Vienas tokios idėjos iniciatorių – respublikonas Mike'nas Rogersas, pirmininkaujantis branduolinių ginklų priežiūros komisijai.
Pasak jo, „neatsakinga yra laikytis susitarimo, kai kitas ir vienintelis jo dalyvis be JAV nedaro to paties“.
Tačiau tokios kalbos sukėlė nerimo Pentagone, Valstybės departamente ir Nacionalinio saugumo komitete. Mat baiminamasi, kad JAV pasitraukus iš sutarties, galimai vėl prasidėtų ginklavimosi varžybos.
Tačiau klausimas, kaip pasielgs JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, kol kas lieka atviras. Mat žadama peržvelgti visą Amerikos branduolinės ginkluotės politiką, o tai gali reikšti ir svarstymus apie pasitraukimą iš sutarties su Rusija.
Neseniai už masinio naikinimo ginklų ir kovos su jų platinimu atsakingas direktorius Nacionalinio saugumo komitete Christopheris Fordas pareiškė: „Turime užtikrinti, kad Rusija nesusikūrė karinio pranašumo pažeisdama sutartį“.
Vis dėlto kai kuriuos aukšto rango JAV politikus ir pareigūnus kalbos apie Amerikos veiksmus užtikrinant, kad Rusija neaugintų karinių raumenų, ne juokais gąsdina.
„Tai atvestų tik prie dar didesnės grėsmės“, - kalbėjo buvęs Saugumo departamento sekretorius, dabar dirbantis Pentagone Williamas Perry.
Pasak jo, galimybė įsivelti į branduolinį konfliktą panaudojant vidutinio nuotolio raketas yra dar didesnė nei panaudojant tolimojo nuotolio.
Susitarimas dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų tarp JAV ir Rusijos pasirašytas dar 1987 m. Tačiau Rusija ne kartą yra apkaltinta jį pažeidusi.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama 2014 m. teigė, kad Rusija išbandė sutartimi uždraustą raketą. Kaltinimai apginklavus savo karines pajėgas nuo žemės paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis Maskvai buvo mesti ir šiemet.
Tačiau Rusija kategoriškai tikina nepažeidžianti 1987 metais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ir jos pažeidimais kaltina Vašingtoną.
