Italijoje nutarta: vaikai iki 16 metų privalės gauti 12 vakcinų vietoj iki šiol buvusių keturių privalomų. Mažieji kitaip negalės lankyti nei valstybinių, nei privačių darželių.
O tėvų, nepaskiepijusių mokyklinio amžiaus vaikų, laukia milžiniškos baudos. Griežčiausia sankcija – tėvystės teisių apribojimas.
Tokios nuostatos suskaldė Pietų Europos šalį, kurioje pabėgėlių antplūdis neslūgta, o daugelis dėl plintančių infekcijų kaltina būtent juos.
Grės didelės baudos
Pagal naują įstatymą, kurį jau pasirašė Italijos prezidentas ir kuris turėtų pradėti veikti nuo naujų mokslo metų, Italijos vaikai bus skiepijami nuo poliomielito, difterijos, stabligės, hepatito B. Šie skiepai buvo privalomi ir anksčiau.
Prie jų pridėtos vakcinos nuo kokliušo, Haemophilus B bakterijos, meningokoko B, meningokoko C, tymų, raudonukės, kiaulytės ir vėjaraupių.
Visos minėtos vakcinos bus nemokamos. Prieš mokslo metus tėvai darželiams ir mokymo įstaigoms turės pristatyti skiepų knygeles. Planuojama skiepyti ir į Italijos teritoriją patekusius kitų šalių nepilnamečius.
Išimtis bus daroma tik tais atvejais, jei vakcina kels pavojų vaiko sveikatai ir jei tėvai pateiks tai patvirtinančią mediko pažymą.
Tuomet nevakcinuotas vaikas bus priskiriamas prie tokios klasės, kur nėra kitų nevakcinuotų vaikų.
Kitu atveju nepaskiepijus savo vaikų grės baudos nuo 500 iki 7500 eurų, nelygu, kelių skiepų trūks. Nepaskiepijus vaikų baudą gali tekti mokėti kasmet.
Apie neimunizuotus mokinius mokyklos privalės informuoti teritorines ligonių kasas. Jei to nepadarys, gali būti nubaustos.
Jei nepilnametis nebus skiepytas privalomomis vakcinomis, ligonių kasos galės kreiptis net į teismą, kad tėvams būtų apribotos tėvystės teisės.
Vis daugiau atsisako skiepų
Italijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė pastaraisiais metais stebinti pavojingą statistiką, rodančią, kad vis daugiau tėvų nusprendžia neskiepyti vaikų. Todėl įstatymu siekiama priversti juos tai daryti.
Taip tikimasi pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą normą, kad 95 procentai populiacijos būtų vakcinuota. PSO duomenimis, tik tokia riba yra saugi, t.y. neleidžianti plisti epidemijoms.
Šiuo metu Italijoje toks procentas pasiektas tik keliuose regionuose, o yra tokių, kur vakcinavimo lygis nesiekia ir 93 procentų.
Sveikatos apsaugos ministrė Beatrice Lorenzin sako, kad priimti įstatymą buvo būtina, o numatytos sankcijos nėra per griežtos: „Skubiai priimti įstatymą reikėjo tam, kad būtų garantuotas vienodas vakcinavimas visoje šalyje, atitinkantis reikiamą visuomenės, ypač vaikų, sveikatos prevencijos lygį.
Jei nevakcinuojantys tėvai bus apskųsti, prokuratūra nuspręs, ar pradėti bylą. Bet tai nereiškia, kad tėvystės teisės bus iškart automatiškai apribotos ar net atimtos. Kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai.“
Privalomą vakcinavimą aktyviai palaikė ir buvęs premjeras Matteo Renzi, ne kartą paraginęs Vyriausybę nesitraukti.
Atsirado pasipiktinusių būriai
Tokia griežta tvarka sukėlė nemenką sąmyšį. Italai skambučiais užvertė pediatrus ir ligonių kasas. Visuose regionuose susibūrė skiepų priešininkų judėjimai. Tie, kurie nepritaria įstatymui, surengė daugybę protestų.
Vien Romoje susirinko apie 10 tūkstančių protestuotojų. Jie piktinosi, kad 12 vakcinų per daug, kad kai kurių jų poveikis dar tik stebimas ir kad vakcinų negalima pasirinkti. Esą griežtas sankcijas numatantis įstatymas nėra demokratiškas ir pažeidžia žmogaus teises.
Vyriausybės priimtą sprendimą aršiai kritikavo opozicija. „Penkių žvaigždžių judėjimui“ atstovaujantis deputatas Carlo Sibilia pareiškė, kad privaloma skubi vakcina reikalinga prieš ministrės B.Lorenzin kvailystę: „Kas žino, gal kurią dieną sužinosime, kiek roleksų B.Lorenzin gavo, kad parašytų šį absurdišką įstatymą.
12 vakcinų – tai beprecedentis skaičius visoje Europoje – skiriama be jokios prasmės. Italijoje nėra jokio epidemijos pavojaus, kad reikėtų tiek privalomų vakcinų.“
Sukilo ir opozicinių partijų valdomi regionai. Veneto regionas jau apskundė naująjį įstatymą Konstituciniam teismui kaip pažeidžiantį regiono autonomines teises.
Atšaukti jį prašys ir Ligūrija. Daugiau kaip šimtas šiaurinėje šalies dalyje gyvenančių šeimų pagrasino prašysiantys politinio prieglobsčio Austrijoje, jei prievolė skiepyti nebus atšaukta.
„No vax“ judėjimo aktyvistai pareiškė, kad savo vaikų nenuodys ir kad politinio prieglobsčio turi teisę prašyti ne tik bėgantys nuo karo, bet ir tie, kurių teisės savoje šalyje pažeidžiamos.
Vakcinų įstatymą aktyviai viešojoje erdvėje palaikantys medikai tikino, kad visa tai – vaikų sveikatos labui, o prievolė išgelbės daugelio gyvybę kiekvienais metais. Vienas aktyviausių įstatymo šalininkų imunologas Roberto Burioni savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Jeigu sankcijos tiems, kurie į mokyklą užregistruos nevakcinuotus vaikus, bus dešimtys tūkstančių eurų, turėsime kai ką panašaus į visišką įpareigojimą.
Net jei yra labai nesąžininga galimybė, leidžianti nusipirkti sau teisę pakenkti kitam.“
Garsus Italijos medikas socialiniuose tinkluose dėl savo pažiūrų sulaukė net grasinimų nužudyti.
Abejojo ir lietuviai
Itin griežtas vakcinų įstatymas sukėlė sąmyšio ir tarp Italijos lietuvių. 15 metų čia gyvenanti ir du vaikus turinti Danguolė sako išvyksianti, kad savo vaiką apsaugotų nuo jai abejonių keliančių vakcinų: „Aš labai bijau dėl kai kurių eksperimentinių skiepų. Pažįstu šeimą, kurioje vaikas po skiepų nebekalba ir sunkiai vaikšto.
Manau, jeigu niekas nepasikeis iki rugsėjo, aš su 11 metų sūnumi, kol jam sukaks 16-a, turėsiu grįžti į Lietuvą. Kita dukra – jau 17metė, ji liks su tėčiu baigti mokslų. Aš nesu prieš skiepus, bet noriu švarių skiepų. O jie pridėjo kai kuriuos eksperimentinius nuo meningito, kurie yra labai pavojingi.
Man pavydi kai kurios italų šeimos, kad aš turiu alternatyvą, o jie – jokios. Mes jau nusprendėme ir aš tikrai nerizikuosiu, net jei tai būtų tik 0,1 proc. rizika.“
Kiti lietuviai priimtu įstatymu džiaugiasi. Esą skiepų nauda atsveria riziką, kuri moksliškai neįrodyta. Beveik metukų dukrą turinti 11 metų Italijoje gyvenanti Gintarė sako, kad anksčiau už kai kuriuos skiepus mokėjo pati.
„Aš suprantu, kad skiepai kai kam yra būdas pasipelnyti, bet tai nereiškia, kad skiepai nereikalingi. Aš asmeniškai džiaugiuosi, kad Italija priėmė tokį įstatymą. Kai kurių ligų nebėra arba jų pavojus buvo sumažintas iki minimumo tik dėl skiepų. Žinoma, gali būti šalutinis poveikis, bet juk ir paprasčiausias aspirinas jį gali sukelti, – teigė lietuvė. – Mano vaikui buvo alerginė reakciją į karvių pieno baltymą ir neaišku, kuo tai būtų pasibaigę, jeigu dozė būtų buvusi didesnė.
Grįžo pamirštos ligos
Europoje pastaruoju metu daug nerimo sukėlė beveik išnykusiomis laikytų ligų protrūkiai. Rumunijoje kilo didžiulis tymų protrūkis. Per metus čia užfiksuota net 16 tymų sukeltos mirties atvejų.
O vien nuo šių metų sausio iki balandžio vidurio buvodiagnozuota daugiau kaip 4,7 tūkst. susirgimų tymais.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras paragino Rumuniją imtis skubių prevencinių priemonių: esą antraip gali kilti rizika, kad tymai pradės nevaldomai plisti ir kitose ES šalyse.
Italija pagal susirgimų tymais skaičių yra antra po Rumunijos.
Statistika rodo, kad sergamumas tymais Europoje per pastaruosius metus išaugo kelis kartus, nors ši liga buvo beveik išnykusi. Europos sveikatos organizacijos sako, kad tai būtent nepakankamo skiepijimo pasekmė.
Sveikina sprendimą
Už maisto saugą ir sveikatą atsakingas ES komisaras Vytenis Andriukaitis sako, kad epidemijų pavojus Europoje vis didėja, ir giria Italiją žengus teisingą žingsnį. Pasak eurokomisaro, valstybė turi pasirūpinti vaikų sveikata, jei to nepadaro tėvai.
„Italai įgyvendina Vaiko teisių apsaugos konvenciją. Ji numato, kad valstybė privalo garantuoti vaikų sveikatos apsaugą. Tai yra valstybės atsakomybė užtikrinti vaiko teisę būti sveikam. Suaugęs žmogus turi pasirinkimo laisvę – gali rinktis susirgti.
Todėl suaugusiųjų kontekste privalomas vakcinavimas turi kitų teisinių niuansų.
Tačiau vaikai neturi laisvės pasirinkti. Konvencija nustato, kad atsakomybė tenka tėvams ir valstybei, tad jei tėvai nesiima veiksmų, tai turi padaryti valstybė“, – tikino V.Andriukaitis.
Pasak komisaro, sekti Italijos pavyzdžiu turės ir kitos ES šalys: „Tai yra labai teisingas žingsnis, ir aš jį sveikinu. Jis atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimus, mokslo rekomendacijas, šalių narių įsipareigojimus.
Šalys yra įsipareigojusios išnaikinti kai kurias ligas, pavyzdžiui poliomielitą, bet ne visos yra išnykusios.
Todėl Italijos kryptis teisinga. Tas skaičius – 12 vakcinų – nepaimtas „iš lubų“. Jis iš epidemiologinės analizės, faktų ir grėsmių.“
V.Andriukaitis sako, kad infekcinės ligos sparčiai plinta dėl kelių priežasčių ir tai kelia didelį nerimą: „Europoje prasidėjęs užkrečiamųjų ligų protrūkis. Didėjantis tėvų nusistatymas prieš skiepus sukelia dramatiškas pasekmes vaikams ir suaugusiesiems.
Anksčiau buvo madinga susargdinti specialiai kokia nors liga.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vykdavo vadinamieji raudonukės vakarėliai, kai surinkdavo sergančius ir sveikus vaikus, kad šie užsikrėstų.
Tačiau, deja, atskirti raudonukę nuo tymų patiems labai sudėtinga, tad tokių iniciatyvų pasekmės buvo labai tragiškos.
Privalomą vakcinavimą bent viena vakcina yra įvedusios dauguma ES šalių. Bet vakcinų skaičius ir pobūdis skiriasi. Jei nauja tvarka Italijoje nebus atšaukta, ji bus beprecedentė tiek skiepų skaičiumi, tiek sankcijomis.
Lietuvoje įvesti skiepų prievolės nepavyko
Bandymas įvesti privalomą vakcinavimą valstybinius darželius laikantiems vaikams iki šiol Lietuvoje buvo nesėkmingas. 2014-aisiais tokį įsakymą buvo pasirašęs Sveikatos apsaugos ministerijai tuomet vadovavęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Tačiau po Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsakymą teko atšaukti.
Teismas, į kurį kreipėsi keli Seimo nariai, išaiškino, kad privalomas vakcinavimas gali būti įvestas tik įstatymu. V.Andriukaitis tvirtino, kad visoms įstatymo kūrimo stadijoms pereiti būtų reikėję labai daug laiko, todėl buvo pasirinktas greitesnis variantas. Tačiau vėliau teismas pripažino jį antikonstituciniu ir prieštaraujančiu įstatymų hierarchijai.
Įsakymas turėjo įsigalioti nuo 2016 metų ir numatė, kad nuo tymų, raudonukės ir poliomielito nepaskiepyti vaikai negalės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Jis būtų galiojęs tik į darželius užregistruotiems naujiems vaikams.
