
22 val. į barą „Longjing“ pamažėle renkasi publika.
Netrukus šoka pirmosios poros, apie vidurnaktį prasideda nevaržomas diskotekos vakarėlis, kurio centre sukasi Ma Fanlongas.
Jis kas antrą svečią sutinka bučiniais ir apkabinimu: kinus, užsieniečius, verslininkus ir kūrybinių profesijų atstovus. Vyrus, kurie vilki kostiumais, striukėmis arba apsitempę piešiniais bei blizgučiais puoštais sportiniais marškinėliais.
Kartu linksminasi visi: trečiąją ir šeštąją dešimtį įpusėję vyrai, turintys gerą išsilavinimą ir gerai apsirengę – jie po sunkios dienos biure skelbia savaitgalio pradžią.
„Pekinas turi 20 milijonų gyventojų, čia atstovaujama visiems homoseksualų sluoksniams.
Šį ketvirtadienio vakarą rengiu „Glam Night“ verslo žmonėms, kitą savaitę – šėliones prie baseino kūno rengybos bendruomenei. Artimiausiu metu – bingo vakarą, vėliau galbūt vėl moterimis persirengusių vyrų šou. O gal kas nors turi dar kokių nors idėjų?“ – teiraujasi Ma Fanlongas.
Netiki kino pasakojimu
Vienas Ma Fanlongo surengto vakarėlio „Glam Night“ svečių – Libano verslininkas Mohammedas, nuolat atvykstantis į Pekiną. Jis kilęs iš Beiruto – vieno liberaliausių Vidurinių Rytų miestų.
Bet netradicinės lytinės orientacijos žmonių laisvė Mohammedo gimtajame mieste negali prilygti tai, kurią turi gyvenantys Pekine. Mohammedas sako, kad homoseksualiems arabams, iraniečiams ir pakistaniečiams, kurie į Kiniją dažnai atvyksta verslo reikalais, Pekinas yra moralinis iššūkis.
Užsienio šalių, kuriose lankėsi Ma Fanlongas, žmonės nustemba, kai jis prisipažįsta esąs gėjus iš Kinijos ir jiems pasakoja apie vakarėlius Pekine ir Šanchajuje.
„Jų reakcija visada ta pati: pokštauji?“ – sako kinas.
Jis išaugo Henane, vienoje neturtingiausių ir labiausiai atsilikusių Kinijos provincijų.
Dalį jaunystės Ma Fanlongas praleido JAV, o Pekine gyvena jau penkerius metus.
Įsikūręs Kinijos sostinėje, čia iš pat pradžių jautėsi gerai: „Mano tėvynė ypatinga tuo, kad atvira neapykanta homoseksualams retai reiškiama.
Priešingai nei Vakaruose, dar niekas nėra paklausęs apie mano gyvenimo pokytį. Žmonės – abejingesni. Jie turi kitokių rūpesčių, nei vienas kitam nuolat išsakyti savo nuomonę.“
Nejau Ma Fanlongui niekuomet nebuvo kilusi mintis apsimesti tuo, kuo jis nėra?
Atviri – dar ne visi
Vis dėlto tai, kad dar ne visų Ma Fanlongo tėvynainių pažiūros pažengusios taip toli, atsiskleidė prieš dvejus metus.
Jis dalyvavo transvestitų pasirodyme, kuris buvo surengtas penkių žvaigždučių viešbutyje netoli Uždraustojo miesto (tai Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriaus rūmai Pekine, 1987 metais įtraukti į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. – Red.).
Renginio tokioje garsioje scenoje Kinijoje dar niekada nėra buvę. Pasak Ma Fanlongo, susidomėjimas buvo didžiulis.
Apie šį šou pranešė visos žiniasklaidos priemonės – net valstybinės. Tokia pat didžiulė reakcija buvo ir Kinijos socialiniuose tinkluose.
„Beveik visi komentarai buvo negatyvūs, homoseksualios orientacijos vyrai iš provincijų rašė, kad buvo atstumti. Buvau šokiruotas“, – sako Ma Fanlongas.
Teigiama, kad Kinijoje gyvena 70 mln. homoseksualų, biseksualų ir transseksualų – didžiausia lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenė pasaulyje.
Tačiau tik nedaugelis iš jų taip, kaip Ma Fanlongas, atvirai prabyla apie seksualinę orientaciją.
Kinijoje pirmiausia ekonominės priežastys ir vyraujantis požiūris į šeimą apsunkina prisipažinimą.
Šalyje vyrauja prieštaravimai
Apie šeimos įtaką galima suprasti iš kai kurios homoseksualų patirties, bet į viešumą patekusios istorijos lėmė ir visuomenės požiūrio kitimą.
Antai 2014-aisiais vienas vyras laimėjo teisme bylą prieš Čongčingo miesto kliniką.
Į ją vyriškis buvo paguldytas tėvų reikalavimu ir elektrošoku buvo neva gydomas nuo netradicinės lytinės orientacijos.
Čongčingo miesto klinika privalėjo jam atlyginti už patirtus skausmus ir atsiprašyti. Nuo to laiko vadinamoji terapija taikant elektrošoką neleistina.
O 2016 metais Hunano provincijos teismui pirmą kartą buvo pateiktas dviejų vyrų ieškinys – jie norėjo įteisinti savo santykius. Jų prašymas buvo atmestas, bet homoseksualios orientacijos tema staiga tapo vieša.
Dabar net vyriausybinė žiniasklaida praneša apie neoficialias tos pačios lyties porų vestuves.
Vienos interneto svetainių savininkas net išrinko dešimt romantiškiausių homoseksualų porų ir nuskraidino jas į JAV, kur jos simboliškai susituokė.
Kiti interneto portalai atvirai stengiasi pritraukti homoseksualius klientus, kurių kišenės itin išsipūtusios nuo šlamančiųjų.
Greitai besikeičiančiai kinų visuomenei būdingi prieštaravimai – kai kur niekas nesikeičia: šalies valdžia draudžia per televiziją rodyti net už rankų besilaikančias homoseksualias poras.
Nė vienas Kinijos komunistų partijos narys negina homoseksualų teisių, nė vienas iš beveik 90 milijonų partijos narių viešai nepripažino savo homoseksualios orientacijos. Ir tai atrodo ne tik keista, bet ir komiška.
Taigi, viena vertus, homoseksualai yra matomi – jie yra šalies ekonomikos veiksnys, jiems nereikia baimintis išpuolių.
Virsmas – ne tik miestuose
Bet apie naują virsmą byloja ne tik Pekino homoseksualų barai, bet ir įdėmus žvilgsnis po Kinijos gilumą – dvi skrydžio valandos nuo sostinės.
Neaukšta, trumpų plaukų 45 metų Yu Shi – Čengdu miesto kavinės „Mėnulio gėlė“, virš kurios plevėsuoja vaivorykštės spalvų vėliava, savininkė.
Yu Shi kilusi iš Ibino miesto. Būdama 16-os susipažino su Xiaodi.
Moterys jau beveik 30 metų yra pora. Jų santykių pradžioje, 1989 metų vasarą, nutiko tai, ką Yu Shi vis dar puikiai prisimena.
Tuomet moterys viename ant gatvės sienos pakabintų laikraščių perskaitė straipsnį apie AIDS, kuriame buvo pasakojama, kad ŽIV užsikrečiama per homoseksualius santykius.
„Jautėmės taip, lyg mus būtų nukrėtusi elektra. Suvokėme, kad tai galėtų liesti ir mus.
Xiaodi paklausė: „Ar mes homoseksualios?“ Tiek mažai išmanėme, tiek mažai apie tai buvo žinoma provincijoje“, – sako Yu Shi.
Tik po šešerių metų Yu išdrįso pasakyti savo tėvams, kad ji – lesbietė. Bet tokį dukters prisipažinimą tėvai suvokė kaip ligą ir vis tiek stengėsi ją suporuoti su jaunais vyriškiais.
Yu Shi išvyko iš Ibino ir su drauge persikėlė gyventi į Sičuaną.
Jos tėvams tai buvo didelis smūgis – aštuonerius metus su dukra jie nepalaikė jokių ryšių.
Abi moterys norėjo kartu atidaryti kavinę, bet nei pirmasis, nei antrasis bandymas nepavyko, paskui jos buvo išvytos iš buto – tai padarė būsto nuomotojas, supratęs, kad moterys gyvena kaip įsimylėjėlių pora.
„Mes dar nebuvome išsikrausčiusios, o jis jau pradėjo dezinfekuoti būstą. Veikiausiai manė, kad užkrėtėme jį ŽIV“, – sako Yu Shi.
Trečiasis bandymas pavyko, ir dabar kavinė „Mėnulio gėlė“ yra žinoma lesbiečių susitikimo vieta, o Yu Shi – nuolatinė pokalbių laidų viešnia.
Kinijoje įsikūrusi LGBT bendruomenė greitai įvertino skaitmeninio amžiaus galimybes. Yu Shi 2001-aisiais pirmąkart pasiskelbė internete ir pradėjo bendrauti su kitomis moterimis.
„Aš sulaukiau milžiniškos reakcijos. Dabar nebegalima suskaičiuoti, kiek Kinijoje yra portalų, skirtų tokioms moterims kaip aš“, – tvirtina Yu Shi.
