Dar SSRS subyrėjimo laikais pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskelbė šūkį dėl Rusijos Federaciją sudariusių respublikų, kraštų ir sričių savarankiškumo laipsnio: „Imkite suvereniteto tiek, kiek pajėgsite!“
B.Jelcinas per pirmąją savo kadenciją su teritorinėmis valdžiomis sudarinėjo sutartis dėl įgaliojimų atskyrimo. Sutartys buvo įvairios – teritorijos turėjo ne tik gauti teises, bet ir prisiimti pareigas.
Savarankiškiausia tapo Totorių Autonominė Respublika – Tatarstanas. Savo teritorijoje turėdamas gerą ekonominę bazę – naftos ir gamtinių dujų telkinius ir stiprią pramonę – Tatarstanas reikalavo sau specialaus statuso su nuosava konstitucija.
Respublika gavo teisę į savo įstatymų leidimą, mokesčių surinkimą, pilietybę, tačiau praktiškai tuo nesinaudojo.
Sutartis baigia galioti
Naujasis Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas visų Rusijos Federacijos subjektų įstatymus pamažu suvienodino su federaliniais, ir buvusi laisvė baigėsi.
Po 2007-ųjų, kai Maskvos sutartis su Kazane dėl įgaliojimų buvo nuodugniai perrašyta, Tatarstanui liko tik teisė į bendrą su federaliniu centru klausimų, susijusių su ekonominiais, ekologiniais, kultūriniais ir kitais Tatarstano savitumais, sprendimą.
Respublikos gyventojams liko teisė į ypatingą pasų apipavidalinimą – jie gali gauti įdėtinį lapą totorių kalba. Be to, kandidatai į respublikos vadovų postus turi mokėti dvi kalbas – rusų ir totorių.
Bet ir ši sutartis sudaryta tik dešimtmečiui, o liepos 27-ąją jos galiojimo laikas baigiasi. Tiesa, sprendžiant iš Rusijos žiniasklaidos, šį kartą Kremlius neketina jos pratęsti, nes Maskvai ji nereikalinga.
Nori daugiau įgaliojimų
Kitos teritorijos tokių sutarčių jau neturi. Vienintelis dalykas, dėl ko sutinka Kremlius, – palikti Tatarstane aukščiausios vykdomosios valdžios pareigų pavadinimą – respublikos prezidentas. Mat kitas analogiškas teritorijas jau seniai valdo gubernatoriai.
Bet Tatarstano požiūris į sutartį dėl įgaliojimų atskyrimo kitoks.
„Žinoma, mes pasisakome už tai, kad ši sutartis galiotų. Tai pavyzdys ir patvirtinimas to fakto, kad mes gyvename federacinėje valstybėje“, – taip 2016-ųjų pabaigoje sakė Tatarstano Respublikos valstybės tarybos pirmininkas Faridas Muchametšinas.
Jis pabrėždavo, kad respublika nepretenduoja į kokius nors naujus įgaliojimus: „Neatmetu galimybės, kad sutartį tiesiog pratęsime pasibaigus jos galiojimo laikui. Tai principinis klausimas šaliai.“
Bet dabar F.Muchametšinas tyli. Jei sutartis nebus pratęsta, klausimas dėl jos gali būti svarstomas per rugpjūtį vyksiantį Pasaulinį totorių kongreso suvažiavimą Kazanėje. Čia susirinks totorių diasporos atstovai iš 40 pasaulio šalių.
„Realybė tokia, kad Tatarstanas gali tikėtis išskirtinio vaidmens. Norėtųsi, kad federalinis centras nepaverstų šio klausimo politiniu ginču. Čia negali būti kokio nors nepakankamo suvokimo ar skriaudų“, – sako Pasaulinio totorių kongreso vykdomojo komiteto vadovas Rinatas Zakirovas.
Protesto akcijų nesitiki
Kazanėje veikiantis totorių visuomeninis centras jau rengia akcijas naujai sutarčiai paremti. Tiesa, jos negausios.
Visuomenininkai nusiuntė laišką V.Putinui, kuriame dejavo, kad negirdi jokių Rusijos ir Tatarstano vadovų pareiškimų apie naująją sutartį, jos turinį.
Kaip interneto portalui RBK teigė „Jabloko“ partijos Tatarstano Respublikos skyriaus pirmininkas Ruslanas Zinatulinas, respublikos lyderis gali pakurstyti nacionalistų protestus.
Bet vietos nacionalistai pastaraisiais metais nusilpo, tad vargu ar jų protestai bus masiniai.
Kitos žiniasklaidos priemonės svarsto, kad Tatarstanas gali gauti kaimyninės Baškirijos paramą, kuri dar neseniai taip pat turėjo išskirtines teises Rusijos Federacijos sudėtyje.
Kai kurie politologai mano, kad „federalizmo atnaujinimo“ tikisi Čečėnijos Respublika, kuri ir taip faktiškai elgiasi pernelyg savarankiškai.
O naujiems prezidento rinkimams besiruošiančiam Kremliui visiškai nereikalingos įvairių federacijos tautų problemos.
