Liepos 1-ąją Estija perėmė pirmininkavimo ES Tarybai estafetę, kurią prieš dvejus metus jau teko nešti Latvijai, o prieš ketverius – Lietuvai.
Tai reiškia, kad antrąją šių metų pusę Talinas turės įrodyti savo pasirengimą, pasiekti sau nustatytus tikslus, bet drauge išlikti neutralus ir neužgožti likusių 27 narių interesų.
Žinoma, labiausiai estai norėtų dalytis tuo, kuo garsėja pasaulyje, – skaitmeninėmis technologijomis ir išmaniu valstybės valdymu. Bet daryti tik tai, ką nori, sunku.
O Bendrijos vežimas pastaruoju metu gerokai klimpsta purve: euro krizė, migrantų krizė, „Brexit“, Donaldo Trumpo abejingumas gynybai, Rusijos įtakos didėjimas, nacionalistinių pažiūrų klestėjimas Vidurio Europoje.
ES Tarybai, kurioje derinami 500 milijonų europiečių paliesiantys klausimai, teks dorotis su visais sunkumais, o už šį darbą iki Naujųjų metų bus atsakinga Estija.
Planus sujaukė britai
Jeigu ne praėjusios vasaros įvykiai, estai nebūtų prie ES Tarybos vairo stoję dar visą pusmetį. Mat anksčiau planuota, kad 2017 metų antrąjį pusmetį pirmininkauti turės Jungtinė Karalystė.
Bet planus sujaukė britų įnoris išstoti iš ES. Kai pernai birželio pabaigoje referendume britai nusprendė pasitraukti iš Bendrijos, Londonas pareiškė norintis susitelkti į derybas dėl „Brexit“ ir atšaukė savo planus pirmininkauti.
Dėl to didžiausios staigmenos sulaukė estai. Talinas staiga sužinojo, kad visiems savo pasiruošimo darbams turi šešiais mėnesiais mažiau, nei planavo.
„Didžiausias iššūkis buvo paspartinti viešuosius pirkimus ir pasiruošti visiems praktiniams renginių aspektams – rasti vietas ir paslaugų teikėjus.
O reikalų tikrai daug. Iš viso estai ruošiasi suorganizuoti net 200 renginių, konferencijų ir vizitų, kad supažindintų Europą su šalimi.
Iš viso pirmininkavimui Estija išleis 75 mln. eurų – 23 mln. eurų daugiau nei Lietuva per savo pirmininkavimą.
Liūto dalis – 41,4 mln. eurų – bus skiriama 1,3 tūkst. pirmininkavimu besirūpinančių darbuotojų atlyginimams.
Prie gausybės išlaidų prisidėjo ir kitokie sunkumai. Dėl pasikeitusio pirmininkavimo pusmečio reikėjo iš naujo suderinti keliones, viešbučius Estijoje, renginių vietas ir dalyvius, paspartinti darbo grupių kūrimą.
„Estai didžiuojasi, kad yra labai gerai organizuoti, ir tai dažnai pasitvirtina. Pirmininkavimui ruošėmės jau nuo 2012 metų, todėl jokių problemų dėl paankstinimo neturėtų kilti“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Estijos nuolatinės atstovybės ES atstovė Anniky Lamp.
Vargai dėl vyriausybės
Regis, pasiruošimo darbus galėjo šiek tiek apkartinti ir tai, kad praėjusių metų lapkritį, likus septyniems mėnesiams iki pirmininkavimo pradžios, pasikeitė Estijos vyriausybė.
Rygikogui pareiškus nepasitikėjimą premjeru Taavi Rõivu vyriausybės vairą perėmė Centro partijos pirmininkas Juri Ratas.
O praėjus vos kelioms dienoms nuo pirmininkavimo pradžios virš vyriausybės vėl pakibo juodas debesis.
Vos keturių deputatų daugumą parlamente turinčiai valdančiajai koalicijai gresia galimybė atsidurti mažumoje, nes dalis Centro partijos parlamentarų prieš spalio mėnesį vyksiančius savivaldybių rinkimus norėtų sudaryti atskirą bloką.
Mažumos vyriausybei sprendimus priimti būtų sunkiau, bet, kaip „Bloomberg“ teigė Tartu universiteto profesorius Andresas Kasekampas, tai nebūtų pirmas atvejis Europoje.
„Keista, jei vyriausybė sugriūtų ES pirmininkavimo pradžioje ar viduryje, tačiau taip anksčiau nutiko ir Čekijai. Buvo nemalonu, tačiau jie ištvėrė“, – teigė Baltijos šalių politikos ekspertas.
Klausimas dėl vyriausybės ateities turėtų būti sprendžiamas pirmadienį, tačiau nuotaikos Taline pakilios.
„Naujoji vyriausybė stengiasi tęsti darbą, kuris buvo daromas iki šiol.
Šis ministrų kabinetas, kaip ir ankstesnis, remia Europos Sąjungą ir Estijos pirmininkavimo prioritetus“, – sakė Estijos vyriausybės atstovas K.Jääratsas.
Švies ir apie internetą
Per šešis mėnesius trunkantį pirmininkavimą Estija tikisi ne tik užtikrinti sklandų ES Tarybos sprendimų priėmimą, bet ir pabrėžti tai, kuo estai išsiskiria.
„Estijai viena iš svarbiausių temų yra skaitmeninė visuomenė. Esame pasiruošę apie ją pradėti rimtas diskusijas ir pasidalyti savo patirtimi su kitomis šalimis“, – teigė A.Lamp.
Technologijomis, interneto paslaugomis ir verslo inovacijomis besidžiaugianti Estija jau seniai ragina to išmokyti ir kitas Senojo žemyno šalis.
Į šiuos siekius reagavo ir Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude’as Junckeris – praėjusią savaitę juokais prisipažino, kad jo išmaniųjų telefonų revoliucija dar nepalietė.
„Neturėčiau, bet privalau pasakyti, kad vis dar neturiu išmaniojo telefono. Todėl negalėčiau tapti Estijos ministru pirmininku – tai būtų visiškai neįmanoma“, – Taline pareiškė 62 metų ES institucijos vadovas.
Estija, turinti vieną geriausių skaitmeninių ryšių pasaulyje, žadėjo daug dėmesio skirti ES skaitmeninei rinkai.
Antai ir ES tarybos delegatai artimiausią pusmetį po Taliną bus vėžinami savaeigiais mikroautobusais.
J.Ratas pareiškė norintis, kad laisvas informacijos srautas taptų Europos Sąjungos „penktąja pagrindine laisve“ – po žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo laisvių, kurios yra 28 valstybių bendrosios rinkos kertiniai akmenys.
Beje, pastaruoju metu pasaulį sukrėtusios kibernetinės atakos priminė būtinybę saugotis. Talinas, kuriame įsikūręs NATO Kibernetinio saugumo kompetencijų centras, bandys atsargumo mokyti ir visą Bendriją.
Pasak K.Jääratso, Estija, kaip ir anksčiau ES pirmininkavusios Lietuva bei Latvija, tikisi, jog ši prievolė padės plačiau paskleisti žinias apie šalį, žmones ir kultūrą.
„Pirmininkavimo laikotarpis naudingas ir ekonomiškai, o kitos Baltijos šalys yra puikus pavyzdys – per šiuos laikotarpius buvo pastebėtas teigiamas ekonomikos postūmis“, – teigė vyriausybės ES reikalų direktorius.
Kad mažoms šalims galimybė atsidurti Europos Sąjungos dėmesio centre itin svarbi, pastebėjo ir J.C.Junckeris.
„Mažesnių valstybių pirmininkavimas būna daug sėkmingesnis nei didžiųjų. Pastebėjau puikų Estijos vyriausybės pasirengimą šiai sunkiai užduočiai ir tai man tikrai padarė įspūdį“, – per pirmininkavimo pradžios renginį kalbėjo Europos Komisijos vadovas.
Ant nosies – ir valstybės šimtmečio renginiai
Estija, kaip ir Lietuva, kitąmet ruošiasi minėti ir savo valstybės atkūrimo šimtmetį. Šiai sukakčiai šalis rengiasi jau ketverius metus, o pirmieji renginiai prasidėjo balandį. Dauguma renginių, kurių suplanuota daugiau nei 200, tiesiogiai įtraukia žmones.
Pavyzdžiui, estai ir šalimi besidomintys užsieniečiai skatinami sugalvoti, kokią dovaną norėtų įteikti Estijai. Įdomiausios iniciatyvos, pavyzdžiui, siekis kiekvienam šalies vaikui padovanoti po muzikos instrumentą, jau pradėtos vykdyti.
Be gausios kultūrinės programos, organizatoriai siūlo linksmybių sugalvoti ir patiems. Antai visiems Estijos miestams, kaimams ir bendruomenėms siūloma išsirinkti vieną 2018-ųjų dieną ir surengti nuosavą šimtmečio minėjimo vakarėlį.
Tiesa, anksčiau planuota, kad Estijos pirmininkavimas ES Tarybai sutaps su jubiliejiniais metais ir taip šventė bus dvigubai didesnė. Tačiau dėl paankstinto pirmininkavimo dalį renginių reikėjo perkelti.
„Turėsime du atidarymo koncertus – vieną, skirtą Estijos šimtmečiui 2018-ųjų sausį, ir kitą rugsėjį. Dokumentus galima perrašyti, viešbučių užsakymus galima perkelti, bet prestižiškiausioje Briuselio salėje suplanuotą Arvo Parto muzikos koncertą visos sudėties chorui paankstinti kur kas sunkiau“, – „Lietuvos rytui“ teigė Estijos nuolatinės atstovybės ES atstovė Anniky Lamp.
