Pablo Picasso paveikslai, agentą Džeimsą Bondą sukūrusio rašytojo Iano Flemingo auksinė rašomoji mašinėlė, legendinės kino žvaigždės Audrey Hepburn juoda ilga suknelė, kurią aktorė vilkėjo filme „Pusryčiai pas Tifanį“ („Breakfast at Tiffany’s“).
Visi šie daiktai parduoti „Christie’s“ – viename žinomiausių pasaulio aukcionų namų, kurie pavadinti jų įkūrėjo Jameso Christie garbei.
Jų istorija prasidėjo kiek daugiau nei prieš 250 metų.
Per pirmąjį aukcioną, įvykusį 1766 metų gruodžio 5-ąją Londone, nebuvo meno kūrinių ir deimantų.
Tąkart buvo pardavinėjamos vištos, kiaulės, mėšlas, šieno ritiniai, tulpių svogūnėliai, paklodės ir netgi karstas – visa tai tuomet pasiūlė J.Christie.
Aukcionas buvo patrauklus, tačiau jo įkūrėjas, elegantiškasis škotas, turėjo kitokių planų: pardavinėti aristokratų turtus.
Naudodamasis ryšiais su visuomenės grietinėle jis šį tikslą pamažu pasiekė: prabėgus metams po pirmojo aukciono varžytynėse jau pardavinėjo paveikslus, papuošalus su brangakmeniais ir kitokius prabangius, retus daiktus tiems, kurių kišenė galėjo sau leisti tokius pirkinius.
Didelis varžytynių verslas
Prabangos prekių pardavimas iki šiol yra pagrindinė „Christie’s“ veikla. Pustrečio tūkstančio darbuotojų visame pasaulyje turinti Londono aukcionų imperija – pasaulio meno rinkos lyderė, jos metų apyvarta siekia daugiau nei 5 milijardus eurų.
„Christie’s“ turi 54 padalinius 32 šalyse ir 12 varžytynių salių visame pasaulyje, įskaitant Londoną, Niujorką, Paryžių, Ženevą, Milaną, Amsterdamą, Dubajų, Ciurichą, Honkongą, Šanchajų ir Mumbajų.
Nepaisant praėjusiais metais sumažėjusios apyvartos, susidomėjimas tuo, ką siūlo „Christie’s“, neatslūgsta.
Nors aukcionų namų siūlomų retų prekių srautas palengva senka, įžymių meno kūrinių kainos toliau kopia į viršų.
Kai dabar „Christie’s“ prezidentas suomis Jussi Pylkkänenas pakelia ir nuleidžia plaktuką, milijonais įvertinti meno kūriniai per kelias sekundes pakeičia savininką.
Oksfordo absolventas J.Pylkkänenas aukcionų namus „Christie’s“ pritaikė skaitmeniniam amžiui. Nuo 2006 metų pirkėjai gali savo kainą siūlyti internetu – beveik 30 proc. pardavimų taip ir įvyksta.
Brangiausias kada nors šiame aukcione parduotas meno kūrinys – ispanų dailininko P.Picasso paveikslas „Alžyro moterys (Versija O)“. J.Pylkkänenas jį pardavė už 179,3 mln. eurų. Pirkėjo pavardė neskelbiama.
Buvo kultūros židinys
Vis dėlto meno kūrinius pardavinėjanti bendrovė iki šiol išlaikė senojo škoto J.Christie dvasią. Jo laikais Londono aukštuomenė per varžytynes linksminosi triukšmingose šventėse. Menininkai ir klientai susitikdavo per pardavimo renginius.
Anuomet dar nebuvo muziejų, tad aukcionų namai tapo Londono kultūros centru.
Net dabartinis „Christie’s“ konkurentas „Sotheby’s“, kuris buvo įkurtas 22 metais anksčiau, iš pradžių prekiavo tik knygomis. Ir tik po 150 metų – ir meno kūriniais.
Aukciono „Christie’s“ būstinė, įsikūrusi Londono aristokratiškoje Karaliaus gatvėje, jau anuomet atrodė kaip britų džentelmenų klubo ir muziejaus mišinys.
Medinių lentelių apdaila ir medžiaginiai sienų apmušalai iki šiol kuria prabangią atmosferą.
Didžioji Prancūzijos revoliucija gerokai padidino aukcionų namų apyvartą: kai aristokratijos padėtis prastėjo, „Christie’s“ sandėliai pilnėjo.
Po Pirmojo pasaulinio karo, be paveikslų, buvo priimamos skulptūros, sidabro ir porceliano gaminiai, daugėjo brangenybių.
Dabar „Christie’s“ pateikiama viskas, kas galėtų patenkinti bet kokį – kad ir beprotiškiausių pomėgių – kolekcininką.
Siūlo įsigyti ir įdomybių
Čia už 260 tūkst. eurų parduoti legendinio brazilų futbolininko Pele 10-uoju numeriu pažymėti sportiniai marškinėliai. Juos jis vilkėjo per finalines 1970 metų pasaulio futbolo čempionato rungtynes Meksike.
Ir sidabrinės spalvos automobilis „Aston Martin DB10“, kurį Džeimsas Bondas vairavo filme „Spektras“ („Spectre“). Pernai automobilis atiteko kolekcininkui, už jį paklojusiam daugiau nei 3 mln. eurų.
Už dviejų metrų ilgio erdvėlaivio „Enterprise“ modelį iš serialo „Žvaigždžių kelias: kita karta“ („Star Trek: The Next Generation“) gerbėjas per Niujorko aukcioną suplojo 455 tūkst. eurų.
Viename renginyje buvo parduotas ir serialo veikėją kapitoną Kirką įkūnijusio aktoriaus Williamo Shatnerio inksto akmuo – kažkas sumokėjo 25 tūkst. dolerių (22,5 tūkst. eurų).
Už „Faberge“ kiaušinį, priklaususį garsiosios Rothschildų dinastijos atstovei Beatrice Ephrussi de Rothschild, vienas rusas paklojo 12,5 mln. eurų.
Dabar šis pirkinys eksponuojamas Ermitaže.
Kinta prekybos forma
Klientai šiais laikais vis mieliau renkasi virtualius aukcionus nei gyvą bendravimą, o smulkesni „Christie’s“ filialai, siūlę meno kūrinius nedidelėmis kainomis ir įvairius mažmožius, kaip antai porceliano skulptūrėles, nebeturi reikiamos apyvartos ir yra uždaromi.
„Christie’s“ neprivalo viešinti savo finansinės būklės: tarptautinė bendrovė su būstine Londone nuo 1998-ųjų priklauso prancūzų multimilijardieriaus ir kolekcininko François Pinault holdingui „Groupe Artemis“.
Didžioji dalis prekybos vyksta internete, o meno kūrinių, antikvarinių daiktų ir dizainerių darbų paklausa auga, tačiau pasiūla poreikio nepatenkina.
Garsiųjų, pavyzdžiui, prancūzo Claude’o Monet ar vokiečio Gerhardo Richterio, paveikslų paklausa nė kiek nesumažėjo, tačiau juk paveikslų – ne begalybė.
Įdomu tai, kad rečiausius kūrinius, mados kolekcijas, antikvarines grožybes žmonės išgraibsto net tada, kai pasaulyje – krizė. Antai 2009 metais pasaulį buvo apėmusi sunki depresija, tačiau „Christie’s“ siūlomus išskirtinius daiktus žmonės šluote iššluodavo.
Pastaruoju metu kainų rekordus pasiryžę pagerinti Kinijos turčiai.
Pernai tarp 20 dosniausių aukcionų dalyvių – šeši kinai.
Anot J.Pylkkäneno, dabar Londone didžiąją aukcionų pyrago dalį atsiriekia ne Senasis žemynas, o nauji žaidėjai iš kitų žemynų.
Nuo 2013-ųjų „Christie’s“ turi aukcionų namus Šanchajuje, praėjusiais metais atidarė Pekine. Daugiau nei trečdalis naujų pirkėjų galėtų būti iš Azijos, apie ateitį svarsto „Christie’s“ prezidentas J.Pylkkänenas.
Bet tikimasi naujų klientų ir iš Vakarų. Balandžio pradžioje jis atidarė aukcionų namus Los Andžele.
Gegužę per aukcioną Niujorke pirmą kartą pasiūlyta Europos meistrų – prancūzų tapytojo Robert’o Delaunay, Vokietijoje kūrusio rusų tapytojo ekspresionisto Aleksejaus von Jawlensky, iš Lietuvos žydų kilusio ir Prancūzijoje gyvenusio ekspresionisto Chaimo Soutine’o – darbų.
Bendra visų siūlomų paveikslų vertė – mažiausiai 10 milijonų eurų.
Kaip ir visos „Christie’s“ aukcionų namų kolekcijos, ši turi šlovingą istoriją: kadaise priklausė kino dievaitei Gretai Garbo. („Focus“, LR)
Vyno karštligė
Pastaraisiais metais „Christie’s“ itin suklestėjo vyno aukcionas, nes rinkoje atsirado naujas stambus žaidėjas – Kinija. Šios augančios valstybės turtingieji ėmė domėtis europietiškais senųjų vyninių gėrimais.
Jie nepagaili pinigų ilgiausiai brandintam ar itin retam vynui, nes Kinijos aukščiausiam visuomenės sluoksniui gerti vyną arba turėti šio gėrimo kolekcijas rūsiuose yra prestižo reikalas. Kinai „Christie’s“ pagerina visus kainų rekordus – pavyzdžiui, 6 litrų talpos 1961-ųjų „Chateau Latour“ butelį vienas kinas įsigijo už 150 tūkst. eurų. Kinams susidomėjus vynas tapo populiariausia investicija iš visų prabangos prekių.
Aukciono valdytojai, pamatę didžiulį kinų susidomėjimą, netgi įsteigė atskirą padalinį, kuris siūlo Kinijos turtingiesiems įsigyti ne tik vintažinio vyno, bet ir Prancūzijos vyno ūkius, kuriuose jis buvo pagamintas.
Apskaičiuota, kad nuo 2008 iki 2014 metų kinai vien Bordo regione nupirko 70 vyndarių vilų. Šiuo metu iš 7 tūkst. senovinių vyndarių pilių daugiau nei šimtas priklauso kinams.
Beje, imituoti Bordo regiono vyno ūkius kinai bando ir savo šalyje – stato pilaites, sodina vynmedžius ir tikisi, kad kada nors kiniškas vynas kokybe ir statusu lenks europietišką.
Kartais sakoma, kad kinai išgers visą pasaulio vyną. Tačiau kol kas daugiausia šio gėrimo išgeriama JAV.
