Nematomi, bet svarbūs pokyčiai Rusijoje atskleidžia didžiausią Vladimiro Putino baimę

Praėjusių metų pavasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą sukurti Nacionalinę gvardiją, kuri netrukus neoficialiai imta vadinti asmenine jo kariuomene. Teigiama, kad tokios stiprios jėgos struktūros Rusijoje iki šiol nebuvo. Pastaruoju metu ji esą tik dar labiau stiprina savo raumenis. 

 Teigiama, kad įkurdamas Nacionalinę gvardiją V.Putinas siekia apsaugoti Kremlių nuo galimų revoliucijų. <br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 Teigiama, kad įkurdamas Nacionalinę gvardiją V.Putinas siekia apsaugoti Kremlių nuo galimų revoliucijų. <br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 Nacionalinei gvardijai priklauso ir OMON.<br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 Nacionalinei gvardijai priklauso ir OMON.<br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 Nacionalinei gvardijai priklauso ir OMON.<br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 Nacionalinei gvardijai priklauso ir OMON.<br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 AFP/„Scanpix“ nuotr.
 AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 22, 2017, 11:09 PM, atnaujinta Jun 23, 2017, 1:40 PM

Iš viso jos sudėtyje yra maždaug 400 tūkst. žmonių, o šiai struktūrai vadovauja V.Putino draugas Viktoras Zolotovas. Tiesa, Nacionalinė gvardija iš tiesų yra pavaldi tik pačiam Rusijos lyderiui, rašo Antoni Rybczyński iš leidinio „Gazeta polska“. 

Gegužės 24 dieną V.Putino pasirašytas įsakymas smarkiai pakeitė šalies jėgos struktūras. Nacionalinę gvardiją sudaro ne tik Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenė, bet ir įvairūs greitojo reagavimo bei ypatingosios paskirties būriai, tarp kurių - ir gerai žinomas OMON. 

2016 m. Rusijos Vidaus ministerijos vidaus kariuomenė turėjo netgi pratybas su reguliariąja kariuomene, kurioms vadovavo Nacionalinė gvardija. Nors iki šiol vidaus kariuomenė niekad nėra vadovavusi ir reguliariajai. 

O ir įsakyme dėl Nacionalinės gvardijos sukūrimo nebuvo minima galimybė, kad reguliarioji kariuomenė būtų pavaldi vidaus kariuomenei. 

Tai padaryta tik dabar ir paskatino kalbas apie tai, jog Kremlius vidaus grėsmes laiko netgi didesnėmis už užsienio šalių keliamą pavojų

Priešas šalies viduje

Gegužės 24-osios įsakymas neretai suvokiamas kaip V.Putino baimė dėl galinčių kilti neramumų šalies viduje. Ir ne bet kokių, o apimsiančių visą valstybę. 

Tokiais atvejais veikti teks ne tik visiems Nacionalinės gvardijos padaliniams, bet galimai ir šalies ginkluotosioms pajėgoms. 

Praėjus dviem dienom po įsakymo pasirašymo buvęs Rusijos Generalinio štabo generolas Jurijus Balujevskis rašė: „Nacionalinės gvardijos atsiradimas – tai atsakas į galimą taip vadinamų taikaus pasipriešinimo technologijų panaudojimą“. 

Tiesa, apie kariuomenės pasitelkimą prieš savo šalies piliečius prabilta kiek anksčiau. 2014 m. Rusijoje vykusioje saugumo konferencijoje vietos generolai aiškino, kad „naujosios kartos karu yra spalvotos revoliucijos“. 

Netrukus po to į naująją Rusijos karinę doktriną buvo įrašyti ir masiniai protestai bei jų panaudojimas. Taip jų keliama grėsmė praktiškai prilyginta užsienio diversantų veiksmų keliamai grėsmei. 

2015 m. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė Generalinio štabo akademijai išanalizuoti, kaip šalies kariuomenei derėtų reaguoti į spalvotų revoliucijų keliamą grėsmę. 

Kokie buvo analizės rezultatai, nėra žinoma, tačiau spėjama, kad kariuomenės vadai nusprendė nesiųsti kariškių prieš savo šalies civilius. 

Tačiau jei dabar šalies kariuomenei galės įsakyti Nacionalinė gvardija, sprendimas dėl kariuomenės panaudojimo bus ne jos vadų rankose. 

Kremliaus armija

Nacionalinę gvardiją visų pirma sudaro buvusios Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės pajėgos (187 tūkst. žmonių). Tai niekuo šalies kariuomenei nenusileidžiančios pajėgos, turinčios karinę struktūrą, aviaciją, artileriją, sunkiąją karinę techniką. 

Nacionalinę gvardiją sustiprino ir specialiosios paskirties policijos pajėgos – OMON. Jų yra ne mažiau nei 20 tūkst. Šie žmonės puikiai įgudę vaikyti demonstracijas ir protestus. 

Maža to, Nacionalinė gvardija gavo įgaliojimus kontroliuoti ginklų prekybą ir privačių apsaugos įmonių veiklą. 

Tačiau ir tai ne viskas. Nacionalinė gvardija galės vykdyti kontržvalgybą ir bendradarbiauti su saugumo pareigūnais. 

O vadovaus Nacionalinei gvardijai ne kas kitas, o geras V.Putino draugas Viktoras Zolotovas, kuris daugybę metų buvo jo asmens sargybiniu, o vėliau tapo Rusijos prezidento apsaugos vadovu. 

Iš prieš metus įkurtos jėgos struktūros Kremlius tikisi išties daug: visų pirma, kad ši padės išsilaikyti valdžioje tiek V.Putinui, tiek ir kitiems jo aplinkos žmonėms. 

Dmitrijus Rogozinas, vadovaujantis karinės pramonės kompleksui Rusijoje, Nacionalinę gvardiją pavadino „labiausiai kariaujančiu kariniu daliniu, sprendžiančiu problemas šalies viduje“. Be to, pasak jo, Nacionalinė gvardija turi būti apginkluota pačiais moderniausiais ginklais. 

V.Putino „sargybinių“ užduotis ne tik vaikyti protestus, tačiau ir užbėgti jiems už akių. Mat Nacionalinė gvardija siekia pasisamdyti šimtus aukštųjų technologijų specialistų bei socialinių tinklų stebėtojų. 

Oficialiai teigiama, kad jie sieks išsiaiškinti potencialius teroristus, tačiau neabejojama, jog į jų akiratį pateks ir demonstracijų dalyviai. 

Šių metų pavasario pabaigoje Rusijos prezidentas V.Putinas, minėdamas Nacionalinės gvardijos įkūrimo metines, teigė: „Prieš mūsų akis nauji iššūkiai. Jie pareikalaus daug jėgų ir resursų. Užduočių apimtys bus didžiulės, o atsakomybė už daugelį guls ant jūsų pečių“. 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.