Maskvos šiaurėje gyvenantis Artiomas sunerimo, kai suvokė, kad parkas prie pat jo namų tapo populiaria vieta lankytis narkotikų prekeiviams: jie pakasdavo svaiginančias prekes po krūmais, o jas vėliau atkasdavo klientai.
„Naktį parkas atrodo kaip fėjų miškas, tarsi visur būtų pilna jonvabalių“, – apie tamsoje su mobiliaisiais telefonais kelią pasišviečiančius narkomanus ir narkotikų prekeivius pasakojo programuotojas Artiomas.
Tačiau problema Artiomui tapo itin asmeniška, kai jo šuo, Toša, atkasė vieną paslėptą narkotikų paketą, suvalgė jo turinį ir perdozavo psichotropinių medžiagų.
Artiomas suvokė, kad jam pačiam teks imtis spręsti narkotikų problemą. Mat policininkai, kuriems rusas ne kartą ir ne du pasakojo apie narkotikus parke, nieko nesiima daryti.
Milžiniška nelegali pramonė
Problemų su narkotikais turi ne vien tik Artiomo rajonas. Kasdien šimtai narkomanų slampinėja po Maskvos gatves ir ieško jiems paliktų maišų su narkotikais gėlynuose ar po parkų suoleliais.
Psichotropinės medžiagos dažnai įdedamos į plastikinius maišelius, kuriuose yra įdėtas ir magnetas. Tai leidžia nelegalių medžiagų paketus „prikabinti“ prie bet kokio metalinio paviršiaus, pavyzdžiui, po palangėmis ar vamzdžiais.
Narkotikų prekeivius ir besisvaiginančius žmones šiomis dienomis susekti yra sunkiau nei bet kada anksčiau. Mat įvairiuose tinklalapiuose naudojantis skaitmeninėmis valiuotomis galima anonimiškai nusipirkti prekę. Tuomet gaunamas patvirtinamas, kad narkotikai paslėpti tam tikroje vietoje.
Internetas pašalino vieną painiausių žingsnių narkotikų prekyboje: susitikimą tarp pirkėjo ir pardavėjo. Dėl to Rusijoje psichotropinėmis medžiagomis prekiaujantys nusikaltėliai tik džiūgauja. Jiems internetas padėjo išvengti daug galvos skausmo.
Pasak buvusio Rusijos kovos su narkotikais tarnybos vadovo Viktoro Ivanovo, nuo 2016 metų sausio narkotinių medžiagų pramonė Rusijoje uždirbo 25 mlrd. JAV dolerių (22 mlrd. eurų).
Naikina miesto gėlynus
Kadangi Maskvos policijai itin sunku kovoti su internete narkotikais prekiaujančiais nusikaltėliais, Artiomas nutarė, kad pats spręs šią milžiniška problema. Jis dabar vakarais patruliuoja savo rajone.
„Mūsų kieme anksčiau buvo gėlynas, tačiau po kurio laiko pastebėjome, kad gėlės pradėjo dingti, – tvirtino Artiomas. – Iš pradžių maniau, kad senutės gėlės iškasdavo ir vežėsi į savo sodus. Tačiau vėliau pamačiau, kaip narkomanai jas iškasa ieškodami paslėptų narkotikų.“
Užslėptuose tinklalapiuose, kur siūloma įsigyti narkotikų, dažnai labai detaliai aprašoma psichotropinių medžiagų sudėtis, jų kilmės šalis.
Šie tinklalapiai tarpusavyje varžosi, prekeiviai nebeturi paskatos įkišti kuo prastesnę prekę, todėl jie bando pateikti kuo kokybiškesnį produktą ir kartais net siūlo nuolaidas nuolatiniams klientams.
Populiariausi narkotikai yra marihuana ir amfetaminai. Mat šių produktų nereikia importuoti iš kitų šalių, jų galima gauti Rusijoje.
Nepavyko rasti darbo
Narkotikų prekeivis Sergejus šio verslo ėmėsi niekaip nesugebėjęs rasti padoraus darbo. Jis narkotikus retkarčiais pardavinėdavo ir iki pradedant jais prekiauti internete.
„Iš pradžių ieškai teisėtų būdų gauti pakankamai pinigų pragyvenimui, – tvirtino Sergejus. – Tačiau po to sakai sau: „Velniop, darysiu tai, ką moku ir pardavinėsiu narkotikus – tai vienintelis būdas gauti tokius pinigus, kokių noriu.“
Sergejus yra tarpininkas, kuris užsiima psichotropinių medžiagų logistika: jis koordinuoja operacijas tarp narkotikus gaminančių laboratorijų, prekeivių ir internetinių parduotuvių. Pasak Sergejaus, nors jis pats nėra „stambi žuvis“, jis uždirba apie 11 tūkst. dolerių per mėnesį (9,7 tūkst. eurų).
„Vienas prekeivis ėmė narkotikus „skiesti“ aspirinu, o klientai pradėjo skųstis“, – piktinosi Sergejus, kuriam faktas, kad jis užsiima nusikalstama veikla yra mažiau svarbus nei jo verslo sėkmė.
Smulkūs nusikaltėliai neįdomūs
Prekybos narkotikais problema Maskvoje yra didelė: vietiniai gyventojai nuolatos skundžiasi aplinkui slampinėjančiais nepažįstamais žmonėmis, kurie kelia sąmyšį ir gadina gėlynus.
Tiesa, problema nėra nauja. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje Rusijos miestai buvo pilni narkotikų prekeivių ir jų prekėms priklausomybę turinčių žmonių.
O internetui tapus pasiekiamam beveik kiekvienam žmogui, narkotikų prekeiviai išmoko apžaisti teisėsaugos atstovus, kurie labai sunkiai prisitaiko prie modernaus pasaulio technologijų.
„Aš ir mano žmona nuvykome į policiją su prekeivių automobilių ir vietų, kur slepiami narkotikai, nuotraukomis, – pasakojo pareigingasis Artiomas. – Tačiau policininkai net nenorėjo to priregistruoti kaip nusikaltimo. Jie sakė, kad jiems nesvarbios „smulkios žuvelės.“
Nepasirengę spręsti problemos
Vietoje to, kad Rusija stiprintų pajėgas kovoje su narkotikais, elgiamasi priešingai. Pavyzdžiui, Narkotikų kontrolės direkcija pernai iš nepriklausomos vyriausybės tarnybos buvo paversta eiliniu departamentu Vidaus reikalų ministerijoje.
Buvęs kovos su narkotikais pareigūnas Aleksandras Michailovas įsitikinęs, kad pastaruoju metu vykstantys pokyčiai nėra tinkami. Tačiau jis taip pat mano, kad buvę kolegos „dirba kaip gali geriau“, nes kovos su narkotikais struktūra „vis dar yra formuojama“.
Vienas policininkas skundėsi, kad bet kokie tinklalapiai gali būti uždaromi, jei jame yra pajuokaujama „ekstremistinėmis“ temomis, tačiau neįmanoma uždaryti nelegalios internetinės narkotikų prekybvietės.
Tuo metu vis mažiau ir mažiau narkotikų prekeivių klausia savęs, ar tai, ką jie daro yra teisinga.
