Forumas vyko netoli Trakų esančiame viešbutyje, kurio saugumui teko išskirtinis dėmesys. 100 dalyvių pavardžių sąrašo nutarta neviešinti. O kai kurie, baimindamiesi dėl savo saugumo, Rusijos forumo organizatoriams nurodė, kad nepageidauja patekti ir į renginio nuotraukas.
Forumo dalyviai vis atsidusdami kartojo, kad džiaugiasi, jog Europos partneriai pagaliau ėmė pabrėžti skirtį tarp V.Putino Rusijos ir tos, kurios pilietinė visuomenė trokšta būti Europos dalimi, bet pripažino, kad politinės prognozės nieko gera nežada.
Buvęs Rusijos finansų ministras bei šalies premjeras Michailas Kasjanovas atviravo, kad Rusijos visuomenė būsimų rinkimų laukia kaip nemalonios neišvengiamybės, o ne galimybės versti naują gyvenimo puslapį.
„Būsiu atviras, Rusijoje šiuo metu nuotaikos labai pesimistinės, nėra žmonių, kurie su entuziazmu žiūrėtų į savo ir savo šalies ateitį. Situacija labai nemaloni.
Toks jausmas, kad nėra išeičių ir nuversti režimą yra neįmanoma“, – sakė M.Kasjanovas.
Anot jo, šiuo metu Rusijos gyventojai teturi vieną tikslą: pragyventi.
„Ekonominė situacija komplikuota, gyvenimo lygis krinta. To, ką žmonės galėjo sau leisti prieš metus, šiandien jau negali, todėl tenka riboti vartojimą, pirkinius, nebevykstama atostogų į užsienį“, – sakė opozicionierius.
Balsuos lyg referendume
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, nėra jokių prošvaisčių dėl radikalaus valdžios pasikeitimo, M.Kasjanovas neišsisukinėjo: „V.Putinas yra uzurpavęs valdžią ir tą institutą, kuris priklauso liaudžiai, – laisvus ir demokratinius rinkimus.
Jis tai iš mūsų pavogė ir per praėjusius rinkimus aiškiai parodė, kad mes esame niekas. V.Putinas jau yra paskelbęs, kad būsimieji rinkimai bus veikiau referendumas dėl pasitikėjimo juo.
Sakė: „Neleisime, kad prasidėtų destabilizacija arba koks bangavimas“, – Rusijos Federacijos prezidento mintį perfrazavo pašnekovas ir pridūrė, kad būtent kontaktai su Vakarais V.Putinui reiškia mėginimus destabilizuoti situaciją.
M.Kasjanovas pabrėžė, kad kitokią nuomonę dėl Rusijos ateities turinčiai opozicijai kasdien dirbti vis sunkiau, o ir itin aktyvaus visuomenės palaikymo nėra.
„Žmonės bijo, tačiau jų galvose opozicinės nuotaikos aktyvėja. Kol kas rusai nenori to atvirai pripažinti ir renkasi apie problemas kalbėtis virtuvėse su draugais.
Viskas taip pat, kaip buvo Sovietų Sąjungos laikais. V.Putinas to ir siekia. Puikiai prisimindamas, kaip sistema veikė sovietmečio visuomenėje, naudojasi tais pačiais mechanizmais. Ką anksčiau nudirbdavo KGB, dabar – FST ir specialiosios tarnybos, kurios kala į galvą, kad jei pasisakote prieš valdžią, esate tautos ir šalies priešas“, – aiškino M.Kasjanovas.
Pesimistiškai pašnekovas vertino ir opozicinių judėjimų galimybes sėkmingai dalyvauti būsimuose rinkimuose: jis pripažino, kad šiuo metu nėra stiprių kandidatų, kurie galėtų suvienyti opoziciją.
Kol pasauliui vis sunkiau suvokti, kokį žaidimą tarptautinėje arenoje žaidžia Rusija, buvęs šalies premjeras situaciją apibūdino vienu žodžiu – „pavojinga“.
„Žaidžia ne Rusija, o V.Putino režimas ir pats prezidentas. Tai labai kenksminga politika, kuri gadina ryšius su partneriais ir ilgainiui turės labai neigiamų pasekmių Rusijos Federacijai“, – „Lietuvos rytui“ teigė M.Kasjanovas.
Vienintelė viltis – A.Navalnas
„Šie rinkimai Rusijai labai svarbūs – šiuo metu Kremliuje svarstomos dvi galimos koncepcijos, kaip jie bus organizuojami.
Vienas variantas – kad per rinkimus galės pasireikšti nepriklausomi kandidatai, tai reikštų, kad yra tikimybė, jog opozicija dalyvaus rinkimuose.
Antroji koncepcija – referendumo formato kampanija, kai jokie konkurentai nebus reikalingi, rinkimų diena bus pasirinktos Krymo aneksijos metinės ir tauta gaus progą pareikšti pasitikėjimą ponu Putinu“, – rinkimų scenarijus įvardijo vienas partijos PARNAS lyderių ir judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų Ilja Jašinas.
Anot jo, opozicijos užduotis – pasiekti, kad būtų pasirinktas pirmasis variantas, ir kandidatu registruoti Aleksejų Navalną.
„Jis – vienintelis kandidatas, kuris gali mesti iššūkį V.Putinui. Jį registruoti būtų įmanoma tiktai pasitelkus visuomenės spaudimą ir sukūrus situaciją, kai A.Navalno pašalinimas sukeltų daugiau nepatogumų nei jo registravimas, – aiškino I.Jašinas. – Žinoma, registruoti jauną, tūkstantines minias į mitingus surenkantį kandidatą Kremliui tikras iššūkis.
Tad mūsų užduotis yra pasiekti, kad draudimas šiam kandidatui dalyvauti rinkimuose režimui atrodytų tik kaip dar didesnė problema.“
I.Jašinas patikino, jog leidus dalyvauti opozicijos kandidatui rinkimai taptų mažiau nuspėjami, o gal ir nustebintų staigmenomis.
„V.Putinas valdžioje jau beveik tiek laiko, kiek buvo L.Brežnevas“, – ironizavo pašnekovas ir pridūrė, kad sprendimas – tautos rankose. Jei ji norės rinkimuose matyti alternatyvų kandidatą, jį ir gaus.
Kandidatas rizikuos gyvybe
Opozicijos politikas pripažino, kad, be A.Navalno, šiandien Rusijoje nėra kito kandidato, kuris būtų pasiruošęs organizuoti rimtą rinkimų kampaniją.
„Jei būtų bent keli kandidatai, tai duotų tam tikrą laisvę manevrams. Bet šiandien tik jis pasirengęs mesti iššūkį V.Putinui. A.Navalnas prisiima didelę riziką, jis paprasčiausiai gali būti nužudytas“, – atvirai pareiškė I.Jašinas.
Jis priminė, kad provokatoriai neseniai viename iš mitingų apipylė opozicionierių briliantinės žalumos tirpalu. Jis smarkiai pakenkė politiko regėjimui ir jam buvo atlikta vienos akies operacija.
„Tai buvo ne paprasta žaluma – tirpale būta ir cheminių medžiagų, kurios pažeidė regėjimą. Po operacijos į vieną akį įstatytas stiklinis akies obuolio pakaitalas.
Tai tiktai atrodo kaip vaikiškas pokštas, bet padėtis kur kas rimtesnė“, – sakė jis ir priminė, kiek panašių išpuolių iškentė prieš dvejus metus Maskvoje nušautas Borisas Nemcovas.
Politikas teigė, kad visiems seniai aišku, jog tokie išpuoliai prieš opozicijos politikus vyksta su oficialiosios valdžios palaiminimu.
„Rusijoje prezidento administracijos nurodymu veikia ištisos brigados, jų veiklą kuruoja specialiųjų tarnybų darbuotojai ir jų užduotis – sudaryti sąlygas provokatorių išpuoliams“, – kalbėjo opozicionierius.
Prezidento metodai nesikeičia
Kad artimiausiu metu Rusijoje gali būti pozityvių politinių permainų, netiki ir radioaktyviuoju poloniu nunuodyto Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko: „Rusija nenuspėjama. Kai galvojame apie permainų laiką, tai vis nustatome dešimties ar penkiolikos metų terminą, bet gal prireiks kur kas mažiau.“
Ji prisipažino norinti sugrįžti į Rusiją, kur nesilankė jau 18 metų, tačiau nėra tikra, kad tai daryti saugu.
„Iš Rusijos išvykome 2000 metais, kai mano vyras pradėjo garsiai kritikuoti valdžią, sulaukėme rimtų grasinimų, persekiojimo, jis buvo 9 mėnesiams įkalintas.
Jis puikiai suprato – kad ir ką darys, jam bus trukdoma ir keliamos naujos bylos.
Tai vyko 1999 metais, o matydama tai, kas vyksta šiandien, galiu papasakoti istoriją apie sufabrikuojamus kaltinimus ir kitus metodus.
Viskas prasidėjo, kai į valdžią atėjo V.Putinas. Tai tapo įprasta teisėsaugos darbo norma“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Litvinenkos našlė.
Anot jos, A.Litvinenkos byloje surinkti įrodymai leido britams padaryti ir viešai paskelbti išvadą, kad jo nužudymas negalėjo būti įvykdytas be prezidento ir FST vadovo žinios.
Silpnina pilietiškumą
Forume dalyvavo ir judėjimo „Atviroji Rusija“ įkūrėjas Michailas Chodorkovskis.
Jis atskleidė, koks būsimų prezidento rinkimų scenarijus būtų palankiausias besitikintiems pokyčių šalyje: „Nesu tikras, jog Rusijos režimas norėtų, kad stipri opozicija dalyvautų rinkimuose.
Neatmetu tokio varianto, kad priimtiniausia žmonėms bus balsuoti prieš visus kandidatus. Kur kas geriau būtų pačiai šaliai, jei į rinkimus galėtų eiti visi visuomenės palaikomi kandidatai, o žmonės galėtų atsakingai balsuoti. Tokiu atveju didžioji opozicijos dalis galėtų vieningai dalyvauti rinkimuose.“
Paklaustas, ar save laiko politiku, buvęs naftos koncerno „Jukos“ vadovas, vienas turtingiausių Rusijos žmonių šyptelėjo, bet nuo tiesaus atsakymo išsisuko: „Save laikau visuomenės veikėju, bet pats į jokius rinkimus neisiu.“
M.Chodorkovskis pridūrė, kad šiuo metu Rusijoje bet kokia visuomeninė veikla, kuri susijusi su iniciatyvomis ne pakeisti carą nauju caru, o suteikti galimybę žmonėms patiems išsirinkti valdžią, jau laikoma dalyvavimu politikoje.
„Jei taip, aš dalyvauju politikoje“, – lakoniškai pridūrė M.Chodorkovskis.
Nuo 2014 metų Šveicarijoje gyvenantis V.Putino oponentas, kuris Rusijoje buvo nuteistas 8 metų nelaisvės bausme, kalbėdamas apie šiandienę situaciją tėvynėje nevengė aštrių palyginimų.
„Pastaraisiais metais Rusijos režimas daro viską, kad pilietiška bendruomenė būtų kuo silpnesnė“, – sakė M.Chodorkovskis.
Dabartinę situaciją Rusijoje jis lygino su tokia, kai bauginami nuteistieji kalėjime ima vienytis.
„Kremlius į mus žiūri kaip į tokius kalinius“, – kalbėjo M.Chodorkovskis.
Gyvena tarsi užsidarę savo burbule
Tomas Janeliūnas
VU TSPMI politologas
„Šių metų Laisvosios Rusijos forumas Vilniuje atspindi jau kelerius metus pastebimas negatyvias nuotaikas. Susidaro įspūdis, kad Rusijos opozicija gyvena savotiškame burbule.
Viena vertus, tai padeda išlaikyti idealistinį nusiteikimą kovoti ir viltis, kad Rusijoje pokyčiai įmanomi. Šis savitaigos užtaisas leidžia jiems išlikti rizikuojant artimųjų gerove ir net savo gyvybe. Šie žmonės žino, kad su jais bet kada gali būti susidorota. Kad galėtų tęsti veiklą, jiems reikalingas tikėjimas tuo, ką daro. Neigiamas tokio gyvenimo burbule aspektas yra tai, kad dalis opozicionierių pervertina Rusijos visuomenės pasiryžimą palaikyti jų idėjas ir iškeltus lyderius.
Kartais gali atrodyti, kad opozicija šiek tiek dirbtinai pervertina pokyčių galimybes Rusijoje ir situaciją mato kiek kitaip nei stebėtojai iš šalies.
Opozicijos iškelto lyderio – net jei juo būtų Aleksejus Navalnas – dalyvavimas rinkimuose nepakeis V.Putino režimo pergalės galimybės.
Opozicijai psichologiškai svarbu turėti teisines galimybes dalyvauti, agituoti ir už tai nebūti baudžiamai, bet kontrolė yra masinė ir atspindinti didesnį baimės lygį. Situacija panaši kaip Baltarusijoje: opozicijos kandidatams buvo leista dalyvauti rinkimuose, bet tai niekaip nepaveikė jų rezultatų.“
