D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, viena vertus, buvo tikėtinas. Juk Amerikos lyderis dar rinkimų kampanijos metu klimato kaitą pavadino „Kinijos išmone, kuria siekiama pakenkti JAV ekonomikai“.
Tačiau garsiai nuskambėjęs pareiškimas apie pasitraukimą vis dėlto prilygo bombos sprogimui. Kritikos strėlės į Vašingtoną ėmė skristi iš daugybės valstybių – nuo Briuselio iki Pekino.
Kinija netgi tiesmukiškai prabilo apie lyderystės estafetės perėmimą iš JAV.
Į gatves patraukė ir nepatenkinti aplinkos apsaugos aktyvistai. D.Trumpui nepagailėta griežtų epitetų.
„D.Trumpo administracija absoliučiai nesusikalba nei su tikrove, nei su likusia pasaulio dalimi“, – pareiškė aplinkosaugos grupė „Climate Action Network“.
Tačiau Amerikos lyderis nutarė griežtai laikytis savo linijos.
Aiškino, kad pasitraukimas iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo padės stiprinti šalies ekonomiką, o jis esą ir yra „išrinktas atstovauti amerikiečių, ne prancūzų interesams“.
Vis dėlto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas perspėja, kad D.Trumpo sprendimas gali turėti rimtų pasekmių. Maža to, norint pasiekti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslus šalių įsipareigojimai turėtų būti didesni.
Politinio sprendimo nepakanka
Paryžiaus klimato kaitos sutartis įpareigoja ją pasirašiusias valstybes mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą atmosferoje ir imtis kitokių priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinio klimato šiltėjimą.
Pagrindinis susitarimo tikslas – suvaldyti temperatūrą, kad ji nepakiltų aukščiau negu 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, jog didėjimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus.
Energetikos eksperto R.Švedo teigimu, tai yra pats ambicingiausias lig šiol pasiektas globalus susitarimas dėl klimato kaitos.
„Nebuvo lengva tokį susitarimą pasiekti. Vis dėlto nors politiškai tai pats ambicingiausias susitarimas, žiūrint ir skaičiuojant anglies dvideginio emisiją ir poveikį klimato kaitai energetikos sektoriuje, kuriam tenka du trečdaliai visos emisijos, šalių įsipareigojimai yra per maži.
Jei norima pasiekti, kad visuotinis klimato atšilimas neviršytų pusantro laipsnio pagal Celsijų, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu, šalių įsipareigojimai energetikos sektoriuje turėtų būti didesni“, – tikino R.Švedas.
Blogi sprendimai, priimti šiandien, bus svarbūs ir po 20, 30 ar 40 metų. Juolab kai kalbama apie klimato kaitą. O iš esmės išeitys yra dvi – arba atsisakyti labiausiai teršiančio iškastinio kuro, arba reikia pažangių valymo įrenginių. Jie galėtų padėti spręsti tą problemą, bet ši technologija brangi ir nėra plačiai paplitusi.
Pasak R.Švedo, Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslai pasiekiami, bet reikia politinės valios ir labai didelių investicijų.
„Pagrindinis susitarimo tikslų įgyvendinimo instrumentas yra skaidrumas – Paryžiaus konferencija vykdys monitoringą.
Dabar yra surinkti šalių įsipareigojimai, jie pateikti viešai. Vykdant monitoringą bus viešai skelbiama, kurios valstybės vykdo įsipareigojimus, o kurios – ne“, – teigė R.Švedas.
Tačiau jokio teisiškai įpareigojančio mechanizmo, skirto susitarimo tikslams įgyvendinti, nėra. Todėl, kaip tikino energetikos ekspertas, labai svarbi yra politinė lyderystė.
„Ją pirmiausia rodė Vakarų Europa, tačiau prie jos prisidėjo ir Amerika. Ką mes turime dabar? Vieną pagrindinių lyderių, pasitraukiantį iš susitarimo“, – tvirtino buvęs Lietuvos energetikos viceministras ir pabrėžė, kad toks sprendimas gali suduoti smūgį visam susitarimui.
Nesutaria tarpusavyje
Tačiau D.Trumpas, atrodo, tikrai neįžvelgia žalos, kurią sukels jo sprendimas.
Maža to, gindamas JAV pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo D.Trumpas nepabūgo įgelti klimatologams.
Jis pareiškė, kad „jie negali netgi tiksliai nuspėti orų, taigi kodėl jie mano esantys teisūs dėl klimato kaitos“.
Tiesa, nei pats D.Trumpas, nei Baltųjų rūmų atstovas Seanas Spiceris taip ir neatsakė, ar JAV prezidentas apskritai tiki, kad klimato kaita vyksta.
Tačiau kol D.Trumpas vengė tiesioginio atsakymo apie planetos pokyčius, o savo pasitraukimą aiškino kaip sprendimą Amerikos gyventojų labui, jo administracijos nariai – valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ragino prezidentą remti susitarimą, pasiektą Paryžiuje.
Pentagonas žengė dar toliau – atsižvelgdamas į klimato kaitos padarinius savo karines bazes ėmė ruošti galimam vandens lygio jūrose kilimui bei stichijoms.
Vis dėlto D.Trumpas atkakliai kartoja: „Amerika traukiasi iš susitarimo, primetusio drakonišką finansinę bei ekonominę naštą, kuri jai atsieina milijonus darbo vietų ir milijardus dolerių.
Susitarimas yra labai neteisingas Jungtinėms Valstijoms ir naudingas kitoms didelėms teršėjoms, tokioms kaip Kinija ir Indija.“
Atsitraukti neketina
Gegužės pabaigoje Briuselyje susitikęs su Didžiojo septyneto atstovais D.Trumpas teigė, esą JAV galėtų dalyvauti kitokiame susitarime dėl klimato kaitos. Tokiame, „kuris būtų naudingas Amerikai“.
Tačiau tokie jo žodžiai nesužavėjo nei Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, nei naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, nei kitų valstybių lyderių.
Visi jie vienareikšmiškai teigė, kad jokio naujo susitarimo nebus.
Vokietija, Prancūzija ir Italija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sukritikavo D.Trumpo sprendimą ir atmetė jo pasiūlymą iš naujo derėtis dėl šio susitarimo.
„Mes nesiderėsime iš naujo dėl mažiau ambicingo plano. Tam nėra jokios galimybės. Neklyskite dėl klimato kaitos: nėra plano B, nes nėra planetos B“, – po D.Trumpo sprendimo pareiškė Prancūzijos prezidentas E.Macronas.
Aštrių žodžių JAV lyderiui nepagailėjo ir Vokietijos kanclerė A.Merkel. Jo žingsnį ji pavadino „labai neteisingu“.
„Niekas negali mūsų sustabdyti ir niekas to nepadarys“, – pareiškė A.Merkel ir pabrėžė, kad kitos šalys ir toliau vykdys savo įsipareigojimus Paryžiaus klimato kaitos susitarimui.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskambino D.Trumpui pareikšti savo nusivylimo JAV sprendimu, bet sakė, kad jį įkvepia „visame pasaulyje didėjantis postūmis kovoti su klimato kaita ir pereiti prie švaraus ekonomikos augimo“.
Meksikos ministrai sakė, kad egzistuoja „moralinis imperatyvas“ vykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, o Brazilijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad yra susirūpinusi ir nusivylusi dėl Vašingtono sprendimo.
Neįprastai griežtuose komentaruose Japonijos aplinkos ministras Koichi Yamamoto sakė: „Atrodo, tarsi jie būtų atsukę nugarą žmonijos išminčiai. Negana to, kad esu nusivylęs, esu ir piktas.“
Tiesa, visos šalys ėmė garsiai kalbėti, kad Paryžiaus klimato kaitos susitarimas nesužlugs ir užsibrėžti tikslai tikrai bus pasiekti. Tuo kiek abejoja R.Švedas.
„D.Trumpo viešas pareiškimas apie išėjimą iš Paryžiaus susitarimo yra labai reikšmingas tiek politiškai, tiek ekonomiškai, tiek klimato kaitos prasme.
Nesutinku, kad nereikėtų sureikšminti JAV pasitraukimo, nes jis dar neįsigaliojo.
Susitarimas pasiektas tiktai dėl politinės lyderystės ir būtent dėl jos besivystančios šalys buvo pakviestos prisijungti.
Nesvarbu, ar Amerika teisiškai pasitraukia, ar ne, kai JAV prezidentas politiškai pareiškia pasitraukiantis, vadinasi, jis nevykdys įsipareigojimų.
Visos kitos šalys, kurios buvo įkalbėtos prisijungti prie šio susitarimo, supras, kad ir jos neprivalo sutarties laikytis savo ekonomikos sąskaita“, – įsitikinęs energetikos ekspertas.
Maža to, Vakarų šalys netgi įsipareigojo iki 2020 m. teikti paramą – skirti 100 mlrd. JAV dolerių (88,8 mlrd. eurų) besivystančioms šalims, kad ir jos įstengtų vykdyti Paryžiaus klimato kaitos susitarimą.
Pasitraukiant JAV ši susitarimo dalis irgi gali susvyruoti.
„Sumažės ir parama, nes Amerika neprisidės. Tai didelė žala. Tokia D.Trumpo laikysena griauna Paryžiaus susitarimą ir tuos rezultatus, kurių siekia visas pasaulis“, – įsitikinęs R.Švedas.
Įteikė dovaną Pekinui
Galiausiai D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo gali sukurti tam tikrą globalios lyderystės vakuumą, kurį suskubs užimti kitos šalys, pirmiausia Kinija.
JAV pasitraukimas gali būti savotiška strateginė dovana Pekinui, įgysiančiam svaresnį balsą sprendžiant dėl tarptautinių prekybos ir aplinkosaugos standartų.
Kinija savo ruožtu nė nemaskuoja noro užimti lyderės pozicijas: pareiškė, kad ketina griežti pirmuoju smuiku siekiant įvykdyti Paryžiuje pasiekto susitarimo standartus.
Šalis jau investuoja milijardus į švarios energijos infrastruktūrą, o jos lyderiai bando mažinti siaubingą oro užterštumą didžiausiuose šalies miestuose, tarp jų – Pekine.
Įdomu tai, kad Kinija anksčiau aršiausiai gynė savo teisę deginti anglis ir statyti naujas teršiančias elektrines.
Kartu su Indija ji piktinosi taršos apribojimais, kurie trukdo joms plėtoti pramonę ir pasivyti šalis, kurios jau turėjo laiko vystytis ir pralobti.
Klimato kaitos padariniai gali būti katastrofiški
Arūnas Bukantis
Klimatologas
„Klimato kaita yra globalus dalykas, nustatomas atliekant instrumentinius matavimus antžeminėse stotyse, palydovais, taip pat atliekant vandens cheminę analizę.
Galima išskirti penkis svarbiausius klimato kaitos padarinius. Pirmasis yra bene ryškiausias – kyla oro temperatūra. Per pastarąjį šimtmetį ji pakilo maždaug vienu laipsniu ir tai yra labai daug.
Antrasis padarinys yra kylanti vandenynų temperatūra. Pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto vandenyne užfiksuotas net pusantro laipsnio vandens temperatūros kilimas. Šis atšilimas juntamas net iki dviejų kilometrų gylyje. Be to, didėja vandens rūgštingumas, nes tirpsta anglies dioksidas, kuris dėl žmogaus veiklos išmetamas į atmosferą.
Trečiasis padarinys yra ledo ir sniego dangos tirpimas, ypač Arktyje, Šiaurės pusrutulyje. Ji daug plonesnė nei prieš 50 metų.
Ketvirtasis padarinys – amžinojo įšalo tirpimas, atitirpstančio sluoksnio storėjimas, – tai pastebima Sibiro, Aliaskos teritorijose.
Penktasis, ir bene skaudžiausias, padarinys yra ekstremalių reiškinių – sausrų, potvynių – dažnėjimas.
Klimato kaitos padarinius taip pat galime matyti ir Lietuvoje. Pasikeitė kai kurių mėnesių oro temperatūra, pirmiausia sausio, vasario, kovo ir balandžio. Per pastaruosius 70 metų šių mėnesių vidutinė temperatūra pakilo net 2–3 laipsniais. Gana dažnos Lietuvoje pasidarė ir sausros.
Žmogus prie klimato kaitos labiausiai prisideda dviem aspektais, pirmiausia miškų kirtimu, dirbamųjų žemių plėtra, pievų arimu. Tokiu būdu žmogus sunaikina natūralią augaliją.
Ypač pavojingas aspektas yra atmosferos cheminės sudėties keitimas. Degindamas kurą, plėtodamas pramonę žmogus išmeta į atmosferą daug šiltnamio efektą stiprinančių dujų.
