Amerikoje – netikėti pokyčiai: už tai galima dėkoti Donaldui Trumpui

Amerikoje – netikėtas posūkis. Šioje šalyje popierinė spauda pradėjo atsigauti. Dėl to atsakingas aštriais pareiškimais ir prieštaringai vertinamomis pažiūromis pagarsėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

 Po D.Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose pradėjo atsigauti popierinė spauda.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Po D.Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose pradėjo atsigauti popierinė spauda.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
Nepriklausoma žurnalistė E.Zerofsky atskleidė, kad po JAV prezidento rinkimų laikraščiai ir žurnalai sulaukė tūkstančių naujų prenumeratorių. Mat žmonės nutarė mokėti už kokybišką žurnalistiką.<br>AFP/„Scanpix“
Nepriklausoma žurnalistė E.Zerofsky atskleidė, kad po JAV prezidento rinkimų laikraščiai ir žurnalai sulaukė tūkstančių naujų prenumeratorių. Mat žmonės nutarė mokėti už kokybišką žurnalistiką.<br>AFP/„Scanpix“
Daugiau nuotraukų (2)

Jonas Grinevičius („Lietuvos rytas“)

May 31, 2017, 10:00 AM, atnaujinta Jul 12, 2017, 9:18 AM

Lietuvoje viešėjusi anksčiau prestižiniam žurnalui „The New Yorker“ rašiusi, o dabar Paryžiuje įsikūrusi nepriklausoma žurnalistė Elisabeth Zerofsky „Lietuvos rytui“ atskleidė, kad kai pernai lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose buvo išrinktas D.Trumpas, žiniasklaidos skaitomumo peizažas pakito.

Pasak žurnalistės E.Zerofsky, pirmą kartą per pastaruosius 10 metų laikraščiai ir žurnalai pradėjo aktyviai ieškoti naujų darbuotojų.

Susipriešinusi JAV visuomenė

Pasak E.Zerofsky, Jungtinėse Amerikos Valstijose sunkumai popierinei spaudai prasidėjo seniai, tačiau ypač išryškėjo po 2008 metų finansinės krizės.

JAV neteko labai daug pinigų ir atsirado daugybė naujienų portalų, kuriuos išlaikyti buvo pigu, – pasakojo žurnalistė E.Zerofsky. – Taip pat išryškėjo kur kas anksčiau negu 2008 metais prasidėjęs fenomenas – vietinių laikraščių nunykimas. Laikraščiai nebeturėjo pinigų.“

Į Paryžių neseniai persikrausčiusi žurnalistė pabrėžė, kad dėl to žinių verslas tapo „tuščiaviduris“, o dauguma žiniasklaidos priemonių susitelkė Vašingtone ir Niujorke. Tačiau tai sukėlė bėdų.

„Pernai, kai vyko prezidento rinkimų kampanija, žmonės pradėjo suvokti, jog nežinome, kas vyksta likusioje šalies dalyje.

Tai labai rimta problema ir nežinau, kaip ją pavyks išspręsti.

Amerikiečiai skaito skirtingus naujienų šaltinius, kurie atitinka jų politines pažiūras. Jeigu linksti į kairę, skaitai „The New York Times“ ir „The Washington Post“, jeigu į dešinę – žiūri „Fox News“ ir skaitai „Breitbart“.

Šalyje gyvena dvi visiškai atskiros grupės žmonių, kurios turi visiškai priešingą suvokimą, kas vyksta aplinkui.

Jie net negali tarpusavyje susišnekėti, nes kalba apie skirtingus dalykus“, – pasakojo E.Zerofsky.

Nutarė mokėti už kokybę

Nors popierinė spauda JAV jau kurį laiką nyko, situacija apsivertė, kai respublikonas D.Trumpas lapkričio 8 dieną netikėtai išplėšė pergalę.

„D.Trumpas netikėtai laimėjo rinkimus, ir žmonės pradėjo mąstyti: „Visus šiuos metus nemokamai skaičiau žinias internete, dabar pradedu jausti kaltę ir noriu mokėti už tikrą, kokybišką žurnalistiką“, – sakė E.Zerofsky. – Kai aš dirbau „The New Yorker“, per porą savaičių po rinkimų įgijome tūkstančius naujų prenumeratų.“

Tačiau prenumeratorių bumas palietė ne vien žurnalą „The New Yorker“: laikraščiai „The New York Times“, „The Washington Post“ ir kiti taip pat sulaukė daugiau dėmesio.

Laisvai samdomos žurnalistės E.Zerofsky teigimu, žurnalą „The New Yorker“ daugiausia prenumeruoja į penktąją dešimtį įžengę žmonės. Bet staiga žurnalu susidomėjo jaunimas, ką tik trečiosios dešimties slenkstį kirtę amerikiečiai.

Tradicinei spaudai gavus netikėtą finansinę paramą atsirado daugiau pajamų įdarbinti žurnalistus, o tai padėjo kelti spaudos kokybę.

„Žmonės suvokė, kad šiuo metu vyksta kai kas tikrai neįtikėtina, todėl žurnalistika yra labai svarbus dalykas ir už ją verta mokėti.

Nepriklausomos žurnalistų organizacijos sulaukė naujų investicijų ir finansinių aukų.

Pirmą kartą per visą laiką, kai aš dirbu žurnaliste, daugybė redakcijų pradėjo aktyviai ieškoti naujų darbuotojų“, – aiškino E.Zerofsky.

Perspėjo dėl socialinių tinklų

Žurnalistė E.Zerofsky pabrėžė, kad po JAV prezidento rinkimų amerikiečiai ėmė svarstyti, ar internetinės žinios buvo geras dalykas, ar jos nedarė žalos.

„Kai žinios nemokamos, tai gali reikšti ir prastesnę kokybę, – teigė E.Zerofsky. – Šiomis dienomis viskas vyksta labai greitai.

Kai žurnalistas yra renginyje, įvykių aprašymas iš ten nėra toks kokybiškas, nes nėra jokio redagavimo proceso. Taip būna, kai žmonėms svarbiausia greitis.“

E.Zerofsky atkreipė dėmesį, kad spaudos peizažą smarkiai pakeitė socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Twitter“.

Mat dauguma JAV reporterių naudojasi „Twitter“ ir per jį skelbia karščiausias naujienas. Nors patrauklu, kad galima gyvai sekti, ką daro žurnalistai, kilo įvairių iššūkių.

„Skaitytojai vis tiek tikisi, kad bus tam tikras informacijos tikslumo lygis, net jei žinios pateikiamos netradiciniu formatu.

Kai visi naudojasi „Twitter“, sukuriama aplinka, kai greitis svarbiau už tikslumą, o to pasekmė – neteisinga informacija bei nuolatinis vis tų pačių minčių kartojimas. Vienas korespondentas ką nors parašo „Twitter“, o tada kiti žurnalistai tai pamato, pamano, kad tai svarbu, meta visus darbus ir rašo apie tai.

Staiga visa žiniasklaida rašo tik apie vieną dalyką, kuris galbūt netgi nėra esminis. Per rinkimus visi puolė rašyti apie D.Trumpą, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kas iš tiesų paveikia žmonių gyvenimą, pavyzdžiui, gamyklos uždarymas“, – apie socialinių tinklų poveikį perspėjo E.Zerofsky.

Ragino skaityti laikraščius

„Vykstant rinkimų kampanijai, kai dar gyvenau Niujorke, žurnalistas George’as Packeris, kurį aš labai gerbiu, parašė milžinišką straipsnį apie tai, kaip Demokratų partija per pastaruosius 20–30 metų prarado kaimuose gyvenančių baltaodžių darbininkų pasitikėjimą.

Esu įsitikinusi, kad daugybė žmonių tą straipsnį perskaitė, bet tai darė žmonės, kurie jau pritarė žurnalisto nuomonei ir kurie ketino bet kuriuo atveju balsuoti už demokratę Hillary Clinton, o ne D.Trumpą.

Negalima neigti, kad visur rašomi labai aukštos kokybės straipsniai, tačiau iškyla klausimų: kas tuos straipsnius skaito ir kokia to pasekmė?“ – svarstė E.Zerofsky.

Pasak žurnalistės E.Zerofsky, itin dažnai galima pastebėti, kad žmonės linkę skaityti tik tuos interneto šaltinius, kurie patvirtina nuomones ir vertybes, kurias skaitytojai jau susiformavę. Tačiau laikraščiai gali būti problemos sprendimo būdas.

„Jei visas žinias skaitai tik socialiniame tinkle „Facebook“, matai vien tai, kuo dalijasi tavo draugai, o tikimybė, kad tavo ir draugų nuomonės sutampa, yra didelė. Susidaro erdvė, kur atkartojamos tos pačios mintys.

Užtat jeigu nusiperki laikraštį, perskaitysi tai, ko įprastai neskaitytum. Amerikiečiai ėmė susivokti, kad reikia išlipti iš „Facebook“ ir „Twitter“, reikia nusipirkti laikraštį ir jį perskaityti nuo pirmojo iki paskutinio puslapio. Tada įgausi platesnį suvokimą, kas vyksta“, – pabrėžė E.Zerofsky.

Ar laukia spaudos atgimimas?

Tiesa, kol kas dar sudėtinga kalbėti apie visišką popierinės spaudos atsigavimą Amerikoje, o ypač apie gyvybės įkvėpimą mažų, vietinių laikraščių pramonėje.

„Kai yla – šiuo atveju internetinės žiniasklaidos iškilimas – išlenda iš maišo, labai sunku ją sugrūsti atgal.

Kadangi JAV vietiniai laikraščiai jau sunaikinti, bus labai sunku juos atgaivinti, – kalbėjo E.Zerofsky. – Kai institucija apgriūva, ar išeina ją atkurti? Nežinau. Ar įvyks popierinės spaudos atgimimas bendrąja prasme? Galbūt.“

Žurnalistės E.Zerofsky teigimu, staigų laikraščio arba žurnalo populiarumą gali nulemti nenuspėjami įvykiai. Antai žurnalas „Vanity Fair“ išspausdino Niujorke, D.Trumpo dangoraižyje „Trump Tower“, esančio restorano „Trump Grill“ apžvalgą, kurioje nestokota kritikos ir pagiežos.

„Žurnalas „Vanity Fair“ išsišaipė iš restorano, apžvalga buvo pilna patyčių. D.Trumpas dėl to labai supyko, bet žurnalas įgijo tūkstančius naujų prenumeratorių. Visur matyti, kad tradicinė spauda turi daugiau skaitytojų, žmonės pasiryžę už ją mokėti“, – teigė E.Zerofsky.

Tačiau ne viskas tobula ir popierinės spaudos fronte. Antai E.Zerofsky pastebėjo, jog vykstant JAV rinkimų kampanijai žmonės buvo linkę atkartoti tas pačias idėjas ir nenorėjo girdėti nieko, kas joms prieštarautų.

„Visi nuolat kartojo tuos pačius dalykus ir tai iš dalies nervino.

Skaitytojai labiausiai pasitiki laikraščiais

Pasak šių metų vasarį „Ipsos Public Affairs Research“ atlikto tyrimo, amerikiečiai labiausiai pasitiki popierine spauda – laikraščiais ir žurnalais. Ja pasikliauja net 72 proc. apklaustų demokratų, 49 proc. respublikonų ir 52 proc. nepriklausomus kandidatus remiančių žmonių. Nepasitikinčių tradicine spauda žmonių skaičius siekia mažiau nei penktadalį.

Panašų patikimumą pelnę ir tie žinių portalai, kurie priklauso laikraščių įmonėms. Šiuose portaluose esančia informacija pasitiki beveik tiek pat žmonių, kiek ir tikinčių popierine spauda: 68 proc. demokratų, 44 proc. respublikonų ir 47 proc. dviejų didžiųjų JAV partijų neremiančių amerikiečių.

Tačiau interneto naujienos, randamos socialiniame tinkle „Facebook“, beveik niekam pasitikėjimo nekelia. Antai žiniomis, kurios skelbiamos socialiniame tinkle, tiki vos 23 proc. demokratų, 16 proc. respublikonų ir 12 proc. nepriklausomų kandidatų šalininkų. Be to, net 35 proc. demokratų, 48 proc. respublikonų ir 57 proc. nepartinių amerikiečių pareiškė, kad beveik niekada nepasitiki „Facebook“.

Tačiau net 55 proc. apklaustų amerikiečių teigė, kad skaito „Facebook“ esančias naujienas: tai reiškia, kad dauguma amerikiečių skaito žinias socialiniuose tinkluose, net jei jomis nepasitiki.

Amerikiečiai linkę nepasitikėti socialiniuose tinkluose esančiomis naujienomis dėl to, kad juose pateikiamas informacijos perteklius. Be to, ten sklandanti informacija nebūtinai yra teisinga, nes svarbiausia – greitis ir patrauklios antraštės, o ne tikslumas, kokybė ir redagavimas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.