Aštuntajame dešimtyje agentu pradėjęs dirbti S.Murphy buvo pirmasis ne Kolumbijos pilietis, apdovanotas Kryžiumi už išskirtinę tarnybą, nes padėjo sulaikyti vieną žiauriausių ir įtakingiausių narkotikų prekeivių.
Tapo televizijos serialo dalimi
S.Murphy į Lietuvą atvyko ne tik papasakoti P.Escobaro istoriją. 2015 metais JAV kompanija, teikianti vaizdo transliavimo internetu paslaugas, „Netflix“ sukūrė televizijos serialą „Narcos“ („Narkotikų prekeiviai“).
Serialo siužetas sukasi apie P.Escobaro gyvenimą, prekybą narkotikais, aplinką ir mirtį. Vienas pagrindinių personažų įkūnija ir S.Murphy. Tiesa, JAV agentas „Login“ sakė, kad ne viskas, kas rodoma seriale, yra tiesa.
Pristatant S.Murphy festivalyje „Login“ buvo parodytas „Narkotikų prekeivius“ pristatantis vaizdo įrašas, kuriame S.Murphy įkūnijantis aktorius pasakoja, kad karjerą pradėjo po Majamį gaudydamas narkotikų prekeivius, avinčius paplūdimio šlepetes.
Tačiau pats agentas sakė tuo metu dar niekada nebuvęs Majamyje ir toli gražu negaudęs minimų narkotikų prekeivių.
„Seriale yra daug Holivudo. Ne viskas ten tiesa“, – pilnutėlei salei sakė S.Murphy.
Galios siekė pinigais
Byloje svarbų vaidmenį atlikęs S.Murphy žmonėms parodė nuotrauką, kurią Kolumbijos policija padarė, kai pirmą kartą suėmė P.Escobarą. Nuotraukoje dar jaunas kokaino prekeivis šypsosi. Nuostabą kelią ir priežastis, kodėl jis buvo suimtas.
Kolumbijos policija suėmė P.Escobarą ir tris minutes laikė nuovadoje, nes jis jiems nedavė pakankamo dydžio kyšių.
„Grįžęs jis pasakė savo bendrininkui, kuris buvo jo pusbrolis, kad reikia už narkotikus imti didesnes sumas ir taip sumokėti policijai“, – sakė S.Murphy.
Pirmasis narkotikų teroristas
Kalbėdamas gausiai auditorijai S.Murphy ne kartą pabrėžė, kad tiek pats P.Escobaras, tiek visi su juo susiję asmenys buvo neįtikėtinai žiaurūs, jiems smurtas ir nužudymai nieko nereiškė.
P.Escobaras dėl savo žiaurumo ir to, kokius būdus naudojo plėsdamas savo verslą, buvo pramintas pirmuoju narkotikų teroristu. Parduodamas narkotikus jis griebdavosi panašių veiksmų, kaip kad kartais naudojasi dabar egzistuojančios teroristų organizacijos.
Tačiau, pasak S.Murphy, tikroji narkotikų barono galia buvo vadinamieji „sicarios“ (liet. – žudikai). Šie žmonės nebijojo dėl P.Escobaro paguldyti galvos, o ir žudyti kitus žmones, nesvarbu, kas jie būtų, jiems buvo niekų darbas.
„Būdavo maždaug taip: Pablo Escobaras liepia nužudyti žmogų. Jo žudikas pasako: „Gerai.“ Nužudo tą žmogų ir trumpai taria: „Einam pietauti“, – pasakojo S.Murphy.
Kandidato nužudymas ir ekstradicija
Vienas tokių žiaurių nužudymų – 1989-aisiais įvykdytas kandidato į Kolumbijos prezidento postą nužudymas. Luisas Carlosas Galanas siekė tapti Kolumbijos prezidentu. Vienas svarbiausių jo siekių buvo įteisinti ekstradiciją, kad visi narkotikų prekeiviai, kurių ieško JAV, galėtų būti išsiųsti ir atiduoti JAV teisėsaugai.
Narkotikų baronas suorganizavo, kad žudikai susitvarkytų su šia problema. L.C.Galanas buvo nužudytas matant miniai žmonių, kai sakė kandidato kalbą.
Kandidato mirtis įsiutino tuometį Kolumbijos prezidentą Virgilio Barco Vargasą ir jis, paėmęs balto popieriaus lapą, savo ranka parašė įteisinantis ekstradiciją, kuri iki tol buvo draudžiama konstitucijos.
P.Escobaras net buvo įkainojęs pareigūnų gyvybę. Už Kolumbijos pareigūno gyvybę jis siūlė 100 dolerių. JAV pareigūno gyvybė galėdavo atsieiti ir 300 tūkst. dolerių.
Gabenimo būdai – neįtikėtini
Pirmojo narkotikų teroristo parduodamas kokainas keliavo po įvairias pasaulio šalis. Pagaminti kilogramą kokaino galėdavo kainuoti apie 1 tūkst. dolerių, tačiau parduodant juos kaina šoktelėdavo dešimtis kartų.
Tarkime, kilogramas kokaino, kurio gamyba atsieidavo 1 tūkst. dolerių, JAV būdavo parduodamas už 60–80 tūkst. dolerių, o jei pasiekdavo Europą, kaina pakildavo iki 80–100 tūkst. dolerių.
Pagaminti narkotikai į užsienio šalis buvo gabenami įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, perpjovus greipfrutą būdavo išvalomas jo vidus, paskui į jį prikraunama kokaino maišelių ir suklijavus abi puses vaisiai būdavo siunčiami toliau.
Narkotikai taip pat buvo gabenami gėrimo „Coca-Cola“ skardinėse. Būdavo nupjaunamas skardinių viršus, į jas taip pat prikraunama maišelių su kokainu ir išsiunčiamos į šalis, kuriose būdavo parduodami narkotikai.
Vieną iš netikėtų gabenimo būdų savo akimis matė pats S.Murphy. Jis pasakojo, kad kartą skrido lėktuvu su dviem vietiniais Kolumbijos pilotais, pamatė vandenyje plūduriuojantį nedidelį lėktuvą.
Pamanęs, kad įvyko nelaimė, jis pradėjo sakyti pilotams, kad reikia kviesti pagalbą, tačiau jie į amerikiečio žodžius reagavo juoku.
„Pasirodo, jie prikišdavo į lėktuvus kokaino, nusileisdavo į vandenį, o priplaukusi valtis surinkdavo ir narkotikus, ir pilotus. Lėktuvai vandenyje tebėra iki šiol, nors jie ten palikti devintajame dešimtmetyje. Jie kenkia aplinkai, žudo gamtą“, – sakė S.Murphy.
Narkotikai buvo gabenami ir jūriniais konteineriais. Į juos kokainas buvo sukraunamas ne mažiau originaliai. Kokaino plytos buvo išpjaunamos taip, kad atitiktų, tarkime, automobilio padangos, į kurią būdavo įkišamos, linkius.
Ypač žiaurus žmogus
S.Murphy pasakojo, kad tokių žiaurių žmonių kaip P.Escobaras ir jo grupuotė būtų sunku ir rasti. Skaičiuojama, kad pats narkotikų baronas ir parankiniai, kuriems jis vadovavo, atsakingi maždaug už 10–15 tūkst. asmenų mirtį. Didelė jų dalis buvo tiesiog netinkamu laiku netinkamoje vietoje pasitaikę žmonės.
JAV agentas papasakojo apie vieną iš daugelio vakarėlių, surengtų P.Escobaro viloje. Tie vakarėliai trukdavo net iki 5 parų, o jų dalyviai mėgdavo puikuotis savo pinigais, padėtimi. Vienas JAV teisėsaugos informatorius, vakarėlyje dirbęs padavėju, kartą susirinko net 80 tūkst. dolerių arbatpinigių. Tiesa, jis papasakojo ir apie žiauresnę vakarėlio dalį.
„To vakaro pramoga buvo žiūrėti, kaip žmogus skęsta“, – sakė S.Murphy.
Investavo į nekilnojamąjį turtą
„Forbes“ žurnalas devintajame dešimtmetyje P.Escobarą pripažino kaip vieną iš septynių turtingiausių pasaulio žmonių. Manoma, kad jo turtas galėjo siekti nuo 8 iki 30 milijardų dolerių.
Pinigus jis investavo į nekilnojamąjį turtą. Skaičiuojama, kad P.Escobaras galėjo turėti apie 800 įvairių nekilnojamojo turto objektų visoje Kolumbijoje.
„Į daugelį tų namų jis tikriausiai nebuvo net kojos įkėlęs, nes tai buvo investicijos“, – kalbėjo JAV agentas.
Kiekviename name buvo slaptas mygtukas, atverdavęs slėptuves, kur buvo laikomi narkotikai ir įrankiai jiems gaminti. Namams statyti P.Escobaras samdydavo italų architektus. Pasibaigus statybos darbams visi jie buvo nužudomi, kad neatskleistų, kur yra paslaptingi mygtukai.
Pasistatė prabangų kalėjimą
Nebežinodama, ko imtis, ir siekdama suvaldyti P.Escobarą, Kolumbijos valdžia pasiūlė neįtikėtiną sandorį. Nusikaltėliams, kurie prisipažindavo dėl vieno nusikaltimo, visi kiti nusikaltimai būdavo anuliuojami.
„P.Escobaras nusiuntė porą savo vyrukų to išbandyti ir jiems pavyko. Tada jis paskambino, nepatikėsite, šalies prezidentui ir pasakė, kad pasiduos, tačiau turi kelias sąlygas. Kolumbijos prezidentas su jomis sutiko“, – pasakojo S.Murphy.
Pirmoji narkotikų barono sąlyga buvo, kad turi būti pastatytas naujas kalėjimas, kurio statybas finansuose jis pats. Jis taip pat reikalavo, kad sargybinius galėtų taip pat pasamdyti ir jiems mokėti pats. Kaliniai, kurie kalėtų kartu, taip pat turėjo būti atrinkti jo. Jais tapo P.Escobaro pusbrolis ir kiti bendrininkai.
Kalėjimas, kuriame gyveno P.Escobaras, priminė užmiesčio klubą. Kambariai buvo įrengti itin prabangiai. Juose buvo ne tik sūkurinių vonių, bet ir milijonų vertų meno kūrinių. Po metų Kolumbijos valdžia nusprendė, kad tai pasityčiojimas, ir bandė jį pasodinti į normalų kalėjimą, tačiau P.Escobaras sugebėjo pabėgti.
Nušautas dėl skambučio sūnui
Paskutinė P.Escobaro diena išaušo 1993-iųjų gruodžio 2-ąją. Jis buvo pasislėpęs ir iš savo slėptuvės radijo signalą skleidžiančiu telefonu skambino savo sūnui. Pagavę šį signalą jį susekė Kolumbijos pareigūnai.
Jie įsiveržė į kambarį, kuriame buvo narkotikų baronas. Nors įprastai jį saugojo kone šimtai apsauginių, tuo metu su juo kambaryje buvo tik vienas. Pareigūnai jį nukovė. Pats P.Escobaras bandė pabėgti per stogą, tačiau netrukus irgi buvo nukautas.
„Kai jis mirė, mes šypsojomės, nes žinojome, kad jam mirus visi kiti Kolumbijos piliečiai tapo saugūs. Ir iš tikrųjų po jo mirties žmogžudysčių reitingas krito 80 proc. vos per kelis mėnesius“, – pasakojo S.Murphy.
Agentas sakė dažnai sulaukiantis klausimo, ar jis ir jo partneris nesijaučia kaip didvyriai: „Mes nesame didvyriai. Mes esame mažo miestelio vyrukai, kurie tapo pareigūnais ir gavo bylą. Kai jį nukovė, manęs ten nebuvo, o jam mirus ėmės kitos bylos.
