Bent dvi naujos flamenko suknelės ir mažiausiai viena bemiegė fiestos naktis. Dar kibiras tradicinio kokteilio „Rebujito“ ir nors vienas pasivažinėjimas sevilietiška karieta.
Tai – sąrašas dalykų, kuriuos privalu išgyventi Sevilijoje per Balandžio mugę, ispaniškai vadinamą „Feria de Abril“. Seviliečiams šis renginys yra šventas reikalas – odė draugystei, šventei ir flamenkui.
Seviliją Balandžio mugės dienomis užvaldo visuotinis pamišimas – miestas nusidažo ryškiomis flamenko ir koridos spalvomis, gatvėse rieda žirgų traukiamos karietos, kuriose sėdi nustabios damos su puošniomis fllamenko sukniomis ir gėlėmis apkaišytais plaukais.
Specialiai mugei pastatomas didžiulis paviljonas, miestiečių vadinamas „Real“ (liet. k. „karališkasis“), kuris savaitę tampa Andalūzijos sostinės šerdimi.
Paviljono pavadinimas kilęs nuo karališkosios monetos. Kelionė karieta nuo miesto centro iki mugės anksčiau kainuodavo vieną realą.
275 tūkstančių kvadratinių metrų paviljonas specialiai kiekvienais metais statomas šiai mugei. Jame yra net 15 gatvių, kurių dauguma pavadintos žymių toreodorų vardais.
Sevilijos mugė – tai tarsi atskiras šventės miestas, savaitei užburiantis gyventojus ir miesto svečius. Nuo ryto iki vėlyvos nakties mugėje seviliečiai ošia paviljone esančiuose namukuose (isp. k. „casetas“), kurių stalai lūžta nuo geriausio iberinio kumpio ir jūrų gėrybių.
„Per vieną vakarą iškepu po kelis šimtus kilogramų žuvies, tortilijoms sumušame po tūkstantį kiaušinių“, – sakė Jose, viename iš namukų dirbantis virėjas.
Net ir tie, kuriems per mugę tenka dirbti, nepraleidžia progos pasilinksminti ir pašokti flamenko ritmu.
„Mes čia virtuvėje tarp puodų irgi pašokame. Mugė yra mugė, čia linksminasi visi“, – sakė Jose.
Mugė – mažiems ir dideliems
Dauguma namukų mugėje yra privatūs – jie priklauso pasiturinčioms Sevilijos šeimoms, Andalūzijos vyriausybei, privačioms įmonėms ir kitiems. Į privačius namukus patekti reikia specialaus kvietimo.
Žymi Ispanijos folkloro dainininkė Maria del Monte neseniai per Andalūzijos televizijos kanalą paprastiems mirtingiesiems tiesiogiai transliavo įvykius iš savo giminės „namuko“.
Mugės atidarymo proga į namuką susirinko gausi dainininkės šeima. Damos nuo galvos iki kojų išsidabinusios flamenko apdarais – raukiniais išdabintomis suknelėmis, didžiuliais kabančiais auskarais, gėlėmis išpuoštomis galvomis.
„Aš jus visus labai myliu, visada būkite tokie vieningi, tegyvuoja šeimyna ir tegyvuoja mugė“, – likus kelioms minutėms iki mugės pradžios per mikrofoną visai giminei linkėjo namuko savininkė, 90 metų sulaukusi žymios dainininkės motina.
Šventė prasideda tuomet, kai įsižiebia specialiai kiekvienai mugei sukurti paviljono vartai. Tai reiškia: šventė atidaryta, o ūžianti fiesta kiekvieną dieną tęsis ligi ryto.
Mugėje vietos atsiranda ir mažiems, ir dideliems – flamenko sukniomis puošiasi ne tik ponios, bet ir mergaitės.
Tiesa, vaikų mėgstamiausia mugės paviljono gatvė yra pavadinta Pragaro (isp. „Infierno“) vardu.
Čia pilna įvairiausių karuselių ir atrakcionų bei saldumynų kioskų. Ne veltui net dvi mugės dienas – ketvirtadienį ir penktadienį – vaikai neina į mokyklą. Kad būtų laiko pasidžiaugti!
Kokteilius geria iš ąsočių
Mugės nuotaikomis užsikrečia ir Andalūzijos sostinėje gyvenantys lietuviai.
„Tikrai įspūdinga, kai ištisą savaitę ošia visas miestas“, – „Lietuvos rytui“ sakė Sevilijoje gyvenantis lietuvis Justinas.
Jis mano, kad Balandžio mugė pralenkia netgi Didžiąją savaitę, kai vyksta didžiulės procesijos ir būna pilni visi miesto viešbučiai.
„Seviliečiams Balandžio mugė – dar didesnis įvykis, nes oficialiai galima vartoti alkoholį. Tiksliau, per mugę tai yra tiesiog privaloma“, – juokavo lietuvis.
Ir iš tiesų vienas svarbiausių mugės simbolių yra alkoholinis gėrimas „Rebujito“ – vietinio chereso ir vaisvandenio „Sprite“ mišinys.
Žymųjį kokteilį kadaise atrado ne seviliečiai, o granadiečiai, kai savo miesto mugėje statydami namuką labai ištroško.
Iš ankstesnių metų užsilikusio chereso skonis buvo nekoks, tad granadiečiai praskiedė jį limonadu. Dabar be šio gėrimo neapsieina nė vienas mugės namukas – ledu gerai atšaldytas chereso ir limonado kokteilis parduodamas plastikiniuose ąsočiuose. Mat šventės prasmė – vaišinti draugus, artimuosius ir pažįstamus.
Sakoma, kad Sevilijos gyventojai 12 mėnesių taupo tam, kad per Balandžio mugę viską išleistų.
Pasak čia gyvenančio Justino, namuko nuoma yra labai brangi, o ką jau kalbėti apie virėjų, padavėjų atlyginimus ir kalną maisto bei marias gėrimo.
Muzikantai ir sargybiniai – taip pat neatskiriama namukų dalis. Todėl daugiausia jų priklauso įvairioms įmonėms ar pasiturinčioms žymioms Sevilijos šeimoms.
Be suknelės – nė žingsnio
Kita svarbiausia šventės detalė yra įspūdingos flamenko suknelės, kuriomis išsipuošia mugės viešnios. Per Balandžio mugę Sevilijoje jomis rengiasi ir žymiausios Andalūzijos politikės, teisėjos bei gydytojos.
Šią savaitę Ispanijos žiniasklaida užfiksavo Andalūzijos vyriausybės vadovę sevilietę Susaną Diaz, apsirengusią tradiciška flamenko suknele ir seginčią plaukuose milžinišką rožę.
Flamenko suknelė turbūt yra populiariausias ir ryškiausias tautinis rūbas, turintis daugybę variacijų ir leidžiantis su juo žaisti mados tendencijomis.
Griežta taisyklė – pirmą dieną mugėje nevalia vilkėti pernai pirktos suknelės. Todėl beveik visus metus Sevilijos damos eina iš proto ruošdamos ateinančio sezono aprangą.
Flamenko mados verslas klestėte klesti ir apyvartoje sukasi didžiuliai pinigai. Suknelėmis rūpinasi ne tik sevilietės, bet ir daugybė iš kitų Ispanijos kampelių į mugę suvažiuojančių flamenko kultūros gerbėjų.
Suknelių autorė – lietuvė
Tos mugės viešnios, kurios suknias perka Sevilijoje esančiame butike „Rima Atelier“, nežino, kad išskirtines flamenko mados pasaulyje labai vertinamas sukneles joms kuria ir siuva lietuvė Rima Pocevičienė.
„Aš pernelyg nelendu į viešumą, todėl, kai kartais susiduriu su klientėmis, jos apstulbsta sužinojusios, kad esu ne ispanė“, – „Lietuvos rytui“ sakė lietuvė, kuriai per stebuklą pavyko užkariauti tradiciškai ispanišką flamenko mados terpę.
R.Pocevičienė yra vienintelė užsienietė, jau ketvirtus metus pristatanti kolekcijas flamenko mados dienomis „Simof“.
„Mados parodos direktorius Pedro Gonzalezas sako, jog mano suknelės yra kitokios, savitos.
Kad aš į visą jų flamenko pasaulį sugebu pažiūrėti iš šalies, įdedu daug širdies, negailiu medžiagos ir labai daug dirbu“, – savo sėkmės priežastis bandė apibūdinti R.Pocevičienė.
Kalbėdama su „Lietuvos rytu“ Rima tik akimirkai paliko siuvyklą. Mugės metu ji dirba ištisą dieną, nes paskutinę minutę tenka taisyti sukneles nusipirkusioms sevilietėms.
Andalūzijoje ypatingomis, vienetinėmis flamenko suknelėmis išgarsėjusi lietuvė sako, kad Balandžio mugė turi „galingą magišką efektą ir traukia lyg magnetas“.
Stebėdama semiasi minčių
„Aš beveik neturiu laiko pati nueiti į mugę ir kiekvieną sykį prieš eidama ten bijau per ilgai užtrukti. Bet nuėjusi užsibūnu ligi ryto – tai toks užkrečiantis dalykas, kaip koks verpetas, į kurį patekęs jau nebeištrūksi.
Aš niekad nesirengiu flamenko sukniomis, niekad nesu ir šokusi. Užtat stebiu ir semiuosi idėjų“, – įspūdžius iš Balandžio mugės „Lietuvos rytui“ pasakojo į flamenko mados viršūnę kopianti 54-erių lietuvė.
Vienetinės Rimos suknelės kainuoja nuo 800 iki 2000 eurų. Praėjusį vasarį flamenko mados parodoje „Simof“ pristatyta dizainerės kolekcija sulaukė milžiniškos sėkmės.
„Mano klientės labai įvairios – yra ir paprastų mergaičių, kurios taupo kelerius metus, kad galėtų nusipirkti vieną suknelę.
Bet daugiausia tai Sevilijos teisininkės, gydytojos ir kitos pasiturinčios moterys, galinčios sau leisti per mugę užsivilkti po dvi sukneles, – pasakojo dizainerė. – Dienos metu važiuojant karieta per Sevilijos gatves – vieną, o vakare, pasirodymui namuke aukštajai visuomenei – kitą.“
Sevilijos damų tikslas per Balandžio mugę yra sužibėti kuo ryškesne ir kuo labiau pritrenkiančia suknele – juk vėliau apie tai dar ilgai kalbės visas miestas.
Tiesa, su praėjusių sezonų suknelėmis galima pasirodyti, bet tik ne pačiomis svarbiausiomis mugės dienomis.
Į šventę – su buliaus ausimi
Bulių kautynės – dar viena privaloma mugės dalis. Vienoje garsiausių pasaulio koridos arenų – Maestransoje – vyksta geriausių šalies toreodorų pasirodymai.
„Iš koridos žmonės karietomis važiuoja į mugę. Trečiadienį Sevilijos dienraštyje buvo išspausdinta nuotrauka, kaip paprastu kostiumu apsirengęs toreodoras vaikščioja po mugę rankoje laikydamas į nosinę suvyniotą koridos trofėjų – nupjautą buliaus ausį. Tikrai egzotiškai man pasirodė“, – pasakojo Sevilijoje gyvenantis Justinas.
Visa Andalūzijos regiono žiniasklaida mugės dienomis sutelkia dėmesį į renginį. Daugiau nei pusę dienraščio „Diario de Sevilla“ užima reportažai ir nuotraukos iš mugės.
Vieną balandžio savaitę Sevilija gula ir keliasi su ta pačia mintimi: „Mieste vyksta šventė!“
