Seime nuskambėjęs pasiūlymas patikrinti įtakingiausio Lenkijos politiko turto kilmės legalumą lenkus nutvilkė kaip ledinis vanduo.
Kukliai besirengiantis ir neištaigingai gyvenantis viengungis 67 metų J.Kaczynskis yra susikūręs materialinėmis vertybėmis nesidominčio žmogaus įvaizdį.
Vis dėlto, kaip atskleidė žiniasklaida, tai nėra tikslus šio politiko portretas.
Brangaus turto dalininkas
Laikraštis „Gazeta Wyborcza“ atskleidė, kad J.Kaczynskis yra kelių įmonių ir fondų, valdančių brangų nekilnojamąjį turtą Varšuvoje, bendraturtis.
Be to, turtas galėjo būti įgytas apeinant įstatymus.
Kaip teigia dienraštis, dėl tokių suktybių TTP tapo turtingiausia šalies partija, o J.Kaczynskiui tai padėjo užsiauginti aklai ištikimų pavaldinių būrį.
Tai iš dalies gali paaiškinti politinį J.Kaczynskio fenomeną, išskirtinį visoje Europos Sąjungoje, – šiam jokių valstybinių pareigų neinančiam politikui paklūsta vyriausybė ir prezidentūra.
Autoritariškas politikas svajojo atkartoti savo didvyrio, prieškario Lenkijos vadovo Jozefo Pilsudskio, vadovavimo šaliai iš užkulisių principą ir tai jam pavyko.
Tačiau toks XX a. pradžios realijų perkėlimas į dabartį iš nekaltos keistenybės gali pavirsti rimtais nemalonumais Lenkijai.
J.Kaczynskio pomėgis laužyti demokratijos normas ir nenoras į šalį įsileisti pabėgėlių gali lemti dideles Briuselio nuobaudas.
Sausa per pasaulinę ekonominę krizę išbridusi ir vis labiau įtaką ES didinusi Varšuva netikėtai tapo Bendrijos Achilo kulnu. Lenkijos tarptautinė ir vidaus situacija iš esmės ėmė keistis prieš pusantrų metų, kai Seimo rinkimus laimėjo nacionalistinė TTP.
Reikalauja ištirti suktybes
Rinkimus milžiniška persvara laimėjusi TTP per kampaniją konkurentus kaltino sąsajomis su komunistais, korumpuotumu ir nuolaidžiavimu Briuselio elitui.
Vis dėlto partijos pažadai vykdyti moralinio šalies atnaujinimo politiką atrodo dviveidiški.
Opozicinė Piliečių platformos partija (PPP) pareikalavo, kad Seimas ištirtų, kaip įvyko pastatų, kurie TTP krauna turtus, privatizavimas.
PPP prašė, kad būtent nuo šio patikrinimo savo veiklą pradėtų neseniai Seime įkurta Reprivatizacijos procesų revizijos komisija (RPRK).
Ši komisija įkurta TTP iniciatyva, o jos tikslas, opozicijos manymu, yra nuversti Varšuvos merę, PPP narę Haną Gronkiewicz-Waltz. Taip TTP esą pagaliau galėtų įsitvirtinti sostinėje, kurioje jau trečią kadenciją valdo PPP atstovė.
TTP tvirtina, kad merė prastai ėjo savo pareigas, tad sukčiai sugebėjo privatizuoti dalį pokario laikotarpiu nacionalizuoto turto.
„Kad būtų galima pasitikėti TTP įkurta komisija, ji pirmiausia turi ištirti neaiškumus dėl savo lyderių sąsajų su tokiomis aferomis“, – pareiškė PPP atstovas spaudai Janas Grabecas.
Seimūnas pasiūlė išsiaiškinti biurų pastato Srebrnos gatvėje privatizavimo istoriją.
Politikas pareiškė turįs rimtų įtarimų, kad šis daugiaaukštis ir dar keli TTP priklausantys pastatai buvo iš valstybės perimti neteisėtai.
„J.Kaczynskis garsiai kritikuoja pastarųjų 27 metų permainas, tačiau pats bene labiausiai iš jų pasipelnė“, – pareiškė PPP seimūnas Marcinas Kerwinskis.
Dosni duoklė partijoms
1989 m. Lenkijai išsižadėjus socializmo sistemos, vyriausybė nusprendė paremti naujai susiformavusias dešiniųjų partijas ir apdalijo jas nekilnojamuoju turtu bei žiniasklaidos priemonėmis.
Daugiausia sugebėjo atsiriekti J.Kaczynskio įkurta partija „Centro susitarimas“.
Spėjama, kad tai padaryti J.Kaczynskiui padėjo aukštos pareigos, – tuo metu jis buvo prezidento Lecho Walęsos biuro vadovas.
„Centro susitarimas“ įgijo turtą apeidamas įstatymus arba pasinaudodamas įstatymų, kuriuos pats Seime kūrė, spragomis“, – įsitikinęs žurnalistas Witoldas Gadomskis.
Naujoms partijoms buvo sudaryta galimybė įsigyti laikraščius, tad „Centro susitarimui“ atiteko populiarus „Express Wieczorny“ su jam priklausančiais spaustuvių pastatais.
Už laikraštį biudžetui reikėjo sumokėti daugiau kaip pusantro milijono zlotų, bet partija tokių lėšų neturėjo.
Tad J.Kaczynskis laikraštį įgijo apeidamas įstatymus – pasirašė sutartį dėl ilgalaikės patalpų nuomos su vienu banku ir gautais pinigais padengė privatizavimo išlaidas.
Sandorį tyrusi prokuratūra nustatė šiuos pažeidimus, tačiau valdžioje buvę kolegos į teisėsaugą nesikreipė „dėl menkos žalos visuomenei“.
Po kelerių metų partija laikraštį pardavė šveicarams, o spaustuvė ir biurų pastatai su žeme tapo J.Kaczynskio įkurtos įmonės Solidarumo spaudos fondo nuosavybe. Sandoris įvyko be jokio konkurso, o jo legalumą patvirtino statybos ministro pareigas ėjęs J.Kaczynskio pavaduotojas Adamas Glapinskis.
Tokiu įtartinu būdu įmonė tapo 20 tūkst. kvadratinių metrų žemės ir tapo tokio pat ploto biuro patalpų šeimininke.
„Jei būtume laikęsi vien moralinių principų, nieko niekada nebūtume turėję“, – taip partijos kolegoms vėliau prasitarė J.Kaczynskis, komentuodamas partijos turto kilmę.
Konkurentus kaltinęs dėl sąsajų su komunistais J.Kaczynskis nutylėjo ir tai, kad įsigyti „Express Wieczorny“ padėjo sandoris su buvusiu įtakingu komunistu bankininku.
J.Kaczynskis nesigiria ir tuo, kad „Centro susitarimas“ taip ir nesumokėjo daugiau nei pusės milijono zlotų skolos už patalpų nuomą. Buvęs iždo ministras, TTP narys Wojciechas Jasinskis 2007 m. skolą anuliavo, kad jos netektų atlyginti.
Užsitikrino vyskupų paramą
Siekdamas įgyti politinį Bažnyčios vadovų palaikymą J.Kaczynskis į partiją pakvietė katalikiškos spaudos leidėją Slawomirą Siweką. Abu drauge įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją „Solidarus kaimas“, į kurią savo atstovą delegavo ir Vyskupų konferencija.
J.Kaczynskis neslėpė požiūrio, kad, siekiant iškovoti valdžią, būtina savo idėjų sklaidai įkurti žiniasklaidos koncerną. Įgyvendinti tokį tikslą buvo patikėta įmonei „Nauja valstybė“.
Pastaroji ėmė leisti tokio pat pavadinimo žurnalą ir tapo „Centro susitarimo“ ideologų telkimo vieta. Vėliau leisti laikraščiai „Gazeta Polska“ ir „Gazeta Polska Codziennie“, laidas pradėjo transliuoti televizija „Respublika“, sukurtas tinklalapis „Niezalezna.pl“.
Leidybos veikla finansuota iš pinigų, gautų iš patalpų, įgytų apeinant įstatymus, nuomos. 2001 m. „Centro susitarimas“ buvo performuotas į TTP, jos populiarumą didino atviras kunigų palaikymas.
2005 m. TTP netikėtai laimėjo Seimo rinkimus ir su dviem smulkesnėmis partijomis suformavo vyriausybę.
Siekdama įtvirtinti dominavimą TTP į savo gretas ėmė vilioti koalicinių partijų seimūnus, vieniems žadėdama pelningas pareigas, o kitus šantažuodama, kad gali sukompromituoti.
Paaiškėjus, kad koalicinės partijos „Savigyna“ lyderį Andrzejų Leperį buvo siekiama sukompromituoti padedant saugumo tarnybai, ši politinė grupė pasitraukė iš vyriausybės ir ji žlugo.
Pirmalaikius rinkimus laimėjo PPP. Ji nustatė, kad TTP naudojo saugumo ir prokuratūros institucijas opozicinėms bei koalicinėms partijoms sekti ir kompromituoti.
Po tokių demaskavimų TTP populiarumas smuko ir partija aštuonerius metus nebelaimėjo rinkimų.
2015 metais TTP grįžo į valdžią gąsdindama žmones pabėgėliais ir suformavusi vyriausybę neišsižadėjo savo retorikos – įsileisti prieglobsčio prašytojų nenori.
Vienintelis J.Kaczynskio siekis – kuo ilgiau valdyti šalį, todėl jis siekia ne Briuselio, o žmonių palankumo.
Siekdamas tokių tikslų J.Kaczynskis gali net ryžtis išvesti šalį iš ES.
Tvirtas spaudos užnugaris valdantiesiems
Valstybinės įmonės gavo vyriausybės nurodymus savo reklamas dėti į TTP valdomą žiniasklaidą ir šią partiją remiančius bei katalikiškus leidinius.
Visuomenės palankumą TTP skatina partijos valdoma žiniasklaida ir valstybinės televizijos, radijo ir informacinės agentūros PAP vadovų pakeitimas savais partijos nariais.
Per šimtą žurnalistų neteko darbo valstybinėje televizijoje ir radijuje vien dėl to, kad atsisakė garbinti TTP ir juodinti opoziciją. Į atleistųjų vietą dažniausiai buvo priimami žurnalistai, dirbę katalikiškoje žiniasklaidoje – radijuje „Radio Maryja“, televizijoje „Trwan“ ir laikraštyje „Nasz Dziennik“.
Minėtam žiniasklaidos koncernui vadovauja kunigas Tadeuszas Rydzykas, turintis didžiulę įtaką Vyskupų konferencijoje, o jo palankumo siekia J.Kaczynskis.
Žurnalo „Newsweek“ teigimu, už tai, kad valstybinė ir TTP palanki žiniasklaida būtų tinkamai finansuojama ir skleistų reikalingą informaciją, yra atsakingas J.Kaczynskio pusbrolis Janas Tomaszewskis. Pastarasis oficialiai dirbo televizijos TVP valdybos patarėju, o TTP vadovą vadina broliu ir imperatoriumi.
Skandalas tiriant lėktuvo katastrofą
Šią savaitę kalbėta ir apie J.Kaczynskio dvynį brolį Lechą, kuris žuvo per lėktuvo katastrofą Smolenske (nuotr.). Lenkijos generalinio prokuroro pavaduotojas Marekas Pasionekas pareiškė, kad buvusio šalies prezidento karste rasta ir kitų dviejų žmonių palaikų dalių.
Atnaujinto Smolensko katastrofos tyrimo metu vykdoma palaikų ekshumacija. Paaiškėjo, kad katastrofos aukų palaikai buvo palaidoti netinkamai. Ne viename karste atsidūrė kelių aukų kūno dalių.
Jauniausios lėktuvo katastrofos aukos – 22 metų Natalijos Januszko – karste rasta 5 asmenų kūno dalių. Tuo metu generolo Bronislavo Kwiatkowskio karste aptikta net 14 žmonių kūno dalių.
Dar dviejuose karstuose rasti ne tų žmonių palaikai, o penkiuose aptikta svetimų kūnų dalių. Šiemet planuojama įvykdyti dar 32 ekshumacijas, o kitas 26 – 2018 metais. Be tapatybės nustatymo, Lenkijos prokurorai siekia iš naujo atlikti skrodimą ir paimti mėginių tyrimams.
