Miestas per balandžio 16 dienos referendumą dėl prezidento galių padidinimo pasakė „ne“ – 50,5 proc. stambuliečių balsavo prieš konstitucinius pakeitimus.
Tačiau Stambulo balsas nebuvo išgirstas, ir dabar vietoj vilties apie europietiškesnį rytojų liko džiaugtis tik milijonais pražydusių tulpių.
Itin „saugios“ tulpės
Stambulo širdyje – prie Sultono Achmedo mečetės ir Sofijos soboro – plytinčioje aikštėje lankytojus pasitinka įspūdingo dydžio gyvų tulpių kilimas.
„Didžiausias pasaulyje“, kaip skelbia užrašas. Kilimo ornamentui panaudota 654 tūkst. tulpių žiedų, o bendras jo plotas – net 1453 kvadratiniai metrai.
Tiesa, šiuo unikaliu kūriniu daugiausia grožisi vietiniai gyventojai ir miesto centre nuolat patruliuojančios gausios pareigūnų pajėgos, mat turistų Stambule šiemet kur kas mažiau, nei jų būdavo sulaukiama ramesniais laikais.
Tai, kad šalyje dar trims mėnesiams pratęsta nepaprastoji padėtis, primena ir kiek atokiau, platanų šešėlyje, išrikiuoti policijos automobiliai ir šarvuoti visureigiai. Vargu ar tiek pajėgų metama tik dėl to, kad koks nesusipratėlis turistas nepradėtų skabyti tulpių iš įspūdingojo kilimo.
Praėjusių metų vasarą po nepavykusio karinio perversmo per Turkiją nuvilnijo prezidentą palaikančių mitingų banga.
Itin daug audringų skambių kalbų Recepas Tayyipas Erdoganas yra sakęs kreipdamasis į tūkstantines minias Taksimo aikštėje Stambule. Anuomet, skambant muzikai, prezidentą liaupsinantiems šūksniams, aikštėje subanguodavo didžiulė raudonų vėliavų jūra , o euforijos apimtos minios nesiskirstydavo iki paryčių.
Kiek toliau nuo centro švęsta savaip: sveikinimo salves prezidento šalininkai į dangų poškino iš automatinių ginklų.
Šiandien Taksimo aikštėje tylu – atvykėlius pasitinka ant grindinio išdėliotos kelių aukštų medinės lysvės su jose žydinčiomis tulpėmis. Jas, kaip galima nesunkiai atspėti, saugo kelios dešimtys nuobodžiaujančių pareigūnų, tyliai po du vaikštinėjančių tarp lysvių eilių.
Stebėdama šį vaizdą prie vienos iš lysvių sėdėjusi rusakalbių turistų pora pajuokavo, kad kiekvienai lysvei tenka po du pareigūnus.
Pokyčiai akivaizdūs ir į Taksimo aikštę vedančioje didžiausioje parduotuvių gatvėje – Istiklialyje. Kelių kilometrų ilgio gatvė, kurios abiejose pusėse išsidėsčiusios žymiausių Turkijos ir Vakarų šalių prekių ženklų parduotuvės, vietomis aptverta, perkasta, jos viduryje sustatyti buldozeriai, kita kelio darbų tiesimo technika.
Ją, žinoma, saugo gausios pareigūnų pajėgos, laikini jų postai išdėlioti kas kelis šimtus metrų.
Kur dingo pabėgėliai?
Prieš porą metų Stambulo centre buvo sunku pereiti gatve nesulaukus bent kelių išmaldos prašymų, o miesto parkai buvo tapę panašiais į klajoklių užkariautas ir nusiaubtas oazes – dabar miesto centre vaizdas pasikeitęs.
Tiesa, vienur ar kitur galima išvysti į nešvarias antklodes susisukusių žmonių, žvelgiančių į praeivius tuščiomis akimis ir apatiškai glaudžiančių glėbyje savo mažamečius vaikus.
Ypač toks vaizdas suspaudžia širdį, kai tokia šeima prieglobstį nakčiai susiranda prie itin prabangios parduotuvės vitrinų.
„Nešelpkite elgetaujančiųjų – tai žmonės, kurie tik apsimeta atvykę iš Sirijos ir Irako, – tokį gyvenimo būdą jie pasirinko.
Tikrieji pabėgėliai gyvena pabėgėlių centruose, kur gauna maisto, drabužių, vaikai lanko mokyklas. Ten jiems sudarytos pakankamai geros sąlygos ir nėra priežasties, dėl kurios jie mieliau su vaikais sėdėtų gatvėse“, – skubėjo turistus paprotinti vieno Stambulo senamiestyje įsikūrusių viešbučių darbuotojas.
„Turtingesnieji sugebėjo išvykti į Europą, o su likusiais mūsų valdžia susitvarkė, kad miestuose jų neliktų, – piktokai rankomis gestikuliavo vyras, o po minutėlės jau atlaidesniu tonu paaiškino. – Jums ten, Europoje, viskas atrodo labai toli, o mes gyvename šalia Sirijos ir viskas, kas vyksta šioje šalyje, vyksta mūsų kaimyno kieme. Pažįstu daug sirų – tarp jų nėra šeimos, kurios nebūtų palietęs karas.“
Prezidentas pradėjo grasinti
„Arba jūs tesėsite pažadus, arba mes tarsime „viso gero“, – be užuolankų neseniai pareiškė Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas ir perspėjo Europos Sąjungą, kad Ankara trauksis iš jau seniai vykstančio narystės proceso, jeigu nebus atversti nauji stojimo į Bendriją derybų skyriai.
Regis, Turkija pavargo trypčioti ES prieangyje ir jos susierzinimas auga: nuo Turkijos stojimo į ES derybų pradžios 2005 metų spalį pradėta 16 skyrių iš 35, nors Turkija į šį bloką stoti bando dar nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio. Įtampą dar labiau paaštrino derybos dėl pabėgėlių.
Kovo viduryje Turkija iš dalies sustabdė su ES pasiekto pabėgėlių susitarimo įgyvendinimą.
2016 metų kovą tarp ES ir Turkijos pasiektas susitarimas numato, kad Ankara priima atgal visus į Graikijos salas atvykstančius pabėgėlius. Už kiekvieną taip sugrąžintą sirą ES priima vieną Turkijoje esantį sirų pabėgėlį.
ES dosniai atvėrė piniginę ir skyrė dideles išmokas, kad Turkija pasirūpintų pabėgėliais savo teritorijoje, tačiau Turkijai to negana ir ji vis primena laukianti pažadėto bevizio režimo į ES keliaujantiems turkams.
Diplomatinė retorika jau seniai virto grasinimų Europai lavina. Neseniai Turkijos vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu pažadėjo „prablaivinti Europos protą“, kas mėnesį pasiųsdamas į ją po 15 tūkst. pabėgėlių.
Liros kursas krinta
Politiniai neramumai atsiliepė šalies ekonomikai. Po praėjusių metų birželį bandyto įvykdyti perversmo R.T.Erdoganas užsimojo išvalyti valstybines institucijas, švietimo įstaigas, verslo įmones, kad jose neliktų turinčių ar galinčių turėti kitokią nuomonę darbuotojų.
Per masinius atleidimus darbo neteko daugiau nei 100 tūkst. žmonių, o apie trečdalis jų buvo įkalinti.
Tai buvo negatyvus signalas Turkijos verslo partneriams, o netrukus politinių neramumų padariniai šmėstelėjo ir ekonomikos rodikliuose.
Trečiąjį 2016-ųjų ketvirtį šalies BVP susitraukė 1,8 proc. Tai pirmasis šalies ekonomikos sulėtėjimas nuo 2009-ųjų. Pastebimas Turkijos liros nuvertėjimas, jį lydi auganti infliacija bei smunkantis vidaus vartojimas.
Ypač skaudžiai politiniai neramumai šalies viduje ir teroro aktai paveikė vieną svarbiausių šalyje – turizmo – sektorių. Praėjusių metų vasarą užfiksuotas turistų srauto mažėjimas net 41 procentu.
Baimindamiesi dėl savo saugumo turistai Turkiją iškeitė į poilsį kaimyninėje Bulgarijoje, rimtomis konkurentėmis Turkijai tapo Ispanija ir Portugalija.
Įsitvirtins ilgam
Dabartinis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šalį valdo nuo 2002 metų, kai tapo ministru pirmininku, o 2014 metais tiesioginiuose rinkimuose išrinktas šalies prezidentu.
Po konstitucinių permainų R.T.Erdoganas dalyvauti prezidento rinkimuose galės dar du kartus, o laimėjęs abejus rinkimus jis valdytų šalį iki 2029 metų.
2019 m. įsigaliosiantys konstituciniai pokyčiai lems takoskyros tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių panaikinimą, nes parlamentas bei teisinė sistema taps tiesiogiai pavaldūs prezidentui.
Prezidentas įgis teisę savo nuožiūra skirti ministrus, viceprezidentus bei kitus aukšto rango pareigūnus be parlamento patvirtinimo. Įsigaliojus pakeitimams parlamentas beveik neturės galimybių patraukti prezidento baudžiamojon atsakomybėn ar jo nušalinti.
