Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) sprendimai vis labiau siutina šalies gyventojus. Užsimoję reformuoti teismus jie sulaukė šimtatūkstantinių protestų. Lenkai įniršę – TTP siekia sutelkti visas galias savo rankose ir politizuoti teismų darbą.
A.Dudai vetavus du iš trijų siūlomų teismų reformos įstatymų aršių ginčų kilo ir tarp valdančiųjų. Netrukus į prezidentą kritikos strėles paleido ne tik TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis, bet ir premjerė Beata Szydlo. O teisingumo viceministras Patrykas Jakis A.Dudą išvadino išdaviku.
Žibalo į ugnį dar šliukštelėjo Briuselis. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas griežtai pareiškė, kad jei Varšuva priims prieštaringai vertinamas Aukščiausiojo teismo reformas, veiksmų bus imtasi nedelsiant.
Tai gali reikšti netgi ES sutarties 7-ojo straipsnio inicijavimą – pagal jį iš Lenkijos būtų atimta balso teisė Europos Komisijoje.
Tačiau TTP su J.Kaczynskiu priešakyje, regis, ketina tvirtai laikytis savo pozicijos. Kaip „Lietuvos rytui“ tikino lenkų žurnalistas Pawelas Kwasniewskis, valdantieji ir toliau sieks sutelkti visas galias savo rankose. Tačiau taip elgdamiesi jie gali pasmerkti save pralaimėti kituose parlamento rinkimuose.
Mėtosi kaltinimais
Įtampa Lenkijoje neslūgsta jau antrą savaitę. Po šalies prezidento A.Dudos sprendimo vetuoti du įstatymus, apribojančius Aukščiausiojo teismo (AT) bei Respublikinės teisėjų tarybos nepriklausomybę, užvirė tikras pragaras.
Pagal vieną įstatymų, teisingumo ministras būtų galėjęs iškart atleisti visus Aukščiausiojo teismo teisėjus ir parinkti naujus jo narius. Kaip paaiškino A.Duda, taip teisingumo ministrui, kuris yra ir generalinis prokuroras, būtų suteikti pernelyg dideli įgaliojimai.
Antrasis paliestų Visuotinės teisėjų tarybos sudarymo procesą ir padarytų jį politizuotą, pavaldų politikams, nes jam vadovautų parlamentas.
Tokio spjūvio iš partijos kolegos nesitikėję TTP nariai pradėjo blaškytis. Skubiai sušaukė pasitarimą, reikalavo per valandą sprendimą atšaukti, bet šaukštai jau buvo po pietų.
Įtampos neatlaikę TTP nariai ėmė spjaudytis nuodais – Lenkijos prezidentą vadino išdaviku, grasino neberemsią jo kituose prezidento rinkimuose, vyksiančiuose 2020 m.
Premjerė B.Szydlo pareiškė, kad A.Duda trukdo reformuoti prastai dirbančius teismus.
Savo ruožtu A.Duda aiškino, esą blokuoti įstatymus pasiryžo dar ir dėl to, kad parlamente jie priimti su juo nepasikonsultavus.
Po to pratrūko teisingumo viceministrai. Michalas Wojcikas pareiškė, kad A.Duda paprasčiausiai meluoja. Tačiau čia pat įsikišo prezidento atstovas spaudai Krzysztofas Lapinskis ir pareiškė, kad viceministrai neturėtų aiškinti, kaip dirbti prezidentui.
Protestai vis dar tęsiami
Stebėdami šią pasiutpolkę lenkai nesitraukia nuo teismų, Prezidentūros ir reikalauja, kad A.Duda nepasiduotų ir vetuotų trečiąjį įstatymą, leidžiantį teisingumo ministrui skirti visų žemesnės instancijos teismų pirmininkus.
„A.Duda vetavo du įstatymus, tačiau vieną prastūmė. Ir pastarasis yra tikrai svarbus, nes rajonų, apskričių teisėjus vis tiek skirs politikai. Tai prieštarauja konstitucijai“, – „Lietuvos rytui“ sakė ilgametis leidinio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas P.Kwasniewskis.
Jis pats į gatves patraukė jau pirmosiomis protestų dienomis, kai minioje dominavo ne jaunimas, o vyresni žmonės.
„Į gatves pirmiausia patraukė tie, kurie dar prisimena praėjusio amžiaus paskutinius dešimtmečius, to meto situaciją. Tie, kurie nenori grįžti prie senos, komunistų tvarkos.
Kai ėjau į protestus pirmosiomis dienomis, buvau ten bene jauniausias. Tačiau netrukus jaunimas suvokė, kad taip pat turi patraukti į gatves“, – sakė P.Kwasniewskis.
Anksčiau Lenkijos jaunimas mažiau kišdavosi į politiką, bet per pastaruosius metus politinė situacija Lenkijoje juos ėmė erzinti. Jaunimas ėmė protestuoti tiesiogiai prieš valdančiąją TTP partiją. Svarbu ir tai, kad tai buvo pačių žmonių surengti protestai, be jokių politikų jų pašonėje.
„Protestai tęsiami ir jie dar neslops. Galbūt ne tokie gausūs, tačiau išliks. Žmonės ir toliau rinksis prie parlamento, Prezidentūros, ypač prie teismų.
Protestai organizuojami ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir atokesniuose miesteliuose, o tai svarbu, nes pagaliau bunda ir jie“, – tvirtino lenkų žurnalistas.
Kodėl supyko jaunimas, paaiškino ir Lenkijoje gyvenantis Mateuszas Leszekas Malinowskis.
„Vienas demokratijos principų yra teismų nepavaldumas politikams. Tačiau šis principas buvo sulaužytas dar tada, kai teisingumo ministras tapo kartu ir generaliniu prokuroru. Demokratijai suduotas smūgis.
Atmosfera tokia, kad dalis žmonių norėtų išspirti TTP iš valdžios. Jie yra pikti“, – „Lietuvos rytui“ sakė M.L.Malinowskis.
Partija nori dominuoti
AT yra likusi vienintelė institucija, galinti užginčyti neteisėtus vyriausybės sprendimus. Todėl bandymą apriboti jo savarankiškumą Lenkijos opozicija pavadino valdančiųjų siekiu susidoroti su politiniais priešininkais, nepalankia žiniasklaida.
TTP palaikantys arba darbą prarasti bijantys teisėjai esą atmes visus skundus ir patvirtins nedemokratiškų sprendimų legalumą.
Vytauto Didžiojo universiteto politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto TTP veiksmus pavadino konservatorišku buldozeriu, kuris važiuoja Lenkijoje prieš demokratinę santvarką.
Pagrindiniai jų siekiai galbūt yra neblogi, tačiau akivaizdu, kad jie nesilaiko svarbiausių demokratijos principų. Pirmiausia – valdžių atskyrimo principo.
Jų ketinimai gal ir nėra blogi, bet tikslų siekiama autoritariniais būdais“, – teigė A.Pukšto.
Tvirtai laikosi įsitikinimų
TTP aiškino, jog patys rinkdami savo vadovybę ir nekontroliuojami teisėjai ima piktnaudžiauti valdžia, tingiai dirba ir dangsto saviškių nusižengimus, todėl reforma buvo būtina.
Tai, jog teismų sistema yra neefektyvi, pripažįsta ir opozicija, tačiau ji dar pavojingesniu reiškiniu vadina AT kontrolės perdavimą vienai valdančiajai partijai. Opozicija priminė, kad TTP lyderis J.Kaczynskis aiškino, kad jo partija šalį valdys ne mažiau kaip 16 metų.
„Teismus reikia reformuoti. Vis dėlto yra skirtumas tarp reformų ir žlugdymo.
Matau, kad teisinėje sistemoje turime bėdų, tačiau nenoriu, kad man teisėją skirtų ministras. Tai valdžios telkimas savo rankose, ne daugiau“, – kalbėjo žurnalistas P.Kwasniewskis.
Tačiau TTP sako, kad savo žingsniais siekia iš valstybinių postų pašalinti korumpuotus pareigūnus. Kalbėdama parlamente Lenkijos premjerė B.Szydlo aiškino, kad „nebebus teisėjų pagal skambutį“.
Esą dabar paprasti Lenkijos piliečiai negali būti tikri, kad jų teisės ginamos, nes pernelyg daug teisėjų tarnauja ne žmonėms, o interesų grupėms.
Teisėjus tokios B.Szydlo kalbos papiktino.
Buvusi Konstitucinio tribunolo teisėja Ewa Letowska pareiškė, kad panašios politikų kalbos yra šlykščios ir įžeidžiančios.
Tuo metu buvę Lenkijos prezidentai Lechas Walęsa, Bronislawas Komorowskis ir Aleksandras Kwasniewskis parašė atvirą laišką, kuriame teigia stojantys prieš antidemokratinius ir antikonstitucinius TTP sprendimus.
„Mes kartu stojame prieš J.Kaczynskį, nes kitaip ateities kartos neatleis mums už bailumą ir neveikimą“, – pareiškė buvę prezidentai.
Drįso pasipriešinti lyderiui?
Įsisukęs skandalas dėl teismų reformos bei A.Dudos bent dalinis pasipriešinimas jai iškėlė klausimą, ar TTP lyderiui J.Kaczynskiui metama iššūkio pirštinė.
Mat iki tol prezidentas klusniai pasirašydavo visus TTP inicijuotus įstatymus, net tuos, kuriuos nedemokratiškais įvardydavo ES vadovybė.
Dėl tokio elgesio A.Duda buvo tapęs satyrikų pajuokos objektu, o opozicija prezidentą pravardžiavo valdančiųjų tušinuku.
„Jei kas nors nenori pasirašyti, duokite A.Dudai, jis pasirašo viską“, – juokavo muzikantas ir komikas Krzysztofas Skiba.
Tačiau dabar jau imta svarstyti, galbūt A.Duda nebenori būti paklusnus J.Kaczynskiui ir tvirčiau reikš savo poziciją.
„Dominuoja požiūris, kad tai – A.Dudos savarankiško politinio kelio pradžia.
Žinant tai, kad A.Duda yra teisininkas, ko gero, jis puikiai suprato, kad tokių įstatymų pasirašymas jam reikštų ne tik politinę, bet ir profesinę savižudybę.
Kiek jam pasiseks nueiti savarankiško politiko kelią, jau kitas klausimas.
Be abejo, jis galvoja apie 2020 m. prezidento rinkimus. Jis dėlioja strategiją pakankamai gerai bandydamas demonstruoti šiokį tokį atsiribojimą nuo partijos. Bet jo kelias bus labai sudėtingas“, – svarstė politologas A.Pukšto.
Tačiau P.Kwasniewskis laikosi visiškai kitokios nuomonės.
Anot jo, A.Dudos veto nėra itin reikšmingas.
„Nemanau, kad taip jis pasipriešino TTP ar J.Kaczynskiui.
Be abejo, tai nebuvo surežisuota, nes jie nesusiprotėtų taip padaryti. TTP tikėjo, kad A.Duda pasirašys visus įstatymus.
Kodėl prezidentas pasielgė kitaip, tiesą sakant, nežinau.
Bet tai, kad jis nepasirašė vieno įstatymų, iš esmės nieko nereiškia. A.Duda neturi stuburo.
Dvejus metus stebėjo tai, kas vyksta šalyje, ir tam nesipriešino.
Įsivaizduokite situaciją: valstybė dega – praėjusį savaitgalį žvakės degė 120 miestų, o mūsų prezidentas linksmai atostogauja, užuot skubėjęs į Varšuvą“, – kritikos Lenkijos prezidentui nepagailėjo žurnalistas.
Gali sulaukti sankcijų
Tarptautinė bendruomenė taip pat priešinasi Lenkijos valdžios užmojams. Kritiką žeria daugelis, pradedant JAV prezidento administracija, baigiant pavienių Europos valstybių lyderiais bei Europos Komisija.
Į permainas Lenkijoje žiūrima su dideliu nerimu.
Europos Sąjunga pareiškė, kad „nedelsdama“ imsis veiksmų dėl Lenkijos balsavimo teisių bloke sustabdymo, jeigu Varšuva priims prieštaringai vertinamas Aukščiausiojo teismo reformas.
„Komisijos rekomendacija prašoma Lenkijos valdžios nesiimti jokių priemonių atleisti ar priversti atsistatydinti Aukščiausiojo teismo teisėjus.
Jei bus to imtasi, Komisija yra pasirengusi tuojau pat inicijuoti procedūrą pagal 7-ąjį straipsnį“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas F.Timmermansas ir paminėjo ES sutarties įpareigojimą narėms laikytis teisinės valstybės principo.
„Manau, kad Lenkijos atžvilgiu brėžiama raudona linija. Ir net ne dėl kilusių protestų. Raudoną liniją TTP brėžia Europos Sąjungos institucijos.
Jau parodytas ne vienas žingsnis, kad Briuselis gali imtis kraštutinių priemonių. Jeigu Lenkija būtų atitraukta nuo ES, daugelis lenkų tikrai nebūtų patenkinti“, – svarstė politologas A.Pukšto ir priminė, kad didžioji dalis lenkų pasisako už narystę Bendrijoje.
Tačiau Lenkijoje gyvenantis M.L.Malinowskis baiminasi, kad Teisės ir teisingumo partija nenusileis ir ateityje gali priimti dar daugiau prieštaringų sprendimų.
„Jiems, regis, nusispjauti. Blogiausia, kad tai atsirūgs mums – jaunajai kartai“, – sakė M.L.Malinowskis.
Tuo metu žurnalistas P.Kwasniewskis piešia TTP liūdną likimą. „Manau, kad J.Kaczynskis ritasi nuo kalno žemyn.
Jaunimas sukilo prieš TTP. Jų niekaip neįkalbėsi, kad reikia išstoti iš Europos Sąjungos, jie neatsisakys laisvo judėjimo, galimybės studijuoti užsienyje.
Jie nenori užsidaryti ir virti savo sultyse“, – įsitikinęs lenkas.
Jo teigimu, krizė dėl teismų reformos parodo, kad TTP neturi jokios strategijos. Ten yra J.Kaczynskis, o visi tiktai jo klauso ir aklai juo tiki.
Nors nemaža dalis lenkų, ypač regionuose, vis dar palaiko TTP, partijoje tvyro įtampa, o partijos narių rietenos kol kas labiau primena įsižeidusių vaikų riksmus nei patyrusių politikų dialogą.
Sprendimai kelia pyktį ne pirmą kartą
Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) nebe pirmą kartą priverčia nepatenkintus piliečius patraukti į gatves.
Vienas didžiausių protestų, kuris sulaukė itin daug atgarsių užsienyje, įvyko 2016 metų spalį, praėjus metams po TTP atėjimo į valdžią. Tuomet protestuoti rinkosi moterys, pasipiktinusios valdžios siekiu visiškai uždrausti šalyje abortus. Protestai vyko daugiau nei 100 šalies miestų. Į gatves patraukė šimtai tūkstančių juodai vilkinčių moterų. Dėl to šis streikas buvo pavadintas „juoduoju pirmadieniu“.
Praėjus porai mėnesių per Lenkiją nuvilnijo dar kelios protestų bangos. Gruodžio viduryje į gatves patraukė ne tik žurnalistai, pasipiktinę jų veiklos apribojimu, bet ir nepatenkintieji Konstitucinio teismo, Lenkijoje vadinamo Konstituciniu tribunolu, reforma.
TTP vyriausybė pakeitė Konstitucinio tribunolo funkcionavimo tvarką, įskaitant tai, kaip vyksta bylų nagrinėjimas ir skiriamas teismo pirmininkas. Be to, vyriausybė į Konstitucinį tribunolą paskyrė savo teisėjus, kurie pakeitė kolegas, į šias pareigas patvirtintus ankstesnio parlamento.
Lenkijos opozicija smerkė vyriausybę, kad ji prastūmė pastarąją teismo reformą, esą turinčią paralyžiuoti šios institucijos darbą. Šios reformos sukėlė nerimą ir Europos Sąjungai. Dėl Konstitucinio teismo reformos protestai vyko maždaug 80-yje šalies miestų.
2016-ųjų gruodžio viduryje tarp Lenkijos konservatyviosios vyriausybės ir opozicijos sustiprėjo politinė įtampa dėl valdančiosios partijos planų apriboti žurnalistų patekimą į parlamentą. Kol paprasti Lenkijos gyventojai streikavo gatvėse, dešimtys opozicijos parlamentarų dėl suvaržymų žiniasklaidai užėmė pagrindinę parlamento salę ir blokavo balsavimą dėl valstybės biudžeto.
