Naujasis Pietų Korėjos prezidentas, buvęs žmogaus teisių teisininkas, 64-erių Moon Jae-inas, ragina palaikyti dialogą su branduolinio ginklo programą plėtojančiu Pchenjanu, bet kartu siūlo ir toliau taikyti jam sankcijas.
Ką daryti dėl vis pasikartojančių Pchenjano provokacijų, sprendžia ir Kinija bei JAV. 33 metų Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas pasiekė tai, ko troško po daugelį metų trukusio pasaulio bendrijos ignoravimo – jo politika tapo viena svarbiausių pokalbių užsienio politikos klausimais temų.
Kai balandį prabangioje viloje „Mar-a-Lago“ Floridoje D.Trumpas ir Xi Jinpingas diskutavo, kaip galima pažaboti Kim Jong-uno karo žaidimus, Šiaurės Korėjos lyderis veikiausiai patenkintas ilsėjosi savo prabangioje jachtoje „Princess“ gurkšnodamas prancūzišką konjaką. Ar stebėjo iš ten pasirengimą kitam raketos bandymui.
Nepaisydamas visų Jungtinių Tautų rezoliucijų, Šiaurės Korėjos lyderis per penkerius valdymo metus milžinišku tempu įsuko branduolinių raketų programą.
Auga didžiuliu tempu
Niekas neužkerta kelio Pchenjano branduoliniam augimui. Praėjusį rugsėjį vieno branduolinių bandymų smogiamoji jėga siekė 30 kilotonų – dvigubai daugiau nei 1945 m. ant Japonijos Hirošimos miesto numestos bombos.
„Šiaurės Korėjos potencialas leidžia kas šešias septynias savaites pagaminti naują branduolinį ginklą“, – teigė Siegfriedas Heckeris, buvęs Los Alamoso branduolinio ginklo laboratorijos vadovas.
Šis fizikas daug kartų lankėsi Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo kalvėje – Jongbjono branduolinių mokslinių tyrimų centre.
„Nuo 2004-ųjų galėjau stebėti, kaip poros nesudėtingų bombų gamybos vieta tapo šiuolaikiniu branduolinio ginklo arsenalu“, – sako S.Heckeris.
JAV pasieksiančios ilgojo nuotolio raketos galėtų būti paruoštos naudoti iki JAV prezidento D.Trumpo kadencijos pabaigos, mano specialistai.
„Bet kokiu atveju jau per vėlu, kad būtų sustabdyta Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programa“, – tvirtino vienas žymiausių Japonijos gynybos ekspertų Hideshi Takesada.
Sulaikyti lyderio nepavyko
Vis dėlto Šiaurės Korėjos diktatoriaus ambicijas bandė sutramdyti prezidento D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama. Jis prieš 3 metus pavedė Pentagonui užsiimti kibernetinėmis atakomis.Jos turėjusios užkirsti kelią Kim Jong-uno bombų bandymui jau starto metu. Bet manevrai baigėsi nesėkme: akivaizdu, kad kibernetiniai išpuoliai galutinai susilpninti Pechenjano branduolinio ginklo programos negalėjo.
Dėl šių įsilaužimų Šiaurės Korėjos diktatoriaus įsakymu mirties bausmė buvo įvykdyta asmenims, atsakingiems už kibernetinį saugumą.
Į įsilaužėlių atakas Kim Jong-unas reagavo savo kibernetinio fronto pajėgų technologiniu sustiprinimu.
Kaip tai pavyko, paaiškėjo jau 2014-aisiais, kai įsilaužėlis iš Šiaurės Korėjos prasibrovė į „Sony Pictures Entertainment“ duomenų bazes. Per ataką buvo pavogta didelė dalis Holivudo kino kompanijos vidaus duomenų, išjungtos jos kompiuterių sistemos.
Išpuolis prieš „Sony Pictures Entertainment“ buvo pradėtas lapkričio 24-ąją. Tikėtina, kad tuomet kibernetinės atakos priežastis buvo kino kompanijos planas parodyti komediją „Interviu“ („The Interview“), kurioje pasakojama apie tai, kaip nužudyti Šiaurės Korėjos lyderį Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) užverbavo du žurnalistus.
Kitas pavojingas ginklas
Dėl nerimo, kurį sukėlė Pchenjano branduolinė programa, buvo pamirštas kitas, mirtį nešančio ginklo, arsenalas.
Pietų Korėjos kariškių vertinimu, jų kaimynė sukaupė 2,5–5 tūkst. tonų pavojingų cheminių medžiagų. Arsenale – nervus paralyžiuojantis VX, zarinas, ipritas, dar kitaip vadinamas garstyčių dujomis, tabunas ir ciano vandenilis.
18 cheminių kovinių medžiagų gamybos vietų išskirstytos po visą šalį. Teigiama, kad jų poveikis buvo išbandomas su politiniais kaliniais.
Pasak H.Takesados, Šiaurės Korėja užima trečiąją vietą pasaulyje pagal turimas cheminio ginklo atsargas.
Kaip teigia JAV užsienio reikalų ministerija, Šiaurės Korėjos diktatoriaus nurodymu gaminamas ir biologinis ginklas.
Bijo būti nuverstas
Kim Jong-unas, kad išlaikytų valdžią ir valstybės viduje, ir už jos ribų sėja baimę ir bauginimus. Dėl to kai kurie mano, kad Šiaurės Korėjos diktatorius niekada nesutiks Korėjos pusiasalio paversti nebranduoline zona, kaip to iki šiol reikalauja Kinija ir JAV.
Branduolinės raketos yra vienintelė jo išlikimo valdžioje priemonė.
Šiaurės Korėja nuolat primena Libijos diktatoriaus Muammaro al-Gaddafi patirtį. Jis sutiko 2003-iaisiais atsisakyti savo naujosios branduolinės programos mainais į Vakarų pažadus ekonominės integracijos ir santykių gerinimo klausimais. Galiausiai jį nulinčiavo jo tauta.
Kim Jong-unas, pažymėdamas, koks gi kvailys buvo M.al-Gaddafi, atsisakęs branduolinės programos, kuri galėjo jį išgelbėti, pats neketina daryti tos pačios klaidos.
Tačiau kaip tada galėtų atrodyti D.Trumpo sandoris su Šiaurės Korėja?
Dar prezidento rinkimų kovos metu respublikonas buvo pasirengęs pakviesti Kim Jong-uną į Vašingtoną ir jam „patiekti mėsainį ant konferencijos stalo“.
Vėliau po naujų raketų bandymų „Twitter“ paskyroje prezidentas paneigė: „To neįvyks.“
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas atvirai mojavo teise į prevencinį smūgį.
Tačiau bet koks karinis žingsnis būtų didelė rizika. Joks smūgis negalėtų pataikyti į visus bunkerius, tunelius ir raketų starto aikšteles. Tai sukeltų atsakomuosius Pchenjano žingsnius prieš JAV sąjungininkus – Pietų Korėją, Japoniją ir apsunkintų santykius su Kinija kaip paskutine Šiaurės Korėjos sąjungininke.
Tačiau greitai Pchenjanui būtų užsuktas Kinijos finansinis čiaupas. Daugelis sandorių vyksta per bendroves ir bankus Kinijoje. Per šios šalies uostus Šiaurės Korėjos laivai gabena ginklus ir geležies rūdą į tokias šalis kaip Egiptas, Eritrėja ar Angola. Tokia prekyba – valstybės biudžeto pajamų šaltinis.
Iki šiol Kinija vengė visiškos ekonominės blokados baimindamasi Šiaurės Korėjos subyrėjimo. Spėjama, kad tuomet suvienytas Korėjos pusiasalis būtų globojamas JAV, o Pekinas įtaką prarastų.
Taigi kaip užbaigti Kim Jong-uno karinį žaidimą, kol kas neaišku. Tačiau Šiaurės Korėjos ekspertas, amerikietis Victoras Cha įspėja dėl pernelyg didelio spaudimo Pchenjanui: „JAV politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu negali būti sudaryta tik iš sankcijų, karinių pratybų ir izoliacijos. Tai kelias į karą.“
