Regis, tai vienas iš kruviniausių teroro išpuolių serijų Jungtinėje Karalystėje nuo tada, kai Airijos respublikonų armija surengė eilę bombardavimų 1974-ųjų žiemą, neskaitant pavienės 2005 metų atakos.
Nors visų teroro išpuolių motyvas ir tikslas buvo panašus, kiekvienas siaubingas įvykis skyrėsi nuo ankstesnių. Šie skirtumai atskleidžia, kaip saugumo pajėgoms sunku nuspėti, kas gali tapti teroristu, rašo BBC korespondentas Dominicas Casciani.
Londono centre Khalidas Masoodas automobilį į Parlamento rūmus kovo pabaigoje nukreipė vienas. Jis taikėsi ne tik aplink Vestminsterio rūmus vaikščiojusius žmones, bet ir į viduje buvusius parlamentarus.
Gegužę Mančesteryje susisprogdinęs savižudis taip pat veikė vienas. Bet jo taikiniu tapo visai kitas: ne valstybinės svarbos objektas, bet pramoginiame renginyje linksminęsi vaikai.
Šio savaitgalio teroro aktas Londone vėl buvo visai kitoks. Šįkart trys vyrai, veikdami kartu, puolė žmones autobusiuku ant Londono tilto, o išlipę ėmė badyti pėsčiuosius.
Jie išvengė gerai apsaugotų viešųjų vietų, bet nusitaikė į rajoną, kuriame buvo daug žmonių.
Grupes pričiupti lengviau
Abiejose ant tiltų – Vestminsterio ir Londono – įvykdytų atakų pobūdis yra toks, kokį skatina džihadistų organizacijos, tokios kaip „Islamo valstybė“: žudyti žmones transporto priemonėmis ir peiliais.
Tai nėra nauja strategija Jungtinėje Karalystėje. Teroristas peiliu viduryje baltos dienos prieš ketverius metus nudūrė karininką Lee Rigby.
Beveik pusėje nuo 2013 metų policijos atskleistų 18 teroro sąmokslų buvo žadama naudoti panašią metodiką.
Policija praleidžia nemažai laiko bandydama užfiksuoti žmones, kurie ruošiasi įvykdyti išpuolį ir lankosi viešose vietose, ieškodami galimų taikinių.
Todėl dabar tyrėjai daug dėmesio skirs tam, kad išsiaiškintų, ar trys nukauti teroristai kruopščiai kūrė atakos scenarijų, ar jo vietą pasirinko tiesiog važinėdami Londono gatvėmis ir ieškodami daugiau žmonių gatvėje.
Vadinamuosius „vienišus vilkus“ yra sunkiau sustabdyti dėl to, kad savo planais surengti išpuolį su niekuo nesidalija.
Tuo metu grupės dažniau padaro klaidų. Didesniems tinklams sunkiau nuslėpti savo planą: tam trukdo laikas, kurio reikia pasitarimams, sunerimusių kaimynų prasitarimai policijai arba modernios pasiklausymo sistemos.
Tad kaip šiems vyrams pavyko suplanuoti išpuolį nepastebėtiems?
Skirtingi keliai iki atakos
Po šeštadienio šaudynių taip pat paaiškėjo, kad radikalų kelias iki teroro išpuolio – labai skirtingas.
Vestminsterio tilto kovotojas kelis kartus pasirodė policijos akiratyje kituose tyrimuose, bet ilgus metus aktyviai neveikė. Neaišku, kas jį išprovokavo kovo išpuoliui.
Mančesteryje išpuolį surengusio Salmano Abedi kelias į radikalizaciją buvo kitoks. Jis ekstremistu tapo patekęs į Libijos revoliucijos verpetus.
Apie Londono tilto užpuolikus dar žinoma nedaug, bet aiškėja, kad jie priklausė vienam iš Jungtinės Karalystės džihadistų tinklų.
Pareigūnų reakcija greitesnė
Policija kovotojus prie Boro turgaus nukovė per 8 minutes nuo sulaukto pranešimo. Teroristus pražudė net 50 kulkų paleidęs pareigūnas.
Toks reagavimo laikas – beveik dvigubai trumpesnis nei tas, kurio prireikė policininkams nukauti 2013 metais L.Rigby nužudžiusį vyrą.
Tačiau karščiausia tema – politikų atsakas į terorą. Nuo 2001-jų kovos su terorizmu pajėgų galios išaugo stebėtinai.
Jas premjerė Theresa May pranešė dar stiprinsianti. Sekmadienį pasakyta kalba priminė jos pirmtako Tony Blairo atsaką į 2005 metų Londono viešojo transporto bombardavimus.
Po jų tuometis premjeras pareiškė: „Žaidimo taisyklės pasikeitė“. T.Blairas pažadėjo išplėsti teisėsaugos galias kovoti ne tik su žiauriais ekstremistais, bet ir tais, kurie jiems suteikia ideologines paskatas.
Politikai išnaudoja terorą
Th.May apie griežtesnes kovos su teroru priemones kalba jau nuo tada, kai užėmė vidaus reikalų sekretorės pareigas.
Tačiau dabar teigiama, kad atsakas griežtesnis. Ekspertai pastebėjo, kad Th.May išvardytos naujos kovos su terorizmu priemonės yra griežtesnės nei anksčiau skelbtos.
Portalo „PoliticsHome“ redaktorius Kevinas Schofieldas atkreipė dėmesį į Th.May žodžius: „Tai tikrai stipru. Ji paragino pasaulį sutelkti jėgas ir „reguliuoti“ kibernetinę erdvę, kad būtų užkirstas kelias internete kurpiamiems teroro planams.“
Kalbėdama Dauningo gatvėje vos 12 valandų po Londono tilto atakų ji paskelbė, kad Jungtinėje Karalystėje yra „per daug tolerancijos ekstremizmui“, paragino britus „neleisti ekstremistams mėgautis laisve internete“ ir „saugoti Jungtinės Karalystės vertybių viršenybę“.
Tiesa, kritikams užkliuvo politizuota Th.May kalba, nors ji pranešė sustabdysianti rinkimų kampaniją.
„Akivaizdus tono pasikeitimas. Šįkart ji kalba kur kas agresyviau. Tik ar žodžiai pavirs darbais?“, – svarstė „The Sunday Times“ politikos redaktorius Timas Shipmanas.
